Balandžio 10 d. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje ir Birštono kurhauze buvo pristatyta Lino Kojalos knyga „Europa? Pokalbiai su prezidentais, ministrais, patarėjais ir taksistais apie mūsų ateitį“. Į susitikimus su gyventojais atvykę svečiai – knygos autorius, politologas, Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala bei žurnalistas, politologas Vladimiras Laučius – populiariai pristatė Europoje vykstančius geopolitinius procesus; kalbėjo apie Brexit’o priežastis ir galimus Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos padarinius abiems pusėms; pateikė įžvalgų, kaip ateityje gali keistis nusistovėjusi galios pusiausvyra Europoje ir pasaulyje; atsakė į diskusijos dalyvius dominusius klausimus.

Knygoje atsiskleidė istorinių procesų žemėlapis

Kaip susitikime su birštoniečiais pažymėjo Vladimiras Laučius, Lino Kojalos knygoje „Europa? Pokalbiai su prezidentais, ministrais, patarėjais ir taksistais apie mūsų ateitį“ analizuojamos ne tik esamos problemos ir klausimai, kurie neturi vienareikšmio atsakymo, bet ir pateikiama Europos Sąjungos vizija – kaip ji turėtų vystytis ateityje, kokie turėtų būti valstybių santykiai. Knyga išsiskiria savo informatyvumu ir objektyvumu, nes autorius išsamiai pateikia kiekvienos pozicijos argumentus, nereikšdamas savo simpatijų. Anot svečio, tai yra didelis privalumas, nes šiandien, kaip reta, viešojoje erdvėje yra daug propagandos, šališkumo ir rašant knygas, ir straipsnius. Išskirtina ir tai, kad problemos analizuojamos istoriniame kontekste, kalbama apie nesutarimų, ginčų, vizijų atsiradimo šaknis.

Knygos autorius Linas Kojala teigė, kad pagrindinis jos tikslas – būti mini žemėlapiu, siekiant suprasti vykstančių procesų kontekstą, nes informacinio triukšmo amžiuje sekti ir perprasti tokį sudėtingą procesą, kaip Europos Sąjungos politika, yra pakankamai sudėtinga. Susitikimo metu autorius analizavo priežastis, kodėl Didžioji Britanija nori išstoti iš Europos Sąjungos. Pagrindinė priežastis – imperialistinis mentalitetas, nes visai neseniai, dar 1913 m., ji kontroliavo 23 proc. pasaulio teritorijos.
Nepaprastai įdomiai autorius papasakojo apie Britų parlamento darbo subtilybes. Vladimiras Laučius papildė, kad Brexit’ui įtakos turėjo ir susidūrusios skirtingos Didžiosios Britanijos bei Prancūzijos minties politikos: kontinentinė ir imperialistinė, kurios siekia net 17 a. Susirinkusieji išgirdo ir daug kitų įdomių faktų bei pamąstymų, o atėję į Birštono viešąją biblioteką ir pasiskolinę Lino Kojalos knygą, galės sužinoti viską, kas netilpo į vienos valandos susitikimą.
Knyga parašyta nepaprastai pagauliai. Suprantamais žodžiais, nuosekliai, išlaikydama dinamiką ir nepaleisdama skaitytojo dėmesio, pasakoja ne tik apie Europos Sąjungos idėjos istoriją, Lietuvos kelią į ES, viziją ir iškylančius iššūkius net iki šių dienų, bet ir atskleidžia politines dramas, vykusias užkulisiuose, linksmus kuriozus. Tai galimybė pažinti Europos Sąjungą iš esmės, iš pirmų lūpų: prezidentų, ministrų ir patarėjų.
Jei jaučiatės svečiu Europos Sąjungoje, garantuoju, kad perskaitę knygą pasijusite tikru didelės, svetingos, nors ir ne visais klausimais vieningai sutariančios Šeimos nariu.
Ledina Tamošiūnienė

Prieniečiai politologus sugrąžino prie Lietuvos aktualijų

Politologai L.Kojala ir V.Laučius Prienų Just. Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje gausiai susirinkusiems klausytojams tiksliai apibūdino D.Britanijos imperinio mąstymo esmę ir paaiškino, kodėl britai pernelyg nesibaimina dėl Brexit’o poveikio jų ekonomikai; padėjo suprasti, kaip politikoje veikia priešingos viena kitai parlamentarizmo ir administracinio despotizmo idėjos; pasidalino nerimu dėl to, kad ateityje Europos Sąjungoje centralizuotas valdymas tik stiprės; atskleidė, kodėl Vokietijos kanclerė Angela Merkel laikoma stabilumo savo šalyje ir pasaulyje garantu, ir kas pasikeis jai pasitraukus iš aktyvios politinės veiklos.
Knygos autorius L.Kojala skyrė laiko, kad paaiškintų, kaip veikia Europos Sąjungos institucijos, pateikė įdomių faktų, atsakė į klausimus. Ko gero, nedaugelis žinojo, kodėl ES biudžete, kuris siekia 180 mlrd. eurų, didžiausia lėšų dalis – 45 proc. – skiriama žemės ūkiui, ir kad šio sektoriaus subsidijavimo praktiką, kaip galimybę atkurti po karo suniokotus savo ūkius, išsikovojo Prancūzija. Sprendimai užsienio politikos, gynybos, kultūros, švietimo, mokesčių, socialinėje ir kitose srityse – yra išskirtinai nacionalinių valstybių, ES narių, reikalas, – pabrėžė L.Kojala, todėl, jo teigimu, reikėtų ES institucijų galių nepervertinti. Patys aštriausi ginčai vyksta, svarbiausi politiniai susitarimai priimami valstybių narių viršūnių susitikimuose, kuriuose pirmu „smuiku“ groja Vokietija ir Prancūzija.
Politologai leido suprasti, kad Europa stovi kryžkelėje, ir jos ateities vizija nėra aiški, juolab kad kai kuriose valstybėse stiprėja euroskeptiškos politinės jėgos. Jų teigimu, keisti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimai, jog reikia kurti bendras pajėgas gintis nuo Rusijos ir JAV, Vokietijos vyriausybės ir A.Merkel vykdoma dvilypė politika Rusijos atžvilgiu, mažinama lėšų dalis ginklavimuisi – šie ir kiti ženklai pranašauja ir NATO vienybės skilimą. Tai aktualu ir Lietuvai, nes, V.Laučiaus pastebėjimu, prezidentė Dalia Grybauskaitė šalį veda Vokietijos nubrėžtu „farvateriu“.
Klausytojams rūpėjo ne tik tarptautinė, bet ir ekonominė Lietuvos padėtis, žmonės iš salės piktinosi, kad gyvenimas Lietuvoje negerėja, atlyginimų padidėjimas neženklus, todėl jaunimas emigruoja. Politologų nuomone, Lietuvai reikia laiko (ir politinės valios), kad po penkių dešimtmečių sovietinės okupacijos pasivytų Vakarų Europos šalis. Remdamiesi skaičiais, jie akcentavo, jog pagal vienam gyventojui tenkančio Bendrojo vidaus produkto (BVP) lygį vis labiau artėjame prie ES. Šiuo metu jis siekia 78 proc. ES vidurkio.
L.Kojalos nuomone, Lietuvos pakilimas akivaizdus, ypač įvykusius pokyčius lyginant su tuo, ko pasiekė kitos posovietinės šalys: gyvenimas Ukrainoje, Moldovoje tebėra skurdus. Kita vertus, ir Vakarų valstybės susiduria su įvairiomis ekonominėmis, regionų vystymosi, bedarbystės problemomis, tai rodo ir „geltonųjų liemenių“ streikai Prancūzijoje.
Renginio dalyviai aktyviai reiškė savo nuomonę ir dėl nepastebimo lietuvių europarlamentarų atstovavimo Lietuvai, piktinosi jų neveiklumu. Jiems užkliuvo, jog rinkimų į EP sąrašuose tiek daug garsių pavardžių – politikos veteranų, partijų garbės narių, visuomenininkų, netgi sakinio nesurezgančių sportininkų. Rinkėjams norėtųsi šioje institucijoje matyti aktyviai dirbančius kompetentingus profesionalus, o ne geros algos gavėjus. Pasak politologų, pastebima, jog rinkimai į EP tapę politikos verslu, tačiau juk europarlamentarus išsirenka patys žmonės, jie ir privalo iš savo atstovų reikalauti atsakomybės bei atskaitomybės.
Žinoma, prieniečiai buvo susirūpinę ir dėl gegužę vyksiančių Prezidento rinkimų, ir dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo referendumo baigties. Svečiai savo nuomones išsakė, tačiau nuo prognozių, kokie bus jų rezultatai, susilaikė.
Kaip pastebėjo L.Kojala, šie Prezidento rinkimai – neprognozuojami. Nors yra trys ryškūs lyderiai, nenuspėjama, kas su kuo varžysis antrajame ture. O laimėtoją gali nulemti vos keli procentai, kurie priklausys nuo rinkėjų aktyvumo, nuotaikos, netgi oro sąlygų rinkimų dieną.
Dalė Lazauskienė