„Draugystės gėlė“

„Mama, kas yra patyčios?“
„Vaike, tai ilga šneka…
Jos kartesnės nei garstyčios
Ir sūresnės nei druska…“ (A.Karosaitė ,,Zuikelis apie patyčias“)

Sakoma, žodis žeidžia. Iš tiesų, negeras, su pašaipa pasakytas žodis užgauna kartais stipriau ir skauda labiau nei fizinis užgavimas. Ir labai sunku, kai negali, nežinai, nemoki, kaip apsiginti nuo šių pašaipų. Patyčios man asocijuojasi su dideliu spygliuotu kamuoliu. Kažkas piktas ir nelaimingas meta tau tą kamuolį. Tu gali jį pagauti, įsidurti ir mesti jį atgal, o gali ir negaudyti, leisti jam nukristi – tekšt. Tačiau ir nepagavus kamuolio, nepratęsus kovos su pasityčiotoju, skauda širdelę. Ir tai verčia užgautąjį jaustis negerai, riestis į kamuoliuką, braukti tyliai ašarą.
Todėl vieną gražų kovo trečiadienio rytą pakalbėti apie savo jausmus, nuotaikas ir susirinko Birštono vaikų lopšelio – darželio priešmokyklinės ir vyresniosios grupės ugdytiniai. Muzikos salėje kalbėjomės apie jausmus, pagalbos būdus, kas mums gali padėti, iškilus problemai, kaip galime patys sau padėti atsipalaiduoti, nusiraminti ir negaudyti to „spygliuoto“ patyčių kamuolio.
Vaikystėje aš turėjau labai gerą draugę Viliją. Su ja mes dalijomės paslaptimis ir saldainiais, nuotykiais ir vaikiškais atradimais. Ir vieno gimtadienio proga ji padovanojo man knygutę – dėžutę, kurioje buvo užrašyti tokie žodžiai:
Nuo rudenio vėjų šaltų
Gražiausi gėlynai nuvysta,
Bet lieka žydėt amžinai
Gražiausia gėlytė – DRAUGYSTĖ!
Ši nuostabi gėlė žydi ir šiandieną.Linkiu visiems turėti, auginti ir puoselėti šią nuostabią gėlę.
Mokytoja Birutė Leonavičiūtė

Rubrikoje Mokyklų gyvenimas. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *