Šachtinių šulinių tyrimų mažėja

Vykdant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-1041 „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“ nuostatas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Prienų skyriaus (toliau – Prienų skyrius) specialistai Prienų rajono ir Birštono savivaldybių teritorijose organizuoja šachtinių šulinių, kurių vandenį mitybai vartoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėnesių, vandens ištyrimą. Kaip ir kiekvienais metais, pateikiama informacija apie ištirtus šachtinius šulinius ir vandens kokybę juose.
Per 2018 m. Prienų rajono ir Birštono savivaldybėse buvo ištirtas 26 šachtinių šulinių vanduo. Pastebima tai, kad paskutiniais metais tiriamų šulinių skaičius mažėja. 2017 m. buvo ištirtas 35, 2016 m. – 53, 2015 m. – 60 šachtinių šulinių vanduo. Tai rodo, kad gyventojai renkasi patikimesnius geriamojo vandens šaltinius: įsirengia gręžinius ar jungiasi prie magistralinių tinklų. Vandens tyrimas atliekamas iš biudžeto lėšų. Prienų skyrius informaciją apie nėščiąsias ir kūdikius gauna iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų, užpildžius nustatytą pranešimo formą.
Vanduo yra tiriamas dėl azoto grupės junginių – nitratų ir nitritų – kiekio nustatymo. Iš ištirtų 26 šachtinių šulinių vandenyje padidintas nitratų kiekis nustatytas 5 -iuose bandiniuose, padidintas nitritų kiekis nustatytas 1 bandinyje. Didžiausias nitratų kiekis rastas: 378 mg/l, 186 mg/l – Veiverių sen. ir 122 mg/l – Stakliškių sen. tirtame šulinių vandenyje. Šulinių vanduo buvo tiriamas visose Prienų rajono seniūnijose, tačiau daugiausia tyrimų, net 8, atlikti Veiverių seniūnijoje.
Atlikus tyrimą, apie nekokybišką vandenį Prienų skyrius pateikia informaciją ir tiesiogiai vartotojui, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigai. Informuojama ne tik apie rezultatus, bet ir pateikiamos rekomendacijos, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Padidintas nitritų ir nitratų kiekis vandenyje yra ypač pavojingas nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus. Jų toksinis poveikis pasireiškia sutrikusiu organizmo aprūpinimu deguonimi. Nitratai, virtę nitritais žmogaus organizme, hemoglobiną paverčia methemoglobinu, dėl ko vystosi vidaus deguonies badas. Kai methemoglobino koncentracija kraujyje pasiekia 10 proc., pasireiškia klinikiniai methemoglikemijos simptomai: kūdikį pradeda pykinti, jis vemia, dūsta, mėlynuoja jo oda ir gleivinės. Nesuteikiant pagalbos, atsiranda traukuliai, ir kūdikis gali mirti. Kadangi šachtinių šulinių vanduo lengviausiai užteršiamas, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja jungtis prie centralizuotų vandentiekio tinklų arba gręžti individualius artezinius gręžinius. Nesant tokiai galimybei, šachtinius šulinius būtina valyti ir dezinfekuoti. Primename, kad vandens kokybę galima įvertinti tik atlikus laboratorinį vandens ištyrimą, jokie kiti būdai nėra teisės aktais reglamentuojami ir patikimi. Geriamąjį vandenį galima išsitirti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriuje: Aušros g. 44, Kaunas, tel. (8 37) 331699. Konsultacinę pagalbą galima gauti adresu: Prienai, J.Brundzos g, 12A, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamento Prienų skyriuje, tel. (8 319) 51162.
Almiras Skiauteris
Kauno departamento Prienų skyriaus vedėjas

Rubrikoje Aplinkosauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *