Balandžio mėnesio priminimai

Sveikatai…
Sveiki, sveikučiai! Šviesesnės ir ilgesnės dienos tikriausiai gerina nuotaiką, randasi daugiau jėgų judėti. Taigi jau tikrai pats laikas rytais pratintis anksčiau kilti iš šilto patalo ir išeiti į lauką pasimankštinti. Jeigu vakare atsigulėte laiku, tai sveikiausia keltis apie 6 val.
Pirmiausia nepamirškime atlikti keletą paprastų procedūrų: rieškučiomis drungnu vandeniu apšlakstykime plačiai atmerktas akis. Pakartokime 5 kartus. Taip pat išskalaukime burną, nosį. Nugremžkime švariai liežuvį. Kaip įmantriai besivalytumėte dantis, nenuvalytas, apnašomis aplipęs liežuvis pridarys daugiau bėdos.
Atsigerkime vandens ir prisiminkime, kad rytmetinės valandos geriausios organizmo apsivalymui, tuštinimuisi. Įpraskime tai atlikti rytais. Dabar jau galime keliauti į gryną orą. Prisimenate, pereitą kartą raginome atlikti sąnarių sukimo pratimus. Jeigu tą darėte lovoje ar jau atsikėlę kambaryje, tai dabar mėginkime tai daryti gryname ore. Palengva, neskubėdami išmankštinkime kiekvieną sąnariuką – kojų pėdų, kelių, klubų, po to visus rankų sąnarius, liemenį ir kaklą. Sukime į vieną ir į kitą pusę po 10 kartų. Rezultatais tikrai nenusivilsite. Jeigu jau esate pažengę, praverstų ir raumenų tempimo keletas pratimų. Giliai pakvėpuokime vaikščiodami. Gilaus kvėpavimo taip pat jau mokėmės.
Parėję nusimaudykime po dušu, užbaikime šaltu vandeniu ir pasilepinkime lengvais ir sočiais be konservantų pusryčiais – košėmis, vaisiais, rupia kvietine duona, išbrinkintais migdolų riešutais, avižiniais dribsniais, šiltu pienu ir kt.
Neskubėkime savęs stimuliuoti kava, garsia muzika ar kitais dalykais. Jeigu dar turime minutę kitą laiko, pamedituokime. Pasistenkime kuo ilgiau išbūti atsipalaidavę ir…su gera nuotaika į darbus!

Namams…
Nenumaldomai bėga laikas, artėja Šventos Velykos. Kiekviena šeimininkė žino, kokie darbai jos laukia, kad namai pakviptų pavasariu, švara ir šventėmis. Atvėsęs oras kovo pabaigoje gal kiek sutrukdė – liko neišblizginti langai, neiškraustyti po žiemos visokio šlamšto prigriozdinti balkonai ar priemenės. Tačiau būkime atsargūs – peršalti blogiau, nei šiek tiek palikti netvarkos.
Tačiau jau pats laikas pradėti galvoti apie namų puošmenas. Labiausiai šiai šventei tiks pavasario ženklai – pražydintos mėlynių, slyvos, vyšnios, forzicijos ar karklo šakelės. Šiemet Velykos vėlyvesnės, tai jau tikrai turėsime pražydintų hiacintų, narcizų, gal ir tulpių. Belieka sugalvoti šventinę kompoziciją.
Jų pavyzdžių galime rasti internete, įvairiuose žurnaluose. Labai tinka lizdo motyvas. Jį piname iš vytelių, darome iš samanų, puošiame žaliaisiais ir pražydintais augalais, po to jau galime „įtupdyti“ margutį, dekoratyvinį paukštį ar kitą akcentą.
Velykinėms dekoracijoms galite panaudoti gebenę, mirtą, nuolat žaliuojančio buksmedžio šakelę, Velykinį vainiką galite susukti iš lanksčių gluosnio, beržo, vinvyčio penkialapio šakelių. Natūralumo suteiks samanotos šakelės, blindžių „kačiukai“, kiaušinių lukštai.
Jeigu pasisėjote ant palangės žalumynų – jie taip pat gali tapti dekoru, jei šiek tiek pafantazuosite: sudėsite vazonėlius į krepšelius, gražius indus, panaudosite vieną kitą velykinį akcentą.
Tiesiog namai turi atbusti ir kvepėti pavasariu. Dabar parduotuvėse didelis pasirinkimas eterinių aliejų, todėl protingai juos panaudodami nesunkiai namuose sukursime jaukią ir gaivią aplinką.

Sodininkui…
Įvairios parodos, mugės tikriausiai susuka galvą ne vienam sodininkui – taip ir norisi vėl parsinešti namo kokį naują „augintinį“. O gal šis pavasaris bus tas, kai jūs tik pradėsite kurti savo sodą. Tuomet būtina prisiminti, kad sodui netinka žemumų lygumos, nedideli siauri slėniai, šlaitai. Tokiose vietose renkasi šaltas oras, kyla rūkai, augalai užmirksta, apšąla.
Geriausiai naujam sodui tinka derlingi priemolio dirvožemiai. Netiks druskingi, užmirkę dirvožemiai, sunkūs moliai, žvyras, smėlis.
Jeigu jau vietos negalime pasirinkti, tuomet konsultuokimės su specialistais, kokias nereiklias veisles patartų auginti esamoje vietoje. Stenkitės vaismedžius pirkti medelynuose – čia jums patars, kokių veislių sodinukai geriausiai įsikibs į jūsų dirvą ir įleis šaknis.
O jeigu susiruošėte į parodą ar mugę, tai štai keletas patarimų. Gal dar neturite sode trešnių? Nesibaiminkite, jei manote, kad jos užaugs didžiuliais medžiais ir užstos saulę kitiems augalams. Skiepytos į kvapiąją vyšnią, užauga vidutinio augumo.
Pačios atspariausios trešnių veislės yra „Jurgita“, „Ovstuženka“, „Revna“, „Irema“. Labai atspari ir itin kremzlingomis uogomis yra trešnė „Sam“. Ankstyviausios – tai švediška „Rivan“, kiek vėliau uogas sunokins saldžiosios „Venjamina kompaktnaja“, latviškos delikatesinės „Paula“. Trešnių karaliene tituluojama „Regina“ – vėlyva, bet kiek jautresnė temperatūrų svyravimams veislė. Atsparesnė būtų „Irema BS“. Raidės BS reiškia, kad tai Babtų selekcija.
Apskritai, besirinkdami sodinukus žiūrėkite, kad jie būtų sveiki, nenubrozdinti, ir labai svarbu – su gerai išsivysčiusiomis ir stipriomis šaknimis. Liemuo taip pat su gerai išaugusia viršūne.
Būkite pasitarę su šeima ir žinokite, kokių vaisių norėsite – saldžių, rūgštesnių. Vyresnio amžiaus žmonės linkę rinktis daugiau pektinų turinčius vaisius, rūgštesnius obuolius. Pavyzdžiui, „Paprastąjį antaninį“, „Beržininkų ananasą“.
Taigi nelaukime, kol vaismedžiai pradės sprogti, skleisti lapus. Balandis dar tinkamas laikas medeliams sodinti – žemė dar nepraradusi drėgmės, medeliams bus lengva prigyti. Po sodinimo, aišku, nepamirškite palieti, kad žemė geriau prie šaknų priglustų, neliktų tuščių oro tarpų.

Gėlininkui…
Gal nustebsite, kad kalba tokį ankstyvą pavasarį pasisuks apie jurginus, kurie neretai yra vadinami rudens gėlynų karaliais. Bet planuoti gėlyną pradedame būtent dabar. Ir jeigu manote, kad jurginai atneš tik rūpesčius, mat juos reikės saugoti nuo šalnų, iškasti, rūpintis jų žiemojimu, tai tikrai neverta baimintis. Tiesiog numatykime jiems vietos savo gėlyne ir pradėkime dairytis, kokių jurginų veislių įsigyti, kad jų žiedai mus džiugintų nuo liepos iki pat šalnų.
Jurginai ant podiumo pastaraisiais metais yra visame pasaulyje. Mūsų gėlininkai jų gumbų parsisiunčia net iš JAV, Kanados, taip pat iš Europos – Prancūzijos, Austrijos, Vokietijos, Čekijos, Latvijos… Pastarosios šalies selekcininkai yra išvedę smulkesniais žiedais ir tinkamas skynimui veisles.
„Hapet Red Jack“ – tamsialapis puikus jurginas, šviesiai raudonais, 20 – 25 centimetrų skersmens žiedais, 140 -120 cm aukščio. „Tiny Treasure“ – balti žiedai, 10 cm skersmens, 90 – 120 cm aukščio. Dekoratyvinis, geltonais žiedais puikus jurginas „Caballero“ – 10 – 15 cm skersmens žiedai, 120 cm aukščio. „Ms.Zilda“ – rutulinis jurginas. Žiedai margi, purpurinės ir baltos spalvos mišinys, 10 cm skersmens, 100 cm aukščio. Tinka skinti.
Mūsų gėlininkai jau yra išmėginę ir atsirinkę atsparesnes veisles, sugebančias ne tik išgyventi, bet ir užauginti sveikus gumbelius. Tai tamsialapė žemaūgė „Sciura“ ir „Shik“anemoninis jurginas „Platinum Blonde“, pusiau kaktusinis „Mis Skarlet“, „Sombrero“ ir daugelis kitų. Belieka tik domėtis ir nepraleisti progos laiku jų įsigyti. Įvairovė jurginų begalinė – nuo žemaūgių iki gigantų, nuo smulkiažiedžių iki „kepurių“.
Vienus reikės rišti, kiti – žemaūgiai, dailiai išsiskirs vejos fone. Galite rasti ir tokių, kurie tiks auginti induose. Nuo vasaros vidurio iki šalnų galėsite puošti terasas, balkonus. Žemaūgius vazonuose galima įkasti į žemę.

Daržininkui…
Šį kartą paprasčiausiai priminsime, ko nepatartina auginti šalia. Tai – svogūnų ir žirnių, bulvių ir pomidorų, pipirų ir pupelių, morkų ir krapų, kopūstų ir vynuogių, salotų ir brokolių, garstyčių ir burokėlių.
O populiariausios žaliosios kultūros, kurių tikrai neturėtumėte šį sezoną pamiršti, tai gūžinės salotos, špinatai, svogūnai, krapai, pekininiai kopūstai.
Sėkmės ir kantrybės prižiūrint pirmuosius daigelius, fantazijos planuojant gėlynus, gerų idėjų kuriant svajonių sodus!

Pašnekesiai

Laikas sau ir JAM…

Pavasaris kol kas šaltokas. Žiema iš savo podėlių  išpurtė dar likusį sniegą, dienai kitai nubalino laukus ir vėl, jam nutirpus, godžiai gaudome kiekvieną saulės blyksnį, šiltesnį spindulį. Tos šilumos reikia ne tik kūnui, bet ir sielai, vis dar sužvarbusiai po žiemos, o gal ir Gavėnios laikas  nardina į tokią būseną. Prisipažinsiu, mane dar užklupo ir kita stichinė nelaimė, kaip kartais yra mėgstama pajuokauti – jubiliejus. Artimieji nutarė, kad būtinai turime atšvęsti. Pasidaviau ir ėmiau ruoštis. Pradėjau apie iškilmes galvoti dar prieš keletą mėnesių – planavau ir mintyse kūriau pakvietimų tekstą, pradėjau daryti svečių sąrašą, tuomet pradėjau ieškoti senų vaikystės ir jaunystės nuotraukų, norėdama kažkaip nustebinti svečius ir papokštauti. Bet nuo tų nuotraukų viskas ir prasidėjo… Prisiminimai ėmė vyniotis tarsi filmo juosta. Labiausiai sujaudino tai, kad jose daugybė užfiksuotų akimirkų, kurių liudininkai jau išėję Anapilin. Nė nepajutau, kaip prisiminimai ėmė nešti tolyn ir tolyn į pragyventus metus, o visi tie išėjusieji tarsi priartėjo, norėjosi su jais kalbėtis, pasakoti, kažko, ko nespėta jiems gyviems esant, paklausti… Bėgo dienos, savaitės, o pakvietimai taip ir liko net nepradėti daryti, beliko skambinti ir su kiekvienu pasikalbėti. Svečių sąrašas nuolat ilgėjo, nes staiga panorau susitikti su tais, kurie anksčiau buvo labai artimi, su kuriais praleista vaikystė, išbraidytos pievos, varliauta ir žemuogiauta, o paskui gyvenimo verpetuose nutolta. Į galvą lindo bjaurios mintys – ne kartą, per kokias liūdnas draugų šeimos apeigas esu mačiusi ir girdėjusi, kaip giminės mėgina susipažinti, pristatinėja vaikams dėdes ir tetas, kurių šie gyvenime nematę ir negirdėję. Jaunosios atžalos apskritai tokiais momentais stengiasi trauktis į šalį ir nedalyvauti šiuose suaugusiųjų žaidimuose. Jie toliau spaudo savo mobiliuosius ir „laikina“ feisbuko, „draugams“ po jų asmenukėmis. Kodėl, džiaugdamiesi technologijų pasiekimais, taip nutolstame realiame gyvenime vieni nuo kitų? Kodėl paskambinę artimam žmogui pirmiausia puolame iškloti savo bėdas, ligas, sapnus, o paskui taip ir atsisveikiname net nepaklausę ir neišklausę, o kaip ten, kitame laido gale? Sunku nupasakoti, kokios mintys sukosi ir sukasi šiomis dienomis mano galvoje. Bet manau, viskas į naudą. Nutolo ir visai bereikšmiai šiuo metu tapo skandalai per TV, rinkimų debatai, politikų rietenos, kaimynių azartas aptarinėjant serialų aistras, apkalbant draugus. Laukiu nesulaukiu susitikimo su savo artimiausiais. O prieš tai aplankiau  tėvelių kapus, stabtelėjau ir prie savo mylimos mokytojos amžinojo poilsio vietos. Su visais pasikalbėjau, uždegiau žvakeles, padėkojau jiems ir Aukščiausiajam, kad buvome kartu. Sieloje tampa vis šviesiau ir šviesiau. Gal tai kartu ir didžiosios mūsų visų laukiamos ir artėjančios Prisikėlimo šventės džiugesys. Šiemet ji man bus kaip niekad  skaidri, šviesi, tauri ir kupina artimo meilės. Ir tai ne vien žodžiai. Atsiprašau, kad taip šį kartą nuklydau į sentimentus… Linkiu mums visiems gražaus LAUKIMO ir nepakartojamo laiko sau ir JAM.
Jūsų Augustina

SKANAUS!

Raudonųjų kopūstų ir obuolių troškinys
Ingredientai: 2 – 3 obuoliai, 700 – 800 g raudonojo kopūsto, 200 ml raudonojo sauso vyno, 1 svogūnas, 2 šaukštai aliejaus, 1 cinamono lazdelė, 1 lauro lapelis, 1 šaukštas balzaminio acto, 1 šaukštas medaus, 1 – 3 šaukštai šaldytų ar džiovintų juodųjų serbentų, 1 šaukštelis citrinų sulčių, druskos, maltų juodųjų pipirų, kmynų, maltos kalendros.
Gaminimas: kopūstą susmulkinkite plonais šiaudeliais, svogūną – gabaliukais. Obuolius supjaustykite skiltelėmis ir apšlakstykite citrinų sultimis, kad nepatamsėtų. Svogūnus pakepinkite įkaitintame aliejuje, kol jie taps permatomi. Į keptuvę suberkite kopūstus, išmaišykite, supilkite vyną, įdėkite laurų lapelį, cinamonų lazdelę, uždenkite ir troškinkite apie 10 min. ant silpnos ugnies. Į kopūstus sudėkite obuolius, serbentus, medų, supilkite balzaminį actą ir troškinkite dar 15 – 20 min. Pasūdykite, pagardinkite pipirais. Jei troškinys ims svilti, įpilkite šiek tiek vandens. Baigdami troškinti įmaišykite po žiupsnelį kmynų ir kalendros. Prieš patiekdami į stalą iš troškinio išimkite cinamonų lazdelę ir laurų lapelį.

Burokėlių ir pupelių kotletai
Ingredientai: 1 stiklinė raudonųjų konservuotų arba virtų pupelių, 2 virti burokėliai, 6 šaukštai smulkių kruopų (miežinių, kvietinių, manų, sorų), 2 kiaušiniai, 2 šaukštai sviesto, 1 šaukštas džiūvėsėlių, 2 šaukštai miltų, druskos, maltų juodųjų pipirų, prieskonių, aliejaus kepti.
Gaminimas: Iš kruopų išvirkite tirštą košę, pagardinkite ją sviestu ir atvėsinkite. Burokėlius nulupkite ir sutarkuokite stambia trintuve. Sumaišykite su pupelėmis ir koše. Į masę įmuškite kiaušinius, įberkite prieskonių, pasūdykite, gerai išminkykite ir lipdykite kotletukus. Pavoliokite juos miltų ir džiūvėsėlių mišinyje ir kepkite įkaitintame aliejuje. Burokėlių ir pupelių kotletus skanu valgyti su bandelėmis, bulvių ar ryžių koše, šviežiomis daržovėmis arba kaip garnyrą prie žuvies patiekalų.

Riešutais ir sūriu įdaryti baklažanų suktinukai
Ingredientai: 2 – 3 baklažanai, 2 – 5 česnako skiltelės, 50 g lazdynų riešutų, 50 g migdolų, 50 g graikinių riešutų, 50 g kietojo fermentinio sūrio, 2 – 3 šaukštai natūralaus jogurto ar majonezo, druskos, aliejaus kepti.
Gaminimas: baklažanus supjaustykite išilgai plonomis, 3 – 5 mm storio juostelėmis. Pabarstykite jas druska ir palikite 20 min. pastovėti. Baklažanų juosteles nuplaukite, nusausinkite ir iš abiejų pusių apkepkite įkaitintame aliejuje. Apkeptus baklažanus sudėkite ant popierinių servetėlių, kad susigertų aliejus. Įdarui nuplautus, nuplikytus ir nusausintus riešutus susmulkinkite ir sumaišykite su tarkuotu fermentiniu sūriu, trintais česnakais ir jogurtu. Kiekvieną baklažanų juostelę aptepkite įdaru ir susukite į ritinėlį. Suktinukus sudėkite į lėkštę su žalumynais ir patiekite į stalą.