Pavasario taku – į talką „Darom“

Artėjant Didžiosioms metų šventėms – Velykoms, orai pasitaisė. Švarinamės namuose ir mieste. Negalime pamiršti ir kasmetinių talkų mūsų šefuojamose kapinaitėse.


Saulėtą balandžio 15 -osios rytą Birštono „Bočiai“ keturiais automobiliais, vairuojamais Vytauto Lišausko, Vytauto Gudelevičiaus, Albino Sidaro ir Arnoldo Ribinsko, sėkmingai pasiekėme Gudakalnio kapinaites. Nelygus kelelis, tačiau mums jau gerai pažįstamas. Nuo kapinaičių kalvos atsiveria nuostabi Verknės ir Nemuno upių santaka su puikiu „Ožkų pečiumi“. Praėjusios žiemos lapų užklotas tuojau buvo nugrėbtas, surinkti pernykščiai dirbtinių gėlių žiedai, sudegusių žvakių įdėklai. Prašviesėjo visa kalva. Susikaupėme maldai už čia besiilsinčius. Tik gaila, labai gaila, kad tvora, juosianti kapinaites, pradeda irti, gražūs mediniai kryžiai atgula pakraščiuose, laukdami sunykimo. 

Kelionę tęsėme riedėdami link Nemajūnų kapinių. Čia sustojome ir aplankėme mums artimų, brangių žmonių, bendražygių ir Birštono kraštui nusipelniusių žmonių kapus. Pirmiausia nusilenkiame LR Seimo nario Juozo Palionio ir jo tėvų atminimui, uždegėme žvakes. Onutės Kurapkienės vedami giedojome „Marija Marija“ ir meldėmės už mūsų bendrijos narius: Jadvygą Rimą Stabinskę, Antaną Seilių, Birštono krašto šviesuolius: muziejaus istoriką, buvusį direktorių Juozą Šleikų, mokslininką veterinarą Elijošių Nonevičių, gydytoją – rašytoją Stanislovą Moravskį, bajorus Bartoševičius, Aldonos Mildos Valatkienės artimuosius: sūnų Audrių, vyrą Praną, motulę Anelę. Prie visų minėtų kapų uždegėme liepsneles, padėkojome už jų indėlį, propaguojant ir gražinant mūsų kraštą.
Nelengvas darbas mūsų laukė Panemunio kapinaitėse, kur tik pušys ant kalvos ošia ir primena apie čia besiilsinčius. Nereikia čia grėbti lapų, rinkti senų gėlių ar žvakių įdėklų. Tenka pašalinti tik išvirtusius medžius. Labai dėkingi esame Broniui Šalčiui, kuris buvo paėmęs kirvį ir pjūklą. Bronius Šalčius ir Arnoldas Ribinskas genėjo šakas, smulkino kamienus. Moterys: Marytė Radzevičienė, Asta Turauskienė, Marija Novožilova, Aldona Milda Valatkienė, Judita Vyšniauskienė, Janina Giknienė, Genovaitė Valatkienė, Birutė Vaišnorienė, Onutė Kurapkienė, Monika Žiūkienė, Veronika Valatkevičienė, Monika Babonienė, Lina Danilovienė ir Angelė Glatkauskienė rinko žabus, tempė šakas ir apgenėtus kamienus į dauburį.
Daug rankų tikrai didžią naštą pakelia. Greičiausiai laikas bėga dirbant. Jau buvo įdienoję, kai, pasimeldę už besiilsinčius ant Panemunio kalvos, pasukome namų link. Bendrai papietavome bendruomenės namuose, pasiklausėme prasmingų Aldonos Mildos Valatkienės minčių, primenančių mums apie paliktas svarbias ir įsimintinas pėdas tų, kurių pramintu keliu mes einame.
Pasidžiaugėme, kad labai smagu, kai sugebame atlikti gerus darbus, atsiliepdami į Motinos Teresės raginimą „Darykime gerus darbus, nors mums ir nebus atlyginta“. „Darom“ – tai gerus darbus atspindinčios talkos. Birštono „Bočiai“, pirmieji pradėję talkų maratoną „Darom“, linki visiems linksmų ir prasmingų Šventų Velykų ir dar daug gražių darbų mūsų Tėvynės labui.
Julija Barutienė
Birštono „Bočių“
bendrijos pirmininkė

Rubrikoje Bendruomenės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *