Politinio lizingo griūtys

Kažkurią šios savaitės dieną netikėtai Vilniuje sutikau vieną seną pažįstamą iš Sąjūdžio laikų. Trumpai papolitikavom aptarę prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatus. Tasai žmogus aktyvų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio įsitraukimą į agitacinę kampaniją už Saulių Skvernelį pavadino infantilumu politikoje ([lot. Infantilis -vaikiškas] vaikiškas, nesubrendęs, pasižymintis vaiko amžiui būdingais bruožais. TŽŽ – 2001). Nesiėmiau ginčytis. Galbūt.
Priminsiu, kad finišuojant prezidento rinkimų kampanijai p. Karbauskis pareiškė, kad LVŽS remiamam kandidatui juose patyrus nesėkmę, partija tai turėtų įvertinti kaip visos šalies nepasitikėjimą šia partija ir dabartine valdančiąja dauguma Seime. Todėl, jo požiūriu, būtų tikslinga, Sauliaus Skvernelio vyriausybei grąžinus įgaliojimus (to reikalauja mūsų Konstitucija išrinkus naują prezidentą), LVŽS tūpti į krūmus ir nerodyti jokios iniciatyvos formuojant daugumą ir ministrų kabinetą. Be to, pridūrė, kad su į antrąjį turą patekusiais Ingrida Šimonyte ir Gitanu Nausėda vargiai galėtų dirbti. Tiksliau, jis pasakė, kad LVŽS galėtų dirbti tik su tuo išrinktu prezidentu, kuris buvo remiamas LVŽS, t.y. p. Skverneliu. „Visi turime teisę pasirinkti. LVŽS pasirinko savo kelią – tarnauti Tautai. Mes gerbiame pasitikėjimą, kurį įgijome rinkimų į Seimą metu. Vertindami faktą, jog artėjantys Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai yra nacionaliniai, mes juos suprantame kaip pasitikėjimo mumis pasitikrinimą ir po jų priimsime atitinkamus sprendimus. Pralaimėjimo šiuose rinkimuose atveju žinosime, jog Tautos pasitikėjimo mandato nebeturime, todėl iš karto po rinkimų pasitrauksime iš valdančiosios daugumos. Valdžią garbingai grąžinsime Tautai, jei ji mūsų valdžia nebepasitiki. Oponentai jau reaguoja į šią žinią ir sako, jog tai spaudimas rinkėjams. Ne, tai ne spaudimas. Tai absoliuti pagarba Tautos valiai. O politologams, kurie abejoja mūsų žodžiais, noriu priminti, kad esame žodžio žmonės. Mes visada darome tai, apie ką sakome žmonėms.“
Dar anksčiau, prieš prasidedant 2019 m. rinkimų sezonui, p. Karbauskis gana drąsiai pareiškė, kad jo partija laimės visus trejus – savivaldos, prezidento ir Europos Parlamento – rinkimus.
Žinia: savivaldos klausimu – „nepaėjo“, kaip dabar mėgsta sakyti jauni žmonės. „Ne kažką“ ir balsavime į šalies vadovo postą (p. Skvernelio III vieta). Negirdžiu daug tikinčiųjų, kad LVŽS gali stačiai nušluoti visus rinkimuose į Europos Parlamentą.
Tačiau ketvirtadienį pakaunėje vykusiame LVŽS Tarybos forume p. Karbauskis uždainavo jau kitaip. Niekas niekur eiti lauk nesiruošia. Esą tėvynės labui bus dirbama toliau…
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ta proga priminė, esą valdantieji jau kurį laiką viena kalba, kita daro. Ponas Karbauskis šalies vadovei atšovė, kad tai ir yra valstybiškas reikalų supratimas: LVŽS primygtinai atsisakinėjo valdžios, tačiau esą neatsirado, kas ją paima.
Šis epizodas liudija šiokią tokią veidmainystę. Vargu, ar p. Grybauskaitė būtų labai laiminga, jei LVŽS būtų patvirtinusi nuo p. Karbauskio liežuvio išskridusį žvirblį. Kita vertus, jeigu LVŽS būtų pasitraukusi iš valdančiosios koalicijos, ji tikrai nustotų būti tokia, kokia yra būdama daugumoje. Taigi ir numestą valdžią tikrai rastųsi kas paima.
Dabar tai sakyti yra banalu, tačiau apie tai, kad niekas iš valdančiųjų ir LVŽS konkrečiai niekur eiti nesiruošia, buvo aišku iš anksto. Karbauskis šaipėsi iš Seimui vadovaujančio Viktoro Pranckiečio ir ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus, esą šie kažką spirga kitaip, nes spėjo suaugti su savo kėdėmis.
Reikalas tas, kad, nors p. Karbauskis politikoje gali būti infantilus, tačiau labai gerai jaučia bjauriausių jos užkaborių dvoką. Ir tikrai kuo puikiausiai supranta, kad dabar prieš LRT, Lietuvos banką ir kitus reikalus nukreiptas LVŽS politinis teroras gali atsisukti prieš jį patį. Užtenka LVŽS suglausti ausis ir pasitraukti iš valdančiosios koalicijos, tą pačią dieną Seime rastųsi kelios laikinosios komisijos, kurios tirtų p. Karbauskio verslo reikalus.
Dar daugiau – p. Karbauskio importuojamų trąšų, taip pat žemės ūkio naudmenų koncentracijos problemą neabejotinai imtų svarstyti net neperrinktas parlamentas, o ta jo sudėtis, kuri posėdžiauja dabar.
Ponas Karbauskis nuo kito kadaise valdžioje buvusio oligarcho – Viktoro Uspaskich – esmingai skiriasi. Jis yra pagrindinis, o gal net vienintelis politikos verslo projekto „UAB Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“ akcininkas ir bankininkas (p. Uspaskich kompanijoje buvo daugiau smulkesnių akcininkų). Tai labai gerai supranta ir LVŽS frakcija Seime, ir politiniai oponentai, ir p. Skvernelis. Jo taip pat laukia dilema. Po liepos 12 d., kada jis rengiasi trauktis iš Vyriausybės vadovo posto, jo „išperkamosios nuomos sutartis“ su p. Karbauskiu baigsis. Pono Skvernelio aplinkos žmonės mėgina įteigti, kad ir po to jų bosas bus patraukli prekė politikos rinkoje. Galbūt, tačiau trumpai.

Rytas Staselis