Ar laimingas Prienų kraštas? (I)

Prienų krašto vasaros šventės metu vasaros estradoje vyko jaunimo diskusijų forumas „Laimingas Prienų kraštas“. Forume vyko aktualios jaunam žmogui diskusijos su kraštiečiais bei kviestiniais pašnekovais, buvo diskutuojama svarbiomis jaunimui temomis – nuo politikos iki verslumo: „Verslumo ypatumai Prienų krašte“, „Jaunimo užimtumas ir galimybės Prienų krašte“, diskusijos „Kas yra laimė“, „Iššūkis – karjera“.
Džiugu, kad jaunimo organizacijos ir įstaigos, dirbančios su jaunimu, vienijasi dėl bendro tikslo. Tikslas – laimingas Prienų kraštas, kuriame gyvena laimingi žmonės. Taigi buvo diskutuojama, kaip atrasti laimę, matuojamas laimės indeksas ir piešiama Laimė.


„Kas yra laimė?“

Forumas prasidėjo diskusija „Kas yra laimė?“ ir Jolitos klausimu dalyviams „Ar jūs laimingi? Dalyvių šūksniai reiškė pritarimą.


Reprezentatyvus laimės indeksas bus pradėtas skaičiuoti nuo rudens, o diskusijos metu linksmai ir žaismingai buvo matuojamas momentinis laimės indeksas. Buvo pasiūlyta forumo eigoje į septynias kolbas su skirtingomis emocijomis mesti kamuoliukus, kurie atspindėtų savijautą. Forumo pabaigoje suvesti rezultatai parodė, ar tikrai mes mylime Prienus ir mums gera čia gyventi ar jaučiamės liūdni, pasimetę ir nelaimingi.
Po įžangos apie laimę buvo kalbama iš vertybinės pusės. Šios diskusijos herojė – 21 metų VDU studentė Aurelija Ivanauskaitė, laimėjusi kovą prieš meningokoką, netekusi penkiolikos pirštų, bet turinti nepaprastai daug optimizmo, veikli ir … labai laiminga. Ją kalbino entuziastingos moderatorės A. Žilionytė ir T.Žiemytė. Aurelija pasidalino savo ligos istorija, kuri prasidėjo prieš trejus metus. Teko išgulėti du mėnesius lovoje ir tik telefonas, knygos bei noras mokytis palaikė viltį. Būtent noras mokytis. Nepaisant visų negandų, pokalbis buvo nuotaikingas ir įkvepiantis, raginantis niekada nepasiduoti ir toliau aktyviai gyventi bei džiaugtis mažais dalykais, pvz., savo instagrame ji nufilmavo siužetą, kaip su dešine ranka be pirštų paimti degtuką, draugams tai buvo „žiauriai juokinga“. Aurelija labai dėkinga savo mamai ir sesei, daugeliui draugų, kurie jai padėjo, lankė ją ligoninėje, nors ji sakė „atrodžiusi kaip „vampyras“. Pasak Aurelijos, juodas jumoras jai padeda kasdien ištverti baisių ortopedinių batų nepatogumus vaikštant ir stovint, skausmą, maudimą ir tvinkčiojimą galūnėse vakare po sunkios dienos. Šiandien Aurelija supranta, kad „gyvenimas yra daugiau negu nosis ar kambarys“, kad beprotiškai mėgsta bendrauti ir jai yra „peilis be bendravimo“. Anot draugų, „nuolat tauškianti 12 val. per parą“ ji yra labai veikli ir nenuilstanti, vairuoja mašiną, mokosi. Ar laimė lygi veiklumui? Gyvenimas jai davė antrą šansą, ir liga jai daug daugiau davė negu atėmė. Ar gyvenimą įvertini tik tada, kai suvoki, kad gali jo netekti? Šiandien ji laiminga ir švenčia du gimtadienius per metus.


Pinigus neša verslas

Diskusijoje „Verslo ypatumai Prienų krašte“ dalyvavo Antanas Urbonas, VšĮ „Versli Lietuva“ atstovas regione, Alvydas Vaicekauskas Prienų rajono savivaldybės meras , Milda Staugaitienė, dzūkiškos prekės ženklo „Viecinis“ įkūrėja, ir Jolita Mažeikienė, socialinio verslo „Užuguostisonline“ bendraįkūrėja. Diskusiją moderavo žurnalistas, naujienų portalo TV3 Verslo naujienų redaktorius Martynas Žilionis, kuris pastebėjo, kad be pinigų ir laimės nebūtų, o verslas – svarbiausias dalykas, kuris atneša mums pinigus.


Meras pažymėjo, kad Prienuose nėra daug itin didelių verslų, vyrauja individualios, smulkios ir vidutinės įmonės, o taip pat išreiškė lūkestį, kad atsirastų daugiau įmonių bei būtų sukurta daugiau kvalifikuotų įdomių darbo vietų. Savivaldybė turi smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondą, viena parama – iki 4500 eurų. Jo žodžiais tariant, jaunimui trūksta drąsos pradėti, žinių. Todėl, mero manymu, reikalingas verslo informacijos centras, kuris teiktų daugiau informacijos bei pagalbos.
Papasakodama apie savo verslo pradžią Milda priminė, kad, be drąsos, kurios vienintelės jai nestigo, reikėjo ir finansinės pagalbos, o taip pat buvo svarbi palaikanti aplinka – jos verslios šeimos pagalba. „Viecinio“ idėja – tarmės, jos sparčiai nyksta ir dėl to skaudu. Verslas gimė iš problemos. „Viecinis“ skatina naudoti tarmes, kalbėti dzūkiška tarme ir tarmiškus užrašus propaguoja gamindami bei dekoruodami aprangą. Populiariausias užrašas „Griekas dzūkės nemylėc“. Milda pastebėjo, kad labiausiai trūksta teisingai formuojančios aplinkos ir čia mokyklos vaidmuo gali būti labai svarbus palaikant verslo idėjas. Ji palinkėjo jaunimui įsipareigoti, pvz., prieš savo kraštiečius. Tuomet jau pasijunti labai atsakingas, nes negali trauktis. Buvo prisimintas ir puikus sėkmės „Trenkturo“ pavyzdys.
Antanas kalbėjo apie tai, kad, be drąsos, kuri labai reikalinga pradžioje, svarbu neprarasti užsidegimo susidūrus su kliūtimis, būti lanksčiam, nepasiduoti, nenuleisti rankų ir judėti į priekį.
Užuguosčio kraštietė Jolita papasakojo apie tai, kad socialinio verslo prigimtis, kaip ir normalaus verslo, tačiau, be komercinių tikslų, jis sprendžia socialines problemas ir matuoja, kaip pagerėjo žmonių socialinė gerovė. Pirma šio verslo idėja gimė tada, kai reikėjo pinigų spręsti bendruomenės problemas. Užuguosčio kraštas turtingas amatininkų, menininkų, tačiau parduoti savo produkcijai jiems reikėjo padėti. Tad juos visus subūrė į elektroninę prekybą, kurios nevaržo geografija ir kuri veikia visame pasaulyje. Nuo pardavimų tam tikras procentas skiriamas bendruomenės gerovei. Atrodo, viskas paprasta. Jolita pasiūlė jaunimui „mesti į šiukšlių dėžę tas savo baimes“.
Meras pastebėjo, kad Prienai keičiasi, atsinaujina ir gražėja. Juo labiau, kad ir sąlygos verslui geresnės negu Birštone bei Kaune, nes pigus nekilnojamasis turtas, puiki gamta. Nors Prienuose dabar trūksta butų, tačiau tai tik laiko klausimas, pajutęs paklausą verslas tikrai sureaguos ir butų atsiras. A.Vaicekauskas taip pat pasidalino pastebėjimais ir apie savo šeimos verslą – sunkų, atsakingą, alinantį, slegiamą įsipareigojimų, baimės bankrutuoti. Bet tai – darbas sau.
Antanas pastebėjo, kad jau nuo keturiolikos metų galima pradėti verslą pagal individualią pažymą su tėvų leidimu, ir šalies patirtis turi ne vieną sėkmės istoriją. Svarbu turėti verslo idėją, išsirinkti verslo formą ir tinkamai pasiruošti, išsiaiškinant galimas paramos formas. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šiandien žmonėms reikia ir juos užkabina potyriai (namelis medyje), idėjos unikalumas ir galvojimas ne tik apie Lietuvos rinką. Antanas pakvietė susitikti, pakalbėti, nuo ko galime pradėti, nepaleisti minties, užsirašyti.
Martynui prisiminus savo pirmą darbą krovėju, meras pažymėjo, kad bet koks juodas darbas yra patirtis, kuri padės atsirasti minčiai ir pasiruošti ateičiai. A.Vaicekausko teigimu, šiandien sunku prisikviesti žmonių dirbti, trūksta diskusijų tarp verslo ir mokyklų. Tai – dar atvira niša.


Ar laimingas Prienų kraštas?

Prienų krašto gyventojų nuotaikų blic tyrime vasaros šventės metu dalyvavo 417 gyventojų!

 

35 proc. pasisakė, kad, gyvendami Prienų krašte, jaučiasi puikiai.
23 proc. mano, kad gyvena gerai.
24 proc. net nesuabejojo įvardindami, kad myli Prienus.
9 proc. nurodė, kad yra pasimetę.
8 proc. neslėpė, jog jiems liūdna.
1 proc. drąsiai pasisakė, kad yra pikti.
Vasarą bus atliekamas reprezentatyvus Prienų krašto gyventojų pasitenkinimo tyrimas „Laimės indeksas“, o rudenį turėsime rimtas išvadas ir jas aptarti susitiksime Prienų forume!
Iniciatyvos partneris Prienų r. savivaldybė žada, kad į tai atsižvelgs rengiant Prienų krašto strategiją! Padarykime tai, kurie nori gyventi laimingame Prienų krašte!
Diskusiją apibendrino Romualda Bartulienė

Rubrikoje Mūsų kraštas. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *