Kad vėl suvienytume savo tautą…

„Jums, žinoma, labai keista, kad Jūsų tėtis nuklydo į pasaulio galą ir ten atkakliai vargsta. Man per ankšta ir per maža Lietuvoje. Man reikalingi pasaulio centrai, kuriuose aš noriu užkariauti Lietuvai vietą. Aš mėgstu tą darbą. Jis įprasmina mano gyvenimą. Aš aistringai mėgstu laisvę ir pasiryžęs laisvėj badauti, negu priespaudoje tukti“, – rašė Matas Šalčius – garsus lietuvių keliautojas, žurnalistas ir rašytojas – viename iš laiškų namiškiams.

Diskusijos „Idėja Lietuvai. Idėja Prienams“ dalyviai (iš kairės): „Delfi“ gen. direktorius V.Benokraitis, leidybos namų „Terra Publica“ plėtros vadovas V.Kandrotas, žurnalistas ir politologas L.Kojala, kraštietės I.Liachtimiakytė ir G.Bredelytė, meras A.Vaicekauskas ir žurnalistas, televizijos laidų vedėjas E.Jakilaitis.

Mano išskirtu sakiniu iš šio laiško ir buvo pavadinta Prienuose vykusi, Pasaulio lietuvių metams skirta tarptautinė konferencija, kuria prasidėjo tris dienas trukusi šio krašto vasaros šventė. Paradoksalu, bet, pasirodo, dirbti Lietuvai, garsinti savo šalį galima ne tik užimant atsakingą postą ar stovint prie konvejerio savo valstybėje, bet ir keliaujant po platųjį pasaulį, emigracijoje. Štai kodėl, kaip sakė konferencijos dalyviai, pernelyg neverta aimanuoti dėl didėjančio išvykstančiųjų skaičiaus, negrįžtančių į savo tėvynę ar jų pasyvumo.
Apie žymaus keliautojo atsidavimą Lietuvai pranešimą skaitęs prof. Benediktas Šetkus pacitavo M. Šalčiaus laiško eilutę, jog keliaudamas daugiausia sutikęs „žvirblį, žydą ir lietuvį“. Kad lietuviai išsibarstę po visą planetą, paliudijo ir PLB pirmininkė Dalia Henkė, pati jau 27 metus gyvenanti Vokietijoje. Ji gana optimistiškai įvertino lietuviškų bendruomenių veiklą ir pabrėžė, kad ir savivalda turi kviesti savo žemiečius grįžti, sudaryti čia jiems visas sąlygas. Ji neverkšleno, jog referendumas dėl pilietybės išsaugojimo neleido pakeisti 15 Konstitucijos straipsnio. 72 proc. balsavusiųjų „už“ jau yra nemaža sėkmė, sakė ji. Jai pritarė apie savo šalyse veikiančių lietuvių bendruomenių aktyvumą pasakoję Punsko, Bulgarijos bendruomenių atstovai.
Ekspertų diskusijoje, kurią vedė žurnalistas Aurimas Perednis, ryškiausiai nuskambėjo pasisakymai, ką reikia daryti, kad išsibarsčiusius po pasaulį lietuvius pritrauktume atgal. Šių eilučių autorius vėl priminė, kad vienu iš galingų traukos instrumentų galėjo tapti referendumo dalyvių sprendimas įvesti vadinamą „dvigubą pilietybę“. Juk argi jos nenusipelnė, sakysime, beveik 1 mln. lietuvių, gyvenančių JAV. Būnant Čikagoje, Lemonte, teko ne iš vieno emigranto išgirsti, jog susigrąžinti Lietuvos piliečio pasą jie sieks „nagais ir dantimis“. Argi Lietuva iš to nelaimėtų? Ar neverta dėl to nuleisti aukštai iškeltą Konstitucijos reikalavimų kartelę?
Antroji konferencijos dalis „Idėja Lietuvai, idėja Prienams“ tapo tarsi pirmosios tęsiniu. Joje bandyta sukonkretinti, kokiais būdais ir darbais galima puošti Prienų kraštą ir pritraukti užsienio svečių bei išvykusių tautiečių. Žurnalistas Edmundas Jakilaitis tiesiog švytėjo, kai ekspertai vienas po kito kėlė įdomias idėjas, teikė pasiūlymus, kaip pagyvinti, sumoderninti mūsų kraštą, pritraukti daugiau investicijų ir kartu grąžinti išvykusius lietuvius. Kartais tos idėjos sukeldavo salės juoką, kartais plojimus, kitos buvo visai rimtos, nors ir atsimušdavo į mero Alvydo Vaicekausko pragmatinius argumentus.
Pavyzdžiui, vien ko vertas pasiūlymas įkurti „Justino Marcinkevičiaus taką“ – nuo gimtinės iki Prienų. Arba Popieriaus muziejų vadinamoje Prienų „popierinėje“. Arba garsiuosius Pociūnus paversti Pasauliniu sklandytuvų muziejumi… Iš Vyšniūnų kilęs DELFI portalo vadovas Vytautas Benokraitis siūlė ištirti Laimės indeksą, politologas Linas Kojala – juokais ar ne – surengti bėgimo atbulomis Europos čempionatą. O jau visai rimtai pasiūlyta sujungti svarbiausius rajono traukos centrus: Birštono gydyklas, Harmonizavimo parką, Balbieriškio Nemuno atodangą, Išlaužo žuvininkystės įmonę, dar vieną kitą įdomią vietovę – į žygeivių, piligrimų, turistų ir net investuotojų verslininkų susidomėjimo vietas. Indrė Lechtimiakytė iš Jungtinės Karalystės siūlė viešai stendais ir kitomis vizualinėmis priemonėmis pademonstruoti, kaip Prienai keitėsi per ilgus istorijos dešimtmečius. Prienietė Gintarė Bredelytė, dirbanti statybų vadove Anglijoje, teigė, kad krašte reikia rengti darbo kultūros ir poilsio organizavimo seminarus, kad grįžę jauni žmonės galėtų čia save realizuoti.
Rajono meras A. Vaicekauskas padėkojo diskusijos dalyviams už visus pasiūlymus – realius ir nelabai – ir sakė, kad bus parengtas tų idėjų registras, joms reiks Tarybos ir verslo pritarimo, realizavimo projektų ir t.t. Bet viena aišku: būtent jos padės vienyti visuomenę, telkti žmones gražiems darbams ir grąžinti išvykusius svetur. Tai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų – politiko, seniūno, eilinio tarnautojo, verslininko, kaimo darbštuolio. „Kas nuostabu, – rašė politikas Facebook paskyroje, – kad nemažai daliai idėjų realizuoti nereikia didelių finansinių išteklių. Tik visų susitelkimo ir kiekvieno iš mūsų nors ir nedidelio, bet nuoširdaus indėlio į laimingo krašto ateities kūrimą“.

Česlovas Iškauskas

Rubrikoje Mūsų kraštas. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *