Iš Prienų kilusi jojikė save laiko „milijoniere“: tiek ištvertų retas

Patempti ir įplyšę čiurnų raiščiai, patempti kelių raiščiai, skilęs kryžkaulis – tai tik kelios traumos, kurias jau yra patyrusi 17-metė jojikė Greta Kazlauskaitė. Vis dėlto net jos nepriverčia iš Prienų kilusios merginos ilgam mesti jodinėjimo – juk kai negali paeiti, su žirgu galima dirbti ir nuo žemės. „Kol nebūname priversti padaryti pertraukos nuo mėgstamo užsiėmimo, tol nesuvokiame, kokia kiekvienam žmogui svarbi sveikata ir apskritai užimtumas“, – sako mergina, savo pavyzdžiu įrodanti, kad didžiausias turtas yra sveikata, ir tik šiai sušlubavus įvertiname, kokie turtingi esame.

Abipusė pagarba ir atsidavimas
G. Kazlauskaitė nuo mažens buvo tas vaikas, kuris pamatęs arklį prašydavo tėvų leisti jį paglostyti ar važiuodamas pro šalį perspėdavo, kad laukuose ganosi arklys.
„Jojimas mane žavi visapusiškai. Tai labai didelis darbas su savimi, turi atrasti vidinę ramybę, nes jei jausi stresą, būsi įsitempusi – žirgas tai pajus ir taip pat pradės nervintis. Taip pat reikia mokėti klausytis šio gyvūno, jie kalba savita kalba, kurią privalai išmokti. Jojimas yra komandinis sportas – žirgas turi klausyti ir gerbti tave, o tu jį, tik taip galima pasiekti kažko daugiau“, – pasakoja prieniškė.
Ant žirgo G.Kazlauskaitė pirmąkart atsisėdo būdama 8 -erių ir jau beveik 10 metų nulipti ilgesniam laikui ją priverčia tik didesnės traumos. Mergina pabrėžia, kad visos traumos įvyko dėl jos pačios kaltės – dažniausiai tai būdavo nesusikalbėjimas su arkliu ar tiesiog jojimo klaidos.
„Po mažesnių traumų pailsėdavau porą dienų, leisdavau pagyti raumenims ar pasidarydavau lengvesnę treniruotę, o dėl kitų tekdavo nustoti sportuoti mėnesį ir ilgiau. Ilgiausia pertrauka buvo po įgimtos kraujagyslių malformacijos – teko pasidaryti operaciją, o po jos negalėjau aktyviau sportuoti net metus“, – mena ji.

Hobis pakeitė požiūrį į sveikatą
Reabilitacijos metu daug padėdavo treneriai, kurie patardavo, ką daryti, paskirstydavo treniruočių krūvius. Po traumos svarbu palaukti, kol kūnas visiškai atsigaus, o tada į sportą nenerti stačia galva. Tiesa, net trauma nepriversdavo pašnekovės sėdėti tiesiog rankas sudėjus.
„Be sporto neištverdavau nei savaitės, niekada nesėdėjau ramiai, namuose pati sportuodavau tiek, kiek galėdavau. Pavyzdžiui, jei susižeisdavau koją ir jai reikėdavo laiko pagyti, treniruodavau viršutinę kūno dalį. Žirgyno taip pat neapleisdavau, nes su žirgu galima dirbti ir nuo žemės, nebūtina joti. Taigi tuo metu, kai negalėdavau jodinėti, pasirinkdavau kitokį būdą, dėl kurio vis tiek laiką leisdavau prie žirgų“, – su šypsena pasakoja G.Kazlauskaitė.
Atrodytų, kad po tiek traumų galėtų būti baisu vėl lipti ant žirgo, bet pašnekovė purto galvą. „Arklys niekada nesužeis žmogaus, visada jį saugos, todėl jei kažkas atsitiks, vadinasi, esu pati kalta dėl savo neatsargaus elgesio“, – teigia mergina, stebinanti ne tik drąsa, bet ir brandžiu požiūriu į sveikatą, kurią jojikė sako šiandien daug labiau vertinanti.
„Kol nebūname priversti padaryti pertraukos nuo mėgstamo užsiėmimo, tol nesuvokiame, kokia kiekvienam žmogui svarbi sveikata ir apskritai užimtumas. Mano hobis tapo gyvenimo būdu, todėl norisi kuo ilgiau tai išsaugoti. Juk jei ne sveikata, apie aktyvų gyvenimo būdą ir veiklas būtų galima tik pasvajoti!“ – atvirauja save sveikatos milijoniere vadinanti mergina.

Efektyviausia pagalba – fiziniai pratimai
Tokių žmonių kaip Greta, kurie kenčia dėl raiščių ar sausgyslių problemų, tikrai ne vienas. Su jais dažnai susiduriantis „Eurovaistinės“ vaistininkas Dainius Viederis sako, kad dėl padidėjusio fizinio aktyvumo šių nusiskundimų šiltėjant orams padaugėja.
Pacientai pirmiausia kreipiasi į gydytojus, nes tokie pagrindiniai simptomai, kaip vidutinis ar stiprus skausmas, tinimas, ribotas judesys, kelia didesnį susirūpinimą. „Dažniausiai šiuos simptomus sukelia traumos – aktyviai judant ar sportuojant atliekami netaisyklingi judesiai ar susidūrimai, dėl kurių gali būti patempti ar netgi nutraukti raiščiai, sausgyslės“, – teigia vaistininkas.
Tai aktualu ne tik jojikams. Riziką didina ilgesnis raumens įtempimas, reikalaujantis jėgos ar ilgesnės statinės pozicijos. Rizikos grupei priskiriami ir vyresni pacientai. Tiesa, prevencinių priemonių prieš šias sveikatos problemas gali imtis ir patys žmonės.
„Dauguma šaltinių įvardina, kad efektyviausi – fiziniai pratimai, stiprinantys raumenis, sausgysles ir raiščius. Šių pratimų intensyvumą rekomenduojama palaipsniui didinti, pradedant nuo lengvesnio. Patartina atliekant nuolatinius judesius darbe ar buityje atkreipti dėmesį į skausmo ar diskomforto pojūtį. Atsiradus nemaloniai būklei – nieko nelaukiant mažinti intensyvumą ar visai nutraukti atliekamus veiksmus“, – pataria D. Viederis.
Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad prevenciškai padeda ir keletas vaistinių preparatų. „Didžiausią naudą turi pirmo tipo kolagenas. Galima paminėti visų puikiai žinomą vitaminą C, kurio teigiamas poveikis kolageno virsmams pastebėtas atliekant mokslinius tyrimus. Derėtų nepamiršti ir vandens. Skysčių trūkumas gali turėti įtakos raiščių ir sausgyslių audinio elastingumui“, – žiniomis dalijasi „Eurovaistinės“ vaistininkas.

Rubrikoje Pasaulis iš arti. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *