Parodoje „Ką pasėsi… 2019“ ūkininkus domino ir melžimo robotai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) Kauno rajone 24 -ąjį kartą vyko tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2019“. Ekspozicijų plotas skaičiuojamas hektarais, eksponatai – horizontaliais ir vertikaliais matmenimis. Keletą dienų į ją plūdo lankytojai. Atitrūkę nuo nepabaigiamų darbų rutinos ūkininkai su šeimomis okupavo visą mokslo, technikos ir inovacijų, kaimo verslų erdvę.
Parodos šeimininkas – VDU ŽŪA kancleris prof. Antanas Maziliauskas – renginio pradžioje, pristatydamas nesenas mokslo įstaigų (VDU ir ASU) jungtuves, pašmaikštavo, jog „vienas plius vienas lygu trys“. Parodos lankytojai ūkininkai profesoriaus ištarmę suprato pažodžiui – kaip paskatą plėsti šeimos ūkius, daugiau pasitikint jaunimu, perleidžiant jiems verslą.
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis teigė pastebėjęs šiųmetės parodos orientaciją į pieno ūkio technologijas ir augalininkystės sektoriaus reveransą gyvulininkystei. Nuo pirmųjų parodų su žemdirbiais palaikantis dalykiškus ir neformalius ryšius VDU ŽŪA mecenatas UAB „Rovaltra“ vadovas Romualdas Trainaitis pastebėjo drąsiau agrarinį verslą pradėjusius vertinti ūkininkus ir ypač jaunimą. Pasak R. Trainaičio, parodų pamokos, ūkininkų ir verslininkų partnerystė, dalijimasis patirtimi žemdirbiui suteikia drąsos imtis naujų sprendimų. Juk kai žmogus atidžiau pasižiūri į save, suvokia, kad turi daugiau, nei neturi. Parodos „Ką pasėsi… 2019“ medalį pelnęs universalus suomių gamybos ratinis traktorius „Valtra A114HiTech4“ sulaukė ne tik gausaus ūkininkų, bet ir Premjero Sauliaus Skvernelio dėmesio. Pastarasis teigė pirmąkart lankantis tokio tarptautinio lygio parodą.
Grupė pieno ūkių šeimininkų – Deimantas Kairiūkštis, Martynas Krūvelis (Veiverių sen., Prienų r.), Audronė ir Artūras Miškiniai (Alytaus r.), Dalia Kairaitienė ir Ieva Skučienė (Kazlų rūdos sav.), Eimantas, Vaidutė ir Vytautas Stankevičiai (Biržų r.), Romalda, Vaidotas ir Valdas Kiniuliai (Šilalės r.) – tvirtino mokęsi iš parodų prie savosios Alma Mater, nes čia tuos du dešimtmečius rasdavę ne tik pačius naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, bet ir galėję palyginti ūkiams reikalingas verslo priemones ant konkurencijos svarstyklių. Pasak V. Kiniulio, pasaulio praktika ir pačių pieno gamintojų patirtis liudija, jog atsiperkantis gali būti tik didesnis nei šimto karvių pieno ūkis, jį derinant su augalininkystės verslu, pašarus galvijams pasigaminant pačiame ūkyje.
Visai neseniai pavasario parodose „Ką pasėsi“ pademonstruoti melžimo robotai, pasak AB „Lytagra“ valdybos pirmininko Adomo Balsio, šiandien jau dirba beveik šimte šalies pieno ūkių. Parodos „Ką pasėsi… 2019“ medaliu apdovanota automatinė melžimo sistema „Lely Astronaut A5“ bus 54 -oji, kuri iš „Lytagros“ iškeliaus į pieno ūkį.
„Svarbiausia melžimo roboto funkcija – ne mechaninis darbas, bet informacijos valdymas, – sako prieniškis ūkininkas Martynas Krūvelis, – ji žmogui pasako galimybes ieškoti gamybos kaštus mažinančių priemonių“.
Melžimo robotai jau veikia Vytauto Raižio, Deimanto Kairiūkščio pieno ūkiuose, automatines sistemas numatoma diegti dar keliuose rajono pieno ūkiuose. Vienas melžimo robotas skiriamas vidutiniškai 60 -čiai karvių, investicija atsiperka per 7 – 8 metus.
Žemės ūkio rūmų Veislininkystės ir veterinarijos komiteto pirmininkas dr. Edvardas Gedgaudas viename parodos paviljonų konsultavo pieno ūkių šeimininkus galvijų genetikos ir produktyvumo klausimais. Pažangiuose Lietuvos pieno ūkiuose karvių produktyvumas jau perkopė 10 tūkst. kg per laktaciją ribą. Pastaruoju metu pieno bandose rekomenduojamas galvijų genominis tyrimas. Naujovėms imli ūkininkė D. Kairaitienė sakė, jog jos ūkio galvijų bandoje karvės atsiveda tiek pat veršelių, kiek ir telyčaičių. Kai kurios neperspektyvios pieno veislės karvės sėklinamos su mėsiniais belgų mėlynaisiais. Ši praktika, pasak dr. E. Gedgaudo, jau prigijo ir kai kuriose LGVA priklausančių ūkininkų pieno bandose.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas kiekviename parodos paviljone rado progų diskusijoms apie šalies agrarinio sektoriaus perspektyvas. Verslo atstovai savo lėšomis remia mokslą, dovanoja akademijai auditorijas, laboratorijas, tą pačią parodų erdvę įrengė ir vis dar nesustoja teikę labdarą. Netikėtą žinią parlamentarui pateikė Lietuvos smulkių ir vidutinių pieno ūkių asociacijos atstovė A. Miškinienė: asociacijos nariai, drauge su juos remiančiais Žemės ūkio rūmais, su teisininkais parengė ieškinį valstybei dėl Pieno įstatymu padarytų nuostolių pieno gamintojams kompensavimo.
Pasak parodos pagrindinio rėmėjo UAB „Specagra“ vadovo Renaldo Pelanio, prie VDU ŽŪA rengiamos parodos ugdo žemdirbių sąmoningumą, verslumo, mokslo naujovių pritaikymo praktikoje gebėjimus. Pati parodos aplinka ir nuotaika – motyvuojanti pradėti ūkininko metų sezoną. Teisus prof. A. Maziliauskas: jungiasi universitetai, verslas ir maisto gamyba, o rezultatas – gimęs trečias dėmuo.

Justinas ADOMAITIS