Birštono muziejaus fondus papildė archeologiniai radiniai

Birštono miesto istorinės dalies teritorijoje, Tulpių g 4, UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ užsakymu, 2018 m. rugsėjo 29 – 30 d. buvo atliekami detalieji archeologiniai tyrimai. Tyrimų vadovas – Panevėžio kraštotyros muziejaus archeologas Dovilas Petrulis. Tyrimai buvo atliekami pagal parengtą ir aprobuotą projektą.
Kadangi žemės judinimo darbų vietoje buvo užfiksuotas XVII – XIX a. archeologinis kultūrinis sluoksnis, detalieji archeologiniai tyrimai atlikti projektuojamų požeminių konteinerių vietose. Jų metu buvo ištirta viena archeologinė perkasa. Archeologinių tyrimų tikslas – Birštono miesto istorinėje dalyje, Birštono mieste, Tulpių g. 4 esančiame sklype visiškai ištirti konteineriais užstatomą vietą, nustatyti kultūrinio sluoksnio ar archeologinio paveldo objektų būklę (išlikimo laipsnį), archeologinio pobūdžio vertingąsias savybes, chronologiją, kultūrinio sluoksnio storį, fiksuoti radinius. Prieš tyrimus, užstatomos aikštelės 20 kv. m plote stovėjo 4 seni konteineriai, planuojama juos pakeisti naujais.
Siekiant kuo efektyviau nustatyti archeologiškai vertingą kultūrinį sluoksnį, žemės buvo kasamos iki įžemio rankiniu būdu, naudojant specialius archeologinius įrankius. Žemės paviršius, atkasti sluoksniai buvo tikrinami metalo ieškikliu, fiksuojami pjūviai ir radiniai. Archeologas D. Petrulis kasinėjimų metu braižė brėžinius, vykdė fotofiksaciją, naudojo metalo ieškiklį, niveliavo bei inventorizavo archeologinius radinius. Žemės kasimo darbus atliko samdomi darbininkai.
Iki 2018 m. saugomoje Birštono miesto istorinės dalies teritorijoje archeologiniai tyrimai nebuvo vykdyti. Ištirta viena 2×10 m dydžio perkasa – iš viso 20 kv. m plotas. Nustatytas 0,48 m storio XVII – XIX a. pažeistas kultūrinis sluoksnis su radiniais. Likusioje perkasos dalyje fiksuoti iki 1,60 m storio supiltiniai ir perkasto grunto sluoksniai, kurie datuojami XX a. Šie perkasti sluoksniai susiformavo tiesiant komunikacijų tinklus ir statant požeminius konteinerius, daug metų slinkusius dirvožemio sluoksnius galėjo perklostyti ir patvinusi Nemuno upė bei į ją nutekantys gruntiniai vandenys. Tyrimų metu rasti XVII – XX a. pr. radiniai. Iš viso rasta: 2 varinės monetos (Jono Kazimiero Vazos LDK šilingai), 8 keraminės molinių indų šukės, geležinė detalė, 3 stikliniai indai. Archeologiniai radiniai buvo perduoti Birštono muziejui, ataskaitų kopijos – į Kultūros paveldo departamento ir Lietuvos Istorijos instituto archyvus. Vertingiausi archeologiniai radiniai, patekę į Birštono muziejaus fondus, tai – dvi XVII amžiaus viduriu datuojamos monetos – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Jono Kazimiero Vazos LDK šilingai. Šie šilingai yra dažniausiai šiuo metu žemėje randama moneta.
Šios monetos susijusios su sunkiu laikmečiu Abiejų Tautų Respublikai (ATR) XVII a. viduryje. Kraštą alino karai su Švedija ir Maskva, per šalį nusirito bado ir maro bangos. LDK neteko apie 48 proc. šalies gyventojų. Nuolat reikėjo pinigų atsiskaityti su samdyta kariuomene, o valstybės iždas buvo beveik tuščias. Vienas iš šios problemos sprendimo būdų – 1659 m. nutarimas pradėti kaldinti varines monetas – šilingus. Šioms monetoms suteiktas priverstinis kursas: 3 šilingai prilyginti vienam sidabriniam grašiui. Šių monetų kaldinimas turėjo išspręsti ir kitą problemą – sumažinti valstybės pinigų apyvartoje buvusį milžinišką kiekį svetimų valstybių šilingų. Pirmiausia tai buvo nukreipta prieš švedų valdomoje Livonijoje kaldintus šilingus. Šių monetų pagalba Švedija išveždavo iš ATR visavertes sidabrines monetas ir alino vietos iždus, didindama Švedijos iždo pajamas. Variniams Jono Kazimiero šilingams yra prigijęs „boratinkų“ pavadinimas, kilęs nuo Lenkijos ir LDK kalyklų nuomininko italo Tito Livijaus Boratinio (1617 – 1682) pavardės, pagal kurio projektą šios monetos ir pradėtos kaldinti. Manoma, kad šis paniekinantis terminas atsirado XIX a. dėl ypač gausaus šių monetų kiekio. Tai moneta, išgelbėjusi Abiejų Tautų Respublikos iždą.
LDK teritorijoje daugiausia šių monetų nukaldinta Vilniuje. 1664 m. variniai šilingai pradėti kaldinti Vilniaus monetų kalykloje. Nuo 1664 m. birželio 4 d. iki 1666 m. gruodžio 30 d. jų nukaldinta daugiau kaip 400 mln. vienetų. Monetų kalykla veikė Žemutinės pilies teritorijoje. Ant Vilniuje kaldintų monetų matome LDK žemės iždininko Jeronimo Krišpino – Kiršenšteino (1663 – 1676) monogramą. 1665 m. varinių šilingų kalykla atidaryta ir Kaune, Turgaus (dab. Rotušės) aikštėje, kur nuo 1665 m. iki 1667 m. nukalta daugiau kaip 40 mln. monetų. Ant Kaune kaldintų monetų matome LDK žemės iždininko Jeronimo Krišpino – Kiršenšteino herbo vieną elementą – elnio galvą.
Iš viso nuo 1660 iki 1666 m. šešiose LDK monetas kaldinusiose kalyklose nukaldinta daugiau kaip 887 mln. šilingų. Kiek mažiau nukaldinta lenkiškų šilingų – apie 700 mln. Toks milžiniškas varinių monetų kiekis leido atsiskaityti su kariuomene ir iš apyvartos išstumti svetimų kraštų smulkių nominalų monetas. Varinių šilingų nukaldintas kiekis buvo toks didelis, kad jie apyvartoje išbuvo net 100 metų. Archeologinių kasinėjimų metu Birštono miesto Tulpių g. 4 rastos dvi XVII amžiumi datuojamos J. K. Vazos laikų monetos – šilingai yra labai prastos būklės. Todėl jas būtina prevenciškai konservuoti ir restauruoti. Tinkamai sutvarkytos ir paruoštos eksponuoti, šios monetos papildys Birštono muziejaus archeologijos ekspoziciją.
Angelė Sabaliauskaitė
Birštono muziejaus
vyr. fondų saugotoja

Rubrikoje Teisė žinoti. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *