Diskutavo politinės korupcijos ir rinkimų klausimais

Kovo 19 dieną Pilietinės visuomenės institutas ir klubas „Civitas“ birštoniečius ir kurorto svečius pakvietė į diskusiją Birštono viešojoje bibliotekoje tema „Politinė korupcija JAV ir Lietuvoje – tie patys modeliai, tos pačios pasekmės?“, kurioje pranešimą skaitė, į dalyvių klausimus rinkimų ir kitomis politinėmis aktualijomis atsakė  Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, politikos apžvalgininkas dr. Kęstutis Kazimieras Girnius. 
Dr. Kęstutis Girnius analizavo pastarųjų dešimtmečių garsiausias politinės korupcijos bylas nepriklausomos Lietuvos istorijoje bei jų baigtį, pateikė analogiškų pavyzdžių iš JAV, palygino abiejų šalių teisines sistemas.
Politikos apžvalgininko K.Girniaus apgailestavimu, jau tapo norma, kad nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, teisingumas Lietuvoje neįvykdomas, bylos vilkinamos po šešerius – aštuonerius metus, vėliau arba nutraukiamos, arba kaltininkai atsiperka piniginėmis baudomis, yra išteisinami. Tarp jo aptartų bylų tik vienu atveju kaltinamasis buvo nubaustas. Tuometis Seimo narys Audrius Butkevičius 1997 metais buvo sulaikytas, kai paėmė voką su 15 tūkst. dolerių iš degalų bendrovės „Dega“ direktoriaus. Jis pripažintas kaltu ir nuteistas kalėti pusšeštų metų, jam skirta 50 tūkst. litų bauda bei konfiskuota pusė turimo turto.
Garsiai nuskambėjusios „Alitos“ privatizavimo, Vilniaus mero rinkimų, Darbo partijos „juodosios buhalterijos“, partijos „Tvarka ir teisingumas“ prekybos poveikiu, E.Masiulio ir „MG Baltic“ bei daugelis kitų bylų tarsi patvirtina, jog korupcijos nagrinėjimas teismuose yra itin slidus dalykas. Kaltinamieji atvirai rodo nepagarbą teismams, neatvykdami į posėdžius, įvairiais būdais vilkindami procesą. K.Girniaus teigimu, JAV linkę išsisukinėti kaltinamieji paprasčiausiai būtų suimti, o Lietuvoje jie jaučiasi nebaudžiami. Nesenas teisėjų, kurie privalo atlikti svarbiausias teisingumo funkcijas, korupcijos skandalas atvėrė pūliuojančius skaudulius, sudavė smūgį visai teisingumo sistemai.
Paklaustas, kokiais įrankiais būtų įmanoma įveikti politinę korupciją, K.Girnius sakė, jog tai nelengvas procesas, kurį paskatintų viešumas ir nepakantumas korupcijos apraiškoms. Bet, jo nuomone, savaime teigiami dalykai – sąžiningumas ir pilietinis aktyvumas – nėra ta stebuklinga lazdelė, kuri nuo to išvaduotų. Juk praėjusiuose savivaldos rinkimuose rinkėjai atidavė savo balsus ir korupcija įtartiems merams. Jiems buvo svarbiau kitkas – kaip meras rūpinasi savivaldybe ir jos žmonėmis.
Politikos apžvalgininkui birštoniečiai uždavė nemažai rūpimų klausimų. Artėjant prezidento rinkimams, domėjosi jų prognozėmis. K.Girnius daugiausia šansų suteikė trims pretendentams: Gitanui Nausėdai, Sauliui Skverneliui ir Ingridai Šimonytei. Visgi pabrėžė, kad nuo gruodžio mėnesio S.Skvernelio galimybės labai sumenko. Jo įsitikinimu, premjeras savo populiarumą išbarstė įsivėlęs į kivirčus su mokytojais, kita vertus, nepaliauja gluminti oficialios Lietuvos užsienio politikos neatitinkančiais viešais pasisakymais dėl Astravo elektrinės, Latvijos, galiausiai, dėl Izraelio ambasados perkėlimo į Jeruzalę. „Jeigu kandidatas į Prezidentus turėtų subūręs kompetentingą, jam padedančią komandą, ši jam patartų susilaikyti nuo tokių keistų pareiškimų,“ – įsitikinęs K.Girnius.
Jo nuomone, S.Skvernelį ir R.Karbauskį galima pavadinti politiniais „savižudžiais“ vien dėl jų demonstruojamos priešpriešos prezidentės D.Grybauskaitės vykdomai politikai. Tokia pozicija netoliaregiška, mano K.Girnius, juk, kaip rodo apklausos, Lietuvos piliečiai vis dar aukštai vertina Prezidentę ir ja pasitiki.
Todėl K.Girniui peršasi išvada, kad dėl šių priežasčių ir dėl prastesnio nei planuota Valstiečių ir žaliųjų partijos pasirodymo savivaldos rinkimuose S.Skvernelis vargu ar pateks į rinkimų antrąjį turą. O Ingridai Šimonytei koją gali pakišti tai, kad ji siejama su konservatoriais, kurie prarado dalį savo rinkėjų elektorato. G.Nausėda – geras viešųjų ryšių specialistas, tačiau, anot politikos apžvalgininko, jam reikia „tvirto pamato“, kad gražios jo vizijos, susidūrusios su spaudimu iš šalies, nesugriūtų.
Gegužės 14 dieną kartu su Prezidento rinkimų pirmuoju turu bus organizuotas ir referendumas dvigubos pilietybės klausimu. Renginio dalyviams rūpėjo K.Girniaus įžvalgos, kokia galėtų būti referendumo baigtis.
Dr. K.Girniaus teigimu, jau dabar aišku, jog, galiojant dabartinėms Referendumo įstatymo nuostatoms, jis pasmerktas žlugti. Šiuo metu referendumas būtų laikomas priimtu tik tada, jeigu tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę. Tačiau kiekvienas nebalsavęs (miręs, bet neišbrauktas iš rinkėjų sąrašų, neveiksnus, išvykęs į užsienį) bus traktuojamas kaip balsavęs prieš.
„Jei referendume dalyvautų 70 proc. Lietuvos piliečių (Seimo rinkimuose aktyvumas apie 50 proc.), ir 70 proc. jų balsuotų už Konstitucijos pakeitimą, dviguba pilietybė būtų atmesta, nes už pokytį būtų balsavę tik 49 proc. piliečių,“ – pastebi K.Girnius.
Jis kelia klausimą, ar šis referendumas bus kuo nors naudingas? Taip – jeigu dvigubos pilietybės turėjimas paskatins emigrantus palaikyti artimesnius ryšius su Lietuva, padės jiems labiau jaustis lietuviais. Bet, K.Girnius primena, kad dauguma emigrantų gyvena Europos Sąjungos šalyse, kuriose jie turi visiems vienodas piliečių teises ir laisves. Bet kokiu atveju išreikšti savo poziciją – būtina. O kokie bus referendumo rezultatai, laukti liko nebeilgai…
Diskusija organizuota įgyvendinant projektą „Skaidrūs ir sąžiningi rinkimai“, kurį finansuoja Europos socialinis fondas ir LR Vyriausybė.
Dalė Lazauskienė