… į pavasarį, į šviesą, į Prisikėlimą“…

Tradiciškai pasibūti drauge Prienų rajono Neįgaliųjų draugijos nariai iš visų skyrių šį kartą buvo susirinkę Stakliškių kultūros centro salėje, sukviesti tradiciškai renginį „Gavėnia – Šv. Velykų laukimo metas“ vedusio Stakliškių skyriaus pirmininko Mikado Januškevičiaus.


Renginio svečias parapijos kunigas Gediminas Mieldažis priminė Gavėnios laikotarpio prasmę, laiką, kurio metu tikintieji raginami pažvelgti į Kristaus slėpinį, semtis iš jo jėgų, nuvalyti savo širdis, peržvelgti savo krikščioniškąjį gyvenimą ir atgailos bei susitaikymo dvasia ruoštis švęsti Kristaus prisikėlimą.
„Gavėnia – maldos, atgailos ir gerų darbų laikotarpis. Judame į pavasarį, į šviesą, į gamtinį ir krikščioniškąjį prisikėlimą – Šventas Velykas. Nuoširdžiai linkiu, kad tai būtų simbolinis ženklas mums visiems. Tegul tai drąsina mus, kai ko nors bijome, stiprina, kai abejojame, ramina, kai pykstame ant savęs, ant šalia esančiųjų. Mokykimės kilti savo dvasia ir padėti keltis šalia esančius“, – savo bičiuliams, svečiams, seniūnams ir ansambliečiams pasisveikindamas linkėjo gerbiamas Mikadas. Gražaus laukimo, sveikatos, linksmų artėjančių švenčių prie ilgo stalo susėdusiems draugijos nariams palinkėjo ir draugijos pirmininkė Irena Valatkevičienė. Susirinkusiuosius pasveikino ir Stakliškių seniūnijos seniūnė Nijolė Ivanovienė.
Draugijos buhalterei Jūratei Sabašinskei supažindinus su metine ataskaita, šventės dalyviai vieni kitiems dovanojo savo kūrybą, šilumą ir gerą nuotaiką. Susirinkusiems lyrines dainas dovanojo Stakliškių KLC kolektyvas, kuriame gražiai susiliejo Angelės Baltrušienės, Vaido Lengvino, Stasio Bisikirsko balsai.
Na, o kaipgi ši graži šventė be tradicinės viktorinos. Skelbdamas jos klausimus M. Januškevičius paprašė kunigo Gedimino „nesufleruoti“, nes klausimai buvo susiję su Gavėnia ir Velykomis.
Paskui vėl skambėjo dainos, kurias dovanojo Neįgaliųjų draugijos ansamblis „Šilas“, vadovaujamas Petro Liubamirsko.
Na,o atsisveikindamas su popietės dalyviais M.Januškevičius visus pakvietė tikėti draugyste, tikėti tuo, kas amžina. Skleisti šviesą, pakilti virš baimių ir didžiuotis, kad galime matyti saulę, kad galime gėrėtis pavasariu ir sutikti pačią gražiausią pavasario šventę – Šventas Velykas.
Palma Pugačiauskaitė

Rubrikoje Bendruomenės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *