Kovo mėnesio priminimai

Gėlininkui…
Pavasariai šiais laikais ankstyvesni, jie prasideda vos ne mėnesiu anksčiau nei prieš kelias dešimtis metų. Todėl ir pirmieji svogūninių gėlių žiedai daug anksčiau pradeda džiuginti mus. Šiemet vasario viduryje tik nutirpus sniegui savo galveles pradėjo rodyti erančiai, vidurdienį saulėkaitoje net įsigudrindavo praskleisti savo geltoną žiedelį. Net snieguoles įsigudrino pralenkti. Dabar jau ir pastarosios baltuoja, dygsta narcizai, tulpės.
Erančiai (Eranthis) – vėdryninių šeimos daugiamečiai žoliniai vos 10 cm ūgio augaliukai. Jei šiemet nužiūrėsite pas draugus ar kaimynus ir užsinorėsite savo sode kitąmet jų turėti, atsiminkite, kad jie mėgsta saulėtas vietas, dirva turi būti lengva, puri, nešlapia. Žydi apie dvi savaites. Dauginami gumbeliais arba sėklomis, kurias jie išbarsto patys ir po trejeto metų sužydi. Vasarą jų visai nesimato, svarbu neiškapstyti gumbelių.
Tuoj pradės džiuginti ir daržinis krokas. Iš mūsų sodybose auginamų pavasarinių krokų (Crocus vernus) garsaus prieskonio šafrano išgauti nepavyks, tačiau džiaugsmo ir spalvų akims po žiemos suteiks sočiai. Krokai yra nereiklūs, mėgsta saulėtas vietas, bet ištveria ir pavėsyje. Kaip ir visi svogūniniai, jie bijo užmirkusios dirvos. Žydi apie dvi savaites. Saulėje išsiskleidžia, o vakarop susiskleidžia.
Gerai, kad dėl ankstyvos šilumos gėlės nepabunda per anksti, nes pradėjusios intensyviai augti gali būti užkluptos grįžusių šalčių. Tulpės, ypač kelerius metus nekastos, kartais sudygsta net lapkričio pabaigoje ar labai anksti pavasarį. Jei nušąla jų viršūnėlės, lapų galiukai, gali įsimesti puvinys. Tulpių, kaip ir daugelio svogūninių augalų, dygimo laikas priklauso ir nuo veislės, ir nuo sodinimo laiko, ir nuo dirvos bei pasodinimo vietos – pavėsyje ar saulėje.
Šiemet dekoratyviniams augalams žiema buvo palyginti gera. Iš pradžių pašalo, o paskui pasnigo, ir taip buvo išlaikyta šiluma. Tad jei jau nebebus didesnio šalčio, tai gerai, nes nedideles šalnas ankstyvieji svogūniniai augalai neblogai pakelia. Nukritus temperatūrai iki kelių laipsnių šalčio, pražydę krokai ar kitos ankstyvos svogūninės nusvyra, bet paskui vėl atsigauna ir žydi.
Pavėsyje arba pusiau pavėsyje galima drąsiai sodinti visus pavasarį žydinčius svogūninius augalus: snieguoles, žydres, margutes, scyles, puškinijas ir kt. Pavėsyje šie augalėliai užaugs kiek aukštesni nei įprasta. Didelė drėgmė pavasarinėms svogūninėms gėlėms nereikalinga, stovintis vanduo kenkia, gali supūti svogūnėliai.
Visi svogūniniai augalai kuo puikiausiai auga pievelėje ar po dideliais medžiais, kurie dar tuomet būna be lapų. Po pušimis ar kitais medžiais, kurių šaknys paviršinės, geriau šių gėlių nesodinti, nes, norint iškasti, galima medeliams pakenkti.
Tulpėms, hiacintams, narcizams, smulkiasvogūniams augalams trąšas, kompostą reikia įterpti rudenį prieš sodinimą, ir tręšti anksti pavasarį, joms dygstant. Visus svogūninius augalus reikia mulčiuoti. Rudenį, pasitaikius stipriems šalčiams be sniego, daugelio rūšių svogūninių augalų svogūnėliai gali pašalti arba ir visai nušalti. Tik pavasarį nuo narcizų reikėtų nuimti mulčio sluoksnį.
Stebėkite, kuriose vietose greičiau pražysta pirmosios pavasarinės svogūninės gėlės, kad rudenį kitiems metams galėtumėte persodinti ten, kur daugiau saulės, užuovėjos, kur pirmiausia nutirpsta sniegas, džiūsta ir šyla žemė. Susekę sodyboje tokį plotelį, kitą pavasarį jau džiaugsitės žydinčiu lopinėliu.
Svogūnėliai lengvesnėje žemėje sodinami šiek tiek giliau, sunkesnėje – sekliau. Narcizai pakenčia sunkesnes dirvas. Pagrindinė svogūninių augalų sodinimo taisyklė: sodinama tokiais tarpais, kad tarp svogūnų tilptų 2 tokio pat dydžio svogūnėliai. Sodinimo gylis irgi turėtų būti toks, kad virš duobutėje padėto svogūno iki žemės paviršiaus tilptų dar du svogūnėliai.
Tačiau pirmosios pavasarinės greitai nužydi. Tad geriausia pavasarinius augalus sodinti prie stambius kerus sudarančių augalų – melsvių, viendienių, liguliarijų. Svogūniniams augalams žydint, jie dar miega, o vėliau suvešėję jų lapai paslepia nebedekoratyvius, nugeltusius svogūninių lapus.
Kai vienoje vietoje auga daug susmulkėjusių svogūnėlių, jie dažniausiai ir nebepražysta. Trūksta vietos, maisto medžiagų. Jie spaudžia vieni kitus, pasitaiko, kad iškyla į dirvos paviršių. Todėl verta iškasti, perrinkti. Smulkiasvogūniai augalai – snieguolės ir kiti – vienoje vietoje gali augti ilgai, tačiau persodinti kas 4 – 6 metus reikėtų. Būtina stebėti, kad pernelyg nesutankėtų.
Hiacintai, narcizai, tulpės toje pačioje vietoje gali būti sodinami ne anksčiau kaip po 5 – 6 metų. Tai aktualu dėl ligų ir veislių susimaišymo. Smulkiasvogūniai augalai gali būti persodinti į tą pačią vietą, kaip ir augo, nes jie yra gajūs, kaip laukiniai augalai.
Svogūninės gėlės ypač džiugina pavasarį, tačiau vėliau gadina gėlynų grožį savo apleipusiais, pageltusiais ir vystančiais lapeliais. Todėl jei gėlynų šeimininkė linkusi pasidarbuoti grožio labui, ji gali gudrauti. Svogūnines gėles rudenį galima persodinti į specialius plastikinius indus su daug plyšių ir įkasti į gėlyną. Gėlėms peržydėjus, indas iškeliamas, pastatomas nuošalioje vietoje, kur lapai nuvys ir svogūnėliai subręs. Kai kam pasiseka jas įkasti kur nors daržo kamputyje ir dar paauginti svogūnėlius. Rudenį tą patį indą su sutvarkytais svogūnėliais vėl galima įkasti gėlyne į žemę.

Sodininkui…
Taip pat prasideda darbymetis. Jau galima genėti vynmedžius, jei vidutinė oro temperatūra ne žemesnė kaip 10 laipsnių šilumos. Taip pat obelis, šilauoges. Laikas nurišti medelius.
Kovą patartina genėti ir dekoratyvinius augalus, šalinti ligotas, išlūžusias šakas.
Jei turite poskiepių, patalpoje galima skiepyti sėklavaisius ir kaulavaisius, dauginti vynmedžius sumedėjusiais auginiais.
Tai laikas, kai jau patartina ir purkšti, ir tręšti sodo augalus. Tai paskatins vegetatyvinį augimą ir sumažins ligų plitimą.

Daržininkui…
Vis daugėja norinčiųjų auginti paprikas savo darže ar šiltnamyje. Jei daigus sodinsite į nešildomą šiltnamį, tai sėklas jau reikėtų sėti pirmame kovo dešimtadienyje. Tikriausiai esate jomis jau apsirūpinę, taigi nedelskite. Pasėtos jos sudygs po dviejų savaičių. Substrato temperatūra turėtų būti apie 18 laipsnių, o patalpos 22 – 25 laipsniai.
Greičiau sėklos sudygsta, jei žemė truputį suspausta, o išdygę daigeliai geriau perima drėgmę. Nepamirškite ir prieš sėją gerai palieti substratą. Sėkite 0,5 – 1 cm gylyje.
Paprikas galima sėti į dėžutes arba į puodelius. Sėkloms sudygus, palaikykite kelias dienas žemesnę temperatūrą.
Svarbu pasirinkti tinkamą paprikų veislę, kad spėtų kuo anksčiau sunokinti vaisius. Ankstyvosios veislės yra skirtos auginti šiltnamiuose, vidutinio ankstyvumo – šiltnamiuose ir lauke.
Jau prasideda ir pomidorų sodinimo karšligė! Sodo kaimynės lenktyniaudamos viena su kita renkasi įmantrias veisles, ieško naujų, nematytų. Tačiau patyrę augintojai perspėja, kad kartais viską galima sugadinti vien tik pasodinus sėklas į savo daržo žemę. Taigi nepagailėkite išleisti vieno kito euro ir įsigyti tam skirto substrato.
Sodinimui atrinkite tik sveikas sėklas, pamirkykite kelias valandas permanganato tirpale, pasėtas užberkite plonai substratu ir uždenkite plėvele. Vos pasirodžius daigeliams plėvelę nuimkite.
Praėjusi ilga ir šilta vasara visus džiugino arbūzų derliumi. Jau laikas dairytis ir jų sėklų, o sėsime balandžio pradžioje.
Taigi ramybė baigėsi, darbymetis prasideda! Sėkmės!

 

Pašnekesiai

Kelionė į save… Su kuo?

Šiandien Pelenų diena. Po visokių Užgavėnių siautulių, kaukių, persirengėlių vaikštynių, blynų valgymo esame raginami nurimti ir pradėti ilgą, keturiasdešimties dienų kelionę į Velykas. Vargiai šiais laikais pajusime aplink save nurimstančią ir kiek pritylančią aplinką. Yra buvę, kad dar po geros savaitės viena užeiga kvietė švęsti Užgavėnes! Atsimenu, tuomet jau neištvėriau, skambinau ir sugėdinau. Pasirodo, jaunimui savaitė šen ar ten – nelabai svarbu. Vargiai keisis ir televizijos kanalų programos ar mažiau triukšmingų koncertų bus salėse, mažai tikėtina, kad ramesnė muzika gros kavinėse. Apskritai, bažnyčia ir pati sako, kad gavėnios nereikia priimti kaip griežtų draudimų meto, dėl kurių vaikščiotume „iškreiptais veidais“, liūdni ir nelaimingi dėl uždraustų linksmybių ir išprievartautų atsižadėjimų.
Tačiau ta ramuma nepakenktų – ypač dabar, kai gamtoje toks gražus virsmas, atbudimas, paukščių sugrįžtuvės, pirmosios augmenijos spalvos. Tik pasinerk į tą svaigulį ir stebėk, kas vyksta aplinkui, grožėkis, gėrėkis. Ir visai nereikalingi tie pašaliniai dirgikliai, nuo kurių jau ir taip esame pavargę. Ramuma reikalinga mums patiems, kad galėtume visame tame virsme rasti laiko sau, savo mintims ir jausmams.
Šiemet, važiuodama į knygų mugę Vilniuje (tai jau šventas reikalas ją aplankyti!), prisižadėjau sau, kad nepasiduosiu knygų pirkimo manijai, aplankysiu daugiau renginių, pasiklausysiu diskusijų, knygų pristatymų. Atrodo, pavyko – pirkinių krepšelis buvo daug kuklesnis. Bet negaliu nepasigirti jame parsivežusi tikrą dovaną sau, tokią tinkamą ramiam skaitymui būtent šiam laikui. Skaitau taupiai, kas vakarą po kelis puslapius, nes knygelė kukli – tik 150 puslapių. Bet ir tų kelių puslapių užtenka visai dienai apmąstymui, kad ir ką beveikčiau, mintimis vis sugrįžtu prie perskaitytų tiesų. O įdomiausia, kad jos autorius, jaunas pranciškonas Cosey’is Cole’as, 2017 -aisiais davęs amžinuosius vienuolio įžadus, baigęs religijos ir skurdo tyrimų studijas Furmano universitete JAV, o šiuo metu studijuojantis teologiją ir besiruošiantis kunigystei. Atrodo, ką bendro galėtume mudu turėti – jaunas žmogus, pasišventęs eiti dvasingumo keliu, ir aš, jau geroką gyvenimo kelią nuėjusi ir savotišką patirtį turinti moteris? Atsitiktinai mugėje prie stendo perskaitytos kelios pastraipos taip mane „užvedė“, kad nekantravau kuo greičiau parvykusi atsiversti knygą. Ji sudaryta iš autoriaus rašomo tinklaraščio įrašų, kuriuose jis dalijasi savo įžvalgomis ir patirtimi, įgyta ištarus savo pašaukimui „Taip“. Tačiau tai knyga ir apie mus visus, mūsų santykius, nuolankumą, krikščioniškąją misiją, bendravimą ir apie tai, kad, norime to ar ne, dažnai savo kelyje tenka suklupti. Taip paprastai, neįmantriai ir suprantamai aprašomos gyvenimiškos situacijos, kai savo ego iškeliame virš visko, kai norime, kad visur ir visada viskas vyktų pagal mūsų scenarijų, kai renkamės bendrauti tik sau patogius žmones. Yra apie ką susimąstyti, ypač šiuo, tokiu svarbiu ir gražiu kelionės į Prisikėlimo šventę metu. Nes tikrai negalime visuomet būti saugūs ir slėptis savo namuose, būti tik su tais, kurie mus priima be išbandymų. Turime eiti ir stengtis nešti pasauliui džiaugsmą.
Gal tuomet pavyks kažkiek nurimti ir pabūti su savimi, kai aplink dar tiek daug ir kitokio bruzdesio – rinkimų batalijos, skandalingos, žiniasklaidos viešinamos istorijos, įvairios dirbtinai kuriamos sensacijos. Jau net plika akimi ir paprastam žmogui matoma, kad jos susiūtos baltais siūlais…
Gal ir pirmieji lauko, sodo ar gėlyno darbai leis pabėgti nuo išorinio triukšmo ir pasinerti į gamtos ir žmogaus santykio harmoniją? Saugokime save ir savo dvasinį pasaulį, ieškokime atsakymų į svarbiausius klausimus ir dalinkimės savo džiaugsminga šios kelionės patirtimi.
Jūsų Augustina

 

SKANAUS!

Ir be mėsos sotu…

Fetos sūrio ir keptų burokėlių salotos su sėklomis
Reikės: 300 – 400 g orkaitėje keptų raudonųjų ir geltonųjų burokėlių, 100 g fetos sūrio, po saujelę gliaudytų moliūgų ir saulėgrąžų sėklų, kapotų petražolių lapelių. Užpilui: po 3 – 4 šaukštus alyvuogių ir kanapių aliejaus, šaukštas balzaminio acto, druskos, maltų pipirų.
Burokėlius nuplaukite šepetėliu tekančiu vandeniu, perpjaukite pusiau ar sudalykite į 4 dalis (nelygu burokėlių dydis), pašlakstykite aliejumi, pabarstykite druska ir iškepkite vidutinio karštumo orkaitėje. Keptus burokėlius nulupkite ir supjaustykite didesniais gabaliukais. Fetą sutrupinkite. Sėklas paspraginkite sausoje keptuvėje ir kartu su kapotomis petražolėmis sumaišykite su burokėliais. Salotas apliekite užpilu iš nurodytų komponentų, išmaišykite ir palikite pastovėti. Šios salotos gali būti patiektos ir šiltos, ir šaltos.

Menkių filė su daržovėmis
Reikės: 500 g menkių filė, pusė stiklinės daržovių sultinio, didelio svogūno, morkos, petražolės šaknies (galima pakeisti gabalėliu saliero gumbo), obuolio, stiklinės arba daugiau virtų ar konservuotų pupelių, 2 – 3 šviežių pomidorų, rauginto ar konservuoto agurko, po pusę ankšties raudonos ir geltonos paprikos, sviesto, 2 – 3 šaukštų pomidorų padažo, citrinų sulčių arba šiek tiek acto, druskos, maltų pipirų, smulkintų žalumynų.
Žuvų filė nuplaukite, nusausinkite, padalykite į kelias dalis, apšlakstykite citrinų sultimis ar actu, pasūdykite ir 15 min. palikite pasimarinuoti. Tada žuvį sudėkite į keptuvėje įkaitintą sviestą ir apkepkite iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus. Svogūną susmulkinkite, morką, petražolės šaknį sutarkuokite stambia trintuve, obuolį supjaustykite nedidelėmis skiltelėmis, papriką plonomis juostelėmis, o raugintą agurką ir pomidorus – kubeliais. Visas daržoves sudėkite į puodą ir troškinkite svieste. Baigiant supilkite sultinį, suberkite virtas ar konservuotas pupeles ir įmaišykite pomidorų padažą. Jei reikia, troškinį dar pagardinkite druska bei maltais pipirais. Ant viršaus uždėkite keptos menkės gabaliukus, indą uždenkite ir viską patroškinkite apie 10 min. Žuvį su troškintų daržovių padažu patiekite su virtomis bulvėmis arba ryžiais. Galima pabarstyti smulkintais žalumynais.
Skanaus!

 

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *