Davatkyne – Poezijos pavasario posmai

Tarptautinis poezijos festivalis Poezijos pavasaris 2019, plačiai pasklidęs po Lietuvą, užsienio šalis, kuriose įsikūrusios mūsų tautiečių bendruomenės, gegužės 25-ąją užsuko ir į Šilavoto Davatkyną.


Septynių poetų desantas, išsilaipinęs šiame atokiame kampelyje, buvo pakerėtas jo grožio, žmonių nuoširdumo ir gaubiančios paslaptingos auros. Viešnia iš Olandijos poetė Marije Langelaar sakė, kad dar neteko būti tokiame nuostabiame gamtos prieglobstyje. Laima Kreivytė –poetė, menotyrininkė, taip pat buvo užburta Davatkyno grožio. Pasak jos, čia net žmonių veidai šviesesni ir laimė čia būti. Ir tikrai, žvelgiant į gausiai susirinkusius poezijos gerbėjus, sėdinčius ant suolų, patogiai įsitaisiusius pievoje, medžių paunksnėje ar kitur rymančius, apsuptus paukščių klegesio, pavasario žiedų, kvapų, švelnaus vėjo šiurenimo, pro debesis prasiskverbusių saulės spindulių, atrodė, kad esi tarsi savotiškam hipnozės seanse.
Šį įspūdį stiprino ir Šilavoto bardo Vytauto Trakymo dainos, poetų skaitomos eilės. Renginį vedė Giedrė Kazlauskaitė, poetė, žurnalo „Šiaurės Atėnai“ redaktorė. Savo posmus skaityti ji kvietė Alį Balbierių, fotografuojantį gamtos poetą, Albiną Galinį, poetą ir Nacionalinės Čiurlionio menų mokyklos istorijos mokytoją, mūsų kraštietę Aldoną Ruseckaitę… Aldona ne tik biografinių bestselerių apie Žemaitę, Mačernį, Salomėją Nerį autorė, bet ir eilėraščius rašo… Savo kūrybą skaitė ir Dovilė Bagdonaitė, poetė, dailininkė. Su šilavotiškiu Petru Lincevičiumi Marijampolėje yra baigusi tą pačią dailės mokyklą, o jaunųjų literatų skaitymuose laimėjusi prizą už geriausius eilėraščius. Ingrida Viluckytė, poetė, vertėja, ne tik posmavo, bet ir talkino Langelaar iš vokiečių kalbos versti jos skaitomus posmus. G.Kazlauskaitė parinko eiles iš ciklo, parašyto apie Tiškevičių moteris. Jos, kaip ir čia gyvenusios davatkėlės, buvo altruistės. Skyrėsi tik tuo, kad Tiškevičiūtės – aristokratės, o davatkėlės – valstietės.
Savo eiles skaitė ir veiveriškė Vilytė Stelmokienė. Prienų rajono savivaldybės vicemeras Algis Marcinkevičius prisipažino, kad taip pat rašo… Prirašė daugybę padėkų, kurias išdalino ir svečiams, ir šventės organizatoriams. Balbieiškyje gyvenantis vicemeras ypač džiaugėsi galįs padėkoti poetui Aliui Balbieriui…
Išsekus posmams žodį tarė Davatkyno šeimininkai Danguolė ir Kostas Lincevičiai su savo atžalomis – muziejininke Viktorija ir dailininku Petru. Pastarasis kvietė pasižiūrėti viename davatkėlių namelyje eksponuojamos Jono Dabrišiaus skulptūrų parodėlės. Danguolė priminė, kad Poezijos pavasaris Šilavotą aplankė keturioliktą kartą. Ir laukia kitų metų, kai vėl atvyks… Mamos kalbą papildė Viktorija, pasidžiaugusi, kad Davatkyno ekspozicija plečiasi. Ne čia, davatkėlių nameliuose, bet Šilavoto centre, buvusiame NKVD pastate, kuriame 1944 – 1953 metais buvo įsikūrę okupantai, kankinę šio krašto žmones, partizanus. Rengėjai ekspoziciją tikisi pakviesti metų pabaigoje.
Šventė baigėsi tradicine bendra nuotrauka, o svečiai dovanų gavo po stiklainiuką medaus iš Šilavoto poeto Gintauto Dabrišiaus bityno. Kad sveiki būtų ir vėl sugrįžtų.
Onutė Valkauskienė

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *