Mediatorė Eglė Liaukuvienė Prienų krašto šeimų ir asmenų konfliktuose padeda rasti susitarimą.
2018 m. vasarį bendromis Prienų rajono savivaldybės, Prienų rajono neįgaliųjų draugijos, Socialinių paslaugų centro ir kitų partnerių pastangomis pradėtas įgyvendinti projektas „Bendruomeninių šeimos namų įkūrimas Prienų rajone“, kitaip vadinamas „Stipri šeima Prienų krašte“. Pagal šį projektą nuo 2019 m. vasario 1 d. miesto ir rajono gyventojams teikiama mediacijos paslauga, kuri finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.
Kas yra mediacija, kokios šeimos gali gauti šią paslaugą, kokiais atvejais patartina kreiptis į mediatorių, – į šiuos ir kitus klausimus atsako projekto mediatorė, teisininkė Eglė Liaukuvienė.
Taikus šeimos santykių konfliktų sprendimo būdas
– Mediacija – tai taikus konflikto ar ginčo sprendimo būdas, kuomet trečiasis nešališkas ir neutralus asmuo – mediatorius skatina konfliktuojančias šalis surasti ir priimti abiem pusėms tinkamą susitarimą jiems svarbiais klausimais iki teismo, ginčui jau esant teisme ar net po bylos nagrinėjimo, turint įsiteisėjusį teismo sprendimą. Projekto įgyvendinimo metu teikiama šeimos mediacijos paslauga.
Sprendžiant konfliktą, svarbu atskirti konflikto šalių pozicijas ir interesus. Mediatoriaus tikslas – šeimos nariams padėti atskirti tikruosius interesus nuo reiškiamų pozicijų. Dažniausiai šalių pozicijos gali kardinaliai išsiskirti, tačiau jų interesai būti visiškai identiški. Pavyzdžiui, juk visi tėvai savo vaikams nori viso, kas geriausia, tačiau neretai dėl jų ir užverda didžiausios aistros. Todėl mediatorius padeda šalims kalbėtis ir suvaldyti emocijas, jis struktūruoja pokalbio eigą, nukreipdamas jį konstruktyvaus bendravimo link. Juk dažnai žmonės būna tiek įsiaudrinę, pritvinkę nuoskaudų, jog patys neranda būdo, kaip užmegzti dialogą. Atrodo, kad tokiomis aplinkybėmis apie vienodus interesus negali būti nė kalbos,“ – šios paslaugos esmę atskleidė mediatorė Eglė Liaukuvienė, pripažinusi, kad jos veikloje būtinos kompleksinės žinios – teisinės, socialinio darbo, psichologijos, derybų, vadybos ir kitos.
Pokalbiai su mediatore konfidencialūs
Mediatorės teigimu, ji neatstovauja nei vienai iš konfliktuojančių pusių, negina nei vienos iš jų pozicijų, ir savo darbe vadovaujasi konfidencialumo principu, kurio esmė – neatskleisti mediacijos metu sužinotos informacijos. Mediatorius nepriima sprendimo už šalis. Daugeliui klientų taip pat patrauklu ir tai, kad mediacija yra savanoriškas procesas. Tai reiškia, kad mediacija negali prasidėti, jeigu bent viena iš šalių nesutinka, taip pat gali nutrūkti bet kuriai šaliai pasitraukus iš mediacijos, tačiau tai neužkerta kelio ateityje vėl pasirinkti mediaciją.
Mediacija skiriasi nuo teisminio proceso – joje nėra nei terminų, nei posėdžių ar bylą nagrinėjančio teisėjo, kitų griežtai procesiškai apibrėžtų ir reglamentuotų dalykų. Mediatorius derina susitikimų laiką ir vietą, palaikydamas ryšius su abiem pusėmis, tariasi dėl kitų susitikimų, užtikrina sklandų bendradarbiavimą. Susitarimas be teismo būna ir pigesnis, ir greitesnis, be to, reikalauja kur kas mažiau stresinių situacijų. Mediacijos šeimininkės – pačios šalys, tik nuo jų priklauso pradžia, eiga ir mediacijos rezultatas.
Sėkmę lemia abiejų
šalių geranoriškumas
Per kelis pastaruosius mėnesius Eglė Liaukuvienė tarpininkavo bent dešimties asmenų konfliktuose. Su klientais ji paprastai susitinka Prienų socialinių paslaugų centre, yra tekę teikti paslaugas Jiezno seniūnijoje. Paprastai klientus pas ją nukreipia socialinės darbuotojos, dirbančios su šeimomis mieste ir seniūnijose, mokyklų socialiniai pedagogai, atvejo vadybininkai, kurie geriausiai žino, su kokiomis problemomis šeimos susiduria, ir pasiūlo joms specialistų pagalbą. Būna, kad žmonės patarimo kreipiasi ir patys. Jei konfliktas yra kilęs tarp sutuoktinių, dažniausios tokių susitikimų iniciatorės yra moterys. Ne visuomet pavyksta prisikviesti antrąją pusę, tačiau kalbėtis abi šalys dažniausiai yra linkusios.
Mediatorė patikslino, kad nereikėtų mediacijos tapatinti su psichologo paslaugomis ar porų terapija, nes mediacijos esmė – konflikto ar ginčo analizė ir darbas su abiem šalimis, neišskiriant nei vienos iš jų, nesuteikiant pranašumo, nesiekiant surasti kaltą.
– Mediacijos sėkmei būtinas ir abiejų šalių geranoriškumas, savanoriškas pasiryžimas dalyvauti šeimos ginčų sprendimo procese, toliau – prieš pradedant pokalbį, ir abipusis įsipareigojimas laikytis tam tikrų taisyklių, neakcentuoti to, kas buvo praeityje, neįžeidinėti vienam kito, pradėti nuo „dabarties taško“ ir kalbėtis apie tai, kas bus ateityje.
Ir ginčų priežastis, ir susitarimų raktas – vaikai
Neretai prireikia ne vieno susitikimo, kol abi šalys „nuleidžia garą“. Tai ypač aktualu besiskiriančioms poroms, turinčioms vaikų. Jų santykiai turi turėti perspektyvą, nes yra visada nukreipti į ateitį. Buvusiems sutuoktiniams nesutariant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, suaugusiuosius kviečiu pirmiausia atsisakyti savo ambicijų ir karo pozicijų bei susikoncentruoti į tai, kas jų vaikui būtų geriausia, nesinaudoti juo kaip įrankiu, siekiant išpešti daugiau naudos iš antrosios pusės. Jie privalo suprasti, kad nori to ar ne, jiems teks ir toliau bendrauti tarpusavyje dėl savo atžalų, todėl padedu jiems iš naujo apsibrėžti savo santykius ir iš buvusių mylimųjų tapti partneriais, besirūpinančiais vaiko gerove,“- pabrėžia mediatorė.
Specialistė priduria, kad, pavykus susitarti, gali būti pasirašoma taikos sutartis, kuri pateikiama tvirtinti teismui. Kaip ir kiti teismo sprendimai, tokia taikos sutartis, patvirtinta teismo nutartimi, gali būti priverstinai vykdoma.
E. Liaukuvienės teigimu, šeimos ginčų mediacija gali būti taikoma ir sprendžiant tėvų bei vaikų nesutarimus, siekiant apsaugoti vaiko teisę augti saugioje, nekonfliktiškoje aplinkoje, užtikrinant senelių norą bendrauti su anūkais, santuokos nutraukimo, bendro turto pasidalinimo, vaikų globos bei kitais atvejais.
Kalbėtis ir girdėti vienam kitą
Paklausta asmeninės nuomonės, kas atsitiko, kad tiek daug šeimų šiandien skiriasi, viešai „skalbia savo nešvarius marškinius“, E. Liaukuvienė teigia, jog svarbiausia priežastis, jos manymu, yra ta, kad žmonės nemoka kalbėtis. Jie nustojo girdėti vieni kitus, yra linkę daryti greitas išvadas ir sprendimus. Šeimose nepuoselėjamos tokios tradicinės vertybės, kaip kantrybė, pagarba ir tolerancija.
Todėl, iškilus konfliktui šeimoje, mediatorė pataria nustoti šaukti abiems tuo pačiu metu, ir pradėti kalbėti po vieną, įsiklausant ir išgirstant tai, kas buvo pasakyta.
– Jeigu nepavyksta taip, ieškokite tarpininko ir bandykite kalbėtis, pokalbyje dalyvaujant jam. Aš labai tikiu mediacijos procesu ir jo neabejotina nauda šeimoms,“- pridūrė mediatorė Eglė Liaukuvienė.
Kur kreiptis dėl mediacijos paslaugos?
Mediacijos paslauga yra tikslinė ir skirta visiems Prienų rajono savivaldybės gyventojams, ir susituokusiems, ir santuokos nesudariusiems asmenims, kurie susiduria su įvairiomis krizinėmis situacijomis ir neranda jų sprendimo būdo. Todėl gyventojai, turintys šeimos santykių problemų ir nežinantys, kaip jas taikiai išspręsti, dėl mediacijos (tarpininkavimo) paslaugos gali kreiptis į Prienų socialinių paslaugų centrą (Birutės g.7, Prienai, tel. (8 671) 02737) bei atskirose seniūnijose dirbančias socialines darbuotojas. Daugiau informacijos apie projektą „Bendruomeninių šeimos namų įkūrimas Prienų rajone“ galima rasti tinklalapyje: www.stipriseimaprienuose.lt.
– Svarbu nebijoti bendrauti per tarpininką, ateikit, pasidalinkit tuo, ką skauda. Užtikrinu, jog mediatoriai labai žmogiškai reaguoja į klientų problemas, laiko jas paslaptyje ir įvairiose situacijose padeda rasti kompromisą bei sprendimą,- pabrėžė Prienuose dirbanti mediatorė Eglė Liaukuvienė.
Dalė Lazauskienė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“