Namams…
Ne vienam iš mūsų namai jau įgauna dvigubą prasmę, ypač tiems, kurie vasarą keliasi gyventi į sodus, sodybas, arba ten skuba po darbo, savaitgaliais. Tikrieji namai mieste lankomi tik retkarčiais, arba kai subjūra oras, prasideda lietūs ir darganos. Pamažėle su visais rakandais kraustomės į vasarvietes.
„Oi, neišmesk dar tos dėžės, nusivešim į sodą!“, – šaukia žmona vyrui. „O gal pirmiau ją priglauskim skaistykloje, balkone?“, – atsiliepia šis. Iki širdies gelmių prajuokino šis perskaitytas anekdotas. Tikriausiai ne vienam gerai pažįstama situacija. O tie balkonai po žiemos jau kimšte prikimšti visokio šlamšto – dėžių, dėžučių, stiklainių, įpakavimų ir visokio kitokio „gėrio“.
Pagalvokime gerai, ar tikrai tie daiktai bus mums reikalingi sodyboje ar sode? Gal jau ten ir taip jų perteklius? Todėl prisiverskime kartą ir visiems laikams – nekaupti nereikalingų atsargų. Rūšiuokime ir išmeskime į konteinerius tai, kas gali būti perdirbta ir panaudota pramonėje.
Negi sode norime valgyti iš senų suskilusių indų, rengtis tik nudrengtais rūbais? Gamtoje prabėga gražiausios mūsų valandos, vakarai, laisvalaikis – todėl ir ten naudokimės gražiais ir mums mielais daiktais, renkimės lengvai skalbiamais, bet patogiais ir maloniais akiai rūbais.
Dar viena nepažodinė citata iš Nyderlandų rašytojo H. Gruno knygos „Kol dar gyvas“: „Jei nenoriu sukaupti daug šlamšto, turiu išmokti kasdien atsisakyti bent vieno nereikalingo daikto. Taigi per metus jų susidarytų apie 365. O jeigu kurią dieną įsigijau ką nors naujo, tuomet tą dieną turiu atsikratyti dviejų nereikalingų daiktų“.
Verta susimąstyti… Na, neimsime per langą švaistyti kas papuola, bet moralas čia tikrai puikus. Esame apsikrovę daiktais iki ausų. Ypač vyresnio amžiaus žmonės. Gal verta prisiminti, kad yra vietų ir prie parapijų bažnyčių, kur tikrai galima nepasiturintiems nunešti rūbų, avalynės, patalynės, indų…
Švarinkime namus visomis prasmėmis – tegul šiltuoju metų laiku ir mūsų būstas kvėpuoja laisvai, kambariniai augalai keliauja į laisvę, spintose ir podeliuose nesikaupia dulkės, tegul pro atvirus langus vėjas į namus atneša žiedlapių ir gaivaus oro.
Sveikatai…
„Kaip norėčiau kokių ledų…“, – šiltesnę dieną netikėtai sukirba mintis. „Bet ne, gal reikėtų susilaikyti, o ir anūkui nevalia, dar kokią anginą pasigaus…“ Ar tikrai ledų reikėtų vengti?
Tai vienas nekalčiausių saldumynų, atsakytų sveikatos specialistai. Ir tai tiesa – leduose mažiausiai yra prastai sveikatą veikiančių medžiagų. Atvirkščiai, juose yra pieno baltymų, fosforo, kalcio, angliavandenių, vitaminų A, E, D. Augančiam organizmui ir juose esantys riebalai teikia energijos.
Tačiau reikia būti budriems. Kai kuriuose prekybos centruose parduodamuose leduose yra paslėptų grėsmių: dažiklių, skonio stipriklių, konservantų. Tai nėra sveika, ypač vaikams.
Todėl nepatingėkime perskaityti etiketes, prieš pirkdami šį skanėstą. Atkreipkite dėmesį į pirmuosius išvardintus ingredientus. Ledai tikrai bus menkaverčiai, jei pirmiausia bus išvardyti skonio stiprikliai, krakmolo sirupas. Rafinuoti ir hidrinti riebalai leduose, anot dietologų, taip pat nieko gero, geriau jų vengti. Dažniausiai šie riebalai naudojami glaistams. Kelios porcijos tokių ledų vaikui jau tikrai ne į sveikatą, nes porcija apskaičiuota suaugusiajam.
Rinkimės sveikesnius, jogurtinius ledus. Juose mažiau riebalų ir kitokių priedų. Bet dar geresnis patarimas – patiems gaminti ledus. Kartu su vaikais, ypač kai atsiranda pirmosios uogos, vaisiai. Galima įdėti sėklų, šokolado gabaliukų, kakavos… Paprasčiausiai atsigaivinsite sutrynę šviežias uogas su jogurtu ir jas užšaldę.
Naminiais ledais smagu gardžiuotis visai šeimai – nereikia nieko drausti ir baimintis. O dėl anginos… retai kada pasiseka vaikams ja vasarą nesusirgti. Mokykime ir pratinkime vaikus mėgautis šiuo šaltuoju desertu, skanauti iš lėto, neskubant, nepulti prie jo sušilus, sukaitus. Smaližiaukime, į sveikatą!
Tačiau nepamirškime, kad jau ir gegužę verta į savo vaistinėlę padėti vieną kitą maišelį vaistažolių: raktažolių, beržų, bruknių, gysločių, juodųjų serbentų ir dilgėlių lapų. Nepamirškime ir dirvinių asiūklių ūglių, gudobelių ir ievų žiedų, pušų spyglių.
Žiedus rinkime pačioje žydėjimo pradžioje, lapus – augalui žydint. Šalpusnius renkame jam nužydėjus. Šaltuoju metų laiku prisiminsime atsargas ir priminsime, kas nuo ko.
Sodininkui…
Skubėkite skiepyti vaismedžius. Tą reikia daryti mėnesio pirmoje pusėje. Paprastai gegužės mėnesį perskiepijamos obelys ir kriaušės. O mėnesio antroje pusėje galima žaliaisiais auginiais dauginti serbentus. Jeigu turite kantrybės laukti rezultato, prilenkite šakutę ir prismeikite kabliuku. Kai iš pumpurų pradės augti ūgliai, apiberkite juos žemėmis, palaistykite, o rudeniop jau galėsite atsargiai atskirti naują krūmelį nuo pagrindinio.
Gegužė – tinkamiausias metas pasirūpinti veja – dabar jau puikiai matosi tos vietos, kur žiemą arba ankstyvą pavasarį dėl kažkokių priežasčių ji išnyko. Jei joje pradėjo augti samanos, patręškime specialiomis kompleksinėmis trąšomis, kurių sudėtyje yra magnio, sieros ir geležies. Laikas suskubti, jei galvojate apie naujos vejos įrengimą.
Apie visus dekoratyvinius medžius ir krūmus purenkime žemę, naikinkime piktžoles, tręškime juos azoto trąšomis. Geriausiai tiks kompleksinės trąšos su daugiau azoto. Taip pat tiks ir granuliuotos lėtai tirpstančios trąšos. Jas įterpkime į dirvą.
Jei dar sodinate konteineriuose augintus augalus, nepamirškite jų gausiai palaistyti. Sodindami neužberkite šaknies kaklelio, dirvą apie augalą mulčiuokite.
Jei nusiteikę sodininkauti rimtai, domėkitės, skaitykite tam skirtą literatūrą, naršykite internete ir ieškokite patarimų, nesivaržydami klauskite specialistų, jie visuomet nusiteikę geranoriškai patarti.
Praneša dar vėlyvas šalnas? Po jų žydinčius medelius specialistai pataria nupurkšti šaltu vandeniu – žiedai tikrai atsigaus.
Gėlininkui…
Nors dažnai pasidžiaugiame, kad su daugiametėmis gėlėmis nėra vargo, pati gamta jomis rūpinasi, tačiau viskam yra ribos. Augalai nusilpsta, nebedžiugina savo žiedais. Taigi patręškime jas kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, ravėkime, o šiemet, tokį sausą pavasarį, vertėjo jas gausiai palaistyti.
Vasarą ir rudenį žydinčias daugiametes dar galime drąsiai persodinti. Jau turėtume suskubti pasodinti kardelius. Parinkime jiems saulėtą vietą, gerai įdirbtą, nerūgščią dirvą. Gumbelius prieš sodindami būtinai nulukštenę apie pusvalandį pamirkykime kalio permanganato tirpale (10 g 10 l vandens).
Antroje mėnesio pusėje jau galime sodinti šalčiui jautrias vienmetes gėles, pikiuoti anksčiau pasėtų daigus, sėkime vėlesnes sėklomis.
Dabar tiek daug literatūros apie gėlynų madas, spalvų derinius… Tikrai verta tuo pasidomėti, pritaikyti vieną kitą naujovę savo gėlynėlyje.
Daržininkui…
Jau visi gamtos ženklai rodo, kad daržininkams nebėra ko laukti – tik sėti, sodinti. Jau net alyvos baigia krauti žiedų kekes, o tai reiškia, kad daugumą daržovių galima sodinti ir lauke. Laikas svogūnams, salierams, porams, mėnesio pabaigoje – ir agurkinėms daržovėms, pupelėms.
O antroje mėnesio pusėje ir šiltnamyje pats laikas pomidorų daigams. Tie, kurie paskubėjo, jau turi nuostolių. Retinkime tankiai sudygusias daržoves, purenkime lysves.Tai padeda reguliuoti drėgmės ir oro režimą. Ilgiau dygstančių daržovių – ankštinių pipirų, krapų, salierų, špinatų ir kt. daržovių eilutes ženklinkime ir neskubėkime nusivilti, kad sėklos nedaigios. Kantrybės! Ruoškime žemę ir vėlyvesnėms daržovėms. Patręškime ją, purenkime, drėkinkime ir išravėkime piktžoles.
Nepamirškime, kad jau atgyja ir kenkėjai – būkime budrūs, naikinkime juos. Ankstyvas ir šiltas pavasaris palankus spragėms plisti. Jos pradeda pulti kopūstų daigus. Kopūstus puola ir musės, amarai, tripsai. Geri pagalbininkai yra agroplėvelė, specialūs apsauginiai tinklai.
Jeigu tikėsime senais orų spėjimais, tai šalta ir vėjuota gegužė žada gerą ir gausų derlių. O ji šiemet būtent tokia.
Sėkmės darbuose!

Pašnekesiai

Nedrumsti ramybės…

Nušurmuliavo didžiosios pavasario šventės. Vienos gražiausiųjų iš jų, Motinos dienos atgarsiai dar jausis visą šį mėnesį gegužinėse pamaldose, liaudyje mojavomis vadintomis. Vakarais nuo seno žmonės rinkdavosi ne tik bažnyčiose, bet ir koplytėlėse, laukuose, o kartais ir pas ką nors troboje, kur pasipuošdavo dailų altorėlį. Giesmėse, skirtose Švč. Mergelei Marijai – meilės, gailestingumo, gyvo tikėjimo ir gamtos grožio spalvos. Prisimenu iš vaikystės – pasipuošdavom ir babytė vesdavosi į kaimynystėje buvusią tokią didelę trobą vakarais, po visų darbų. Kol giedodavo litaniją, dairydavausi, apžiūrinėdavau viską, o labiausiai laukdavau, kai pasibaigus giesmėms prasidėdavo ir padainavimai. Tuomet ir aš savo vaikišku balsu traukdavau „…ar aš tau sese nesakiau, ar aš žodelio netariau…“. Smagu, kad vienu metu kiek išblėsusi tradicija atgimsta, bendruomenėse tampa vėl gyvas šis paprotys. Gegužinių pamaldų litanijos ir giesmės – puiki meditacija. Siela tarsi išsivalo, išskaidrėja… Viliuosi, kad ir man pavyks nusimesti šiokį tokį nerimą ir graužatį, kuriuos įsileidau šiomis dienomis, lankydama kapus, kalbėdamasi su savo draugėmis. Gal tiesiog toks sutapimas, bet teko išklausyti ne vieną, bet visiškai panašią istoriją. „Žinai, nuvažiavom į tėviškę, o ten dar nuo Vėlinių kapai netvarkyti, maišus šiukšlių išnešėm. O giminės tai ten pat, už poros kilometrų gyvena. Nei gėdos, nei sąžinės…“. Arba, „ Va, brolis į Palangą važiavo, maniau užsuks į kapus, palaistys, apšluos… kur tau! Skubėjo mat į kurortus, o aš autobusu turiu tokį kelią plūktis, gėles tempti“.
Taip jau atsitiko, kad tokių istorijų šiemet išgirdau tikrai ne vieną. Mėginau raminti, patarti, kad būtina kažkaip delikačiai susitarti dėl kapelių priežiūros, bet emocijos įsiplieksdavo tik dar labiau, o paskui, žiūrėk, dar ir į gilesnį santykių aiškinimąsi nugrimzdavo. Manyčiau, panašios kalbos ir kapinėse besitvarkant liedavosi. Vargu, ar mūsų amžiną atilsį motinėlėms ir močiutėms malonu ten iš aukštybių tokių mūsų kalbų klausytis. Ir kaip čia taip atsitinka… kur tas šuo pakastas, kad kai nėra didesnių bėdų patys jų prasimanome, savo santykius apsunkiname?
Atsakymo reikėtų, manau, ieškoti tame, kad esame pasiilgę tiesiog nuoširdaus bendravimo, pasikalbėjimų ir pabuvimo draugėje. Juk prieš važiuojant į savo kraštą galėtume pasiskambinti, paklausti, ar reikia kokių gėlių daigelių atvežti, ar tik žvakių užteks, o gal tie giminaičiai tiesiog ligų ar kokios negalios užklupti, neturėjo galimybės sutvarkyti. Nuoširdus pokalbis ar laiškas visuomet padėtų išvengti nepageidaujamų situacijų. O gal tiesiog mumyse tūno toks kipšiukas, noras būti teisuoliu, geruoliu – va, užklupau, radau netvarką, dabar užsidėjau sau pliusiuką. Ech, geroji Motinėle, visų mūsų Paguoda, suteik mums meilės ir išminties nedrumsti vieni kitiems ramybės.
Gražių gegužės dienų ir vakarų linkėdama, Jūsų Augustina

SKANAUS!

Žalumynų sriubos
Nepraleiskime progos pavasarį pasimėgauti žalumynų sriubomis, kurias galime išsivirti iš dilgėlių, daržinių builių, rūgštynių. Improvizuokite, dėkite pagal skonį petražolių, raudonėlių, gražgarsčių, krapų.
Reikės: 1 ar 1,5 litro sultinio, svogūno, poro, morkos, bulvių, grietinės ar grietinėlės, 1 – 2 šaukštų sviesto, miltų, druskos, pipirų.
Jeigu virsite sriubą iš dilgėlių, jas gerai nuplaukite ir nuplikykite. Svogūną ir sutarkuotą morką pakepinkite svieste, suberkite miltus ir dar truputį pakepinkite. Užplikykite sultiniu. Kubeliais supjaustytas bulves išvirkite, sudėkite dilgėles ar kitus žalumynus, kepintus svogūnus, pavirkite. Sriubą galite sutrinti arba ne, paskaninkite grietine, druska ir pipirais, galima ir citrinų sultimis.

Kiaulpienių salotos su greipfrutu
Reikės: 250 g kiaulpienių, rausvojo greipfruto, 300 g agurkų, 2 šaukštų aliejaus, šaukšto garstyčių, šaukštelio medaus, druskos, pipirų.
Supjaustykite agurką. Nulupkite ir supjaustykite greipfruto skilteles be odelių. Kartu sudėkite išmirkytus ir nusausintus kiaulpienių lapelius,. Sumaišykite actą, aliejų, garstyčias ir medų. Pagardinkite druska ir pipirais. Salotas užpilkite paruoštu padažu ir lengvai pamaišykite.
Patarimas: Jei gaminsite kitokias salotas ir jums nepriimtinas lauko žolelių skonis, atsiminkite, kad šaukštas pomidorų padažo jį puikiai pakeis.

Rabarbarų trupiniuotis
Reikės: 500 g rabarbarų, 100 g šalto sviesto, 100 g cukraus, 60 – 100 g migdolų miltų, 1 šaukštelis vanilinio cukraus.
Sviestą sutarkuokite stambia trintuve, suberkite į jį miltus, 70 g cukraus ir greitai sutrinkite į trupinius. Įmaišykite nuluptus, nedideliais gabaliukais supjaustytus ir likusiame cukruje pavaliotus rabarbarus. Trupinius su rabarbarais šaukštu dėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą, padarykite paplotėlių formos ir šaukite į 180 laipsnių orkaitę. Kepkite, kol gražiai apskrus. Labai skanu šilti su vaniliniais ar karameliniais ledais.