Prienietį skulptorių su menininkais iš viso pasaulio suvienijo medžio tema

Austrijoje, Stubingo etnografiniame muziejuje po atviru dangumi, šalia Graco miesto, vyko septintasis multikultūrinis festivalis – Pasaulinės Medžio dienos, kuriame Lietuvai ir Prienams atstovavo VšĮ „Meninė drožyba“ vadovas, tautodailininkas Algimantas Sakalauskas. Jis buvo vienas iš pusšešto šimto dalyvių, susirinkusių iš 90 -ties pasaulio valstybių, reprezentavusių savo šalių kultūrą, pristačiusių senuosius amatus, medžio drožybos tradicijas, medienos panaudojimo galimybes.

Medžio drožėjai A.Sakalauskas (viduryje), R.Blaževičius ir Aivarss Students kūrybinėje stovykloje išdrožė tris koplytėles.

– Tik pabuvus tokioje kultūrine įvairove margoje aplinkoje, pabendravus su dalyviais, ateina supratimas, kodėl reikalingi tokio pobūdžio renginiai. Dabartinis pasaulis nuėjęs lengviausiu – vartotojiškumo keliu. Todėl grupė neramių, pasaulio klimato kaita susirūpinusių, gamtos ir žmogaus harmoniją deklaruojančių žmonių šį festivalį sumanė kaip bendraminčių iš visų pasaulio šalių sąjūdį, kuriame jie bendrautų, išsakytų savo pilietinę poziciją meno kalba, – sakė Algimantas Sakalauskas.

Pasaulinės Medžio drožėjų dienos išsiskiria daugiakultūrine aplinka.

Kodėl kaip medžiaga pasirinktas medis? A.Sakalauskas pastebi, jog medžiai, miškai yra žmonijos išlikimo pamatas – jie grynina orą, gerina žmogaus savijautą, yra statybinė medžiaga, teikia maistą. Todėl mediena turi būti naudojama atsakingai. Švęsti Pasaulinę Medžio dieną pasiūlė Tarptautinė Medžio kultūros draugija (IWCS), pirmasis festivalis buvo surengtas 2013 metais Tanzanijoje. Nuo to laiko jis keliauja po skirtingas pasaulio šalis, kasmet pasiūlydamas vis kitokią, su medžiu susijusią temą. Šių metų festivalio tema – „Pokyčiai, nuolatinė kaita“.
VšĮ „Meninė drožyba“ vadovas pasakojo, jog festivalio metu vyko simpoziumas, buvo skaitomi pranešimai ir vyko diskusijos. Surengta kūrybinė stovykla, kurios metu buvo demonstruojama medžio drožyba. Pristatyti senieji amatai ir muzika, atliekama mediniais instrumentais, taip pat buvo galima susipažinti su medžio pritaikymu ir šiuolaikiniame dizaine, ir gyvenamojoje aplinkoje. Vyko vaikams skirti renginiai ir medžio apdirbimo edukacijos.
Kaip ir kasmet, festivalyje buvo pristatytas ir vienas iš etnografinės medžio architektūros pavyzdžių. Meistras iš Didžiosios Britanijos, padedamas kolegų iš kitų šalių, per trumpą laiką Stubingo etnografiniame muziejuje pastatė veikiantį anglišką vandens malūną.
Kiekvieno medžio drožėjo buvo paprašyta į festivalį atsivežti po namų darbą, kuriame atsispindėtų Medžio dienų tema. Algimantas Sakalauskas savo darbe „Šviesos pergalė prieš tamsą“ prisilietė prie ikikrikščioniško rašto – runų, jų apsuptyje pavaizdavęs Aušrinę. Darbas simbolinis, nes Pasaulinė Medžio diena sutampa su pavasario lygiadieniu, kuris skelbia pavasario pradžią ir gamtos atgimimą.
Kitą darbą – baltišką skulptūrinę kompoziciją – prienietis sukūrė kūrybinėje stovykloje kartu su medžio skulptoriais Raimundu Blaževičiumi iš Vilkaviškio bei Aivarss Students iš Latvijos.

Medžio darbai iš viso pasaulio buvo eksponuojami Graco miesto konferencijų salėje. A.Sakalauskas su kolega prie savo namų darbo „Šviesos pergalė prieš tamsą“.

– Iš medžio rąstelių kiekvienas išdrožėme po koplytėlę. Aš pasirinkau pavasario dievybę, kuri po žiemos pažadina visa, kas gyva, į ją, prašydamas pagalbos, nukreipia žvilgsnį sėjėjas. Aivars išdrožė rudens dievybę, lietuviškoje tradicijoje ji vadinama Maloningąja. O Raimundas medyje pavaizdavo Rūpintojėlį – tai kompozicijos jungiančioji grandis, suprantama kaip ryšys tarp žmogaus, žemės ir dangaus, – pasakojo prienietis medžio skulptorius. Šios koplytėlės kartu su kitais baigiamaisiais darbais buvo eksponuotos Graco miesto Stefani konferencijų salėje, o vėliau keliaus po įvairias parodų sales.
Prienietis A.Sakalauskas Pasaulinėse Medžio dienose dalyvauja antrąkart, prieš dvejus metus jis buvo pakviestas į JAV. Kitais metais šis festivalis vyks Japonijoje, kur medžio drožėjas yra palikęs savo monumentalių medžio darbų, todėl jis neatmeta galimybės nuvykti į šią šalį dar kartą.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Kultūros kryžkelė. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *