„Šokis suartina, šokis gyvenimą dovanoja…“, – manau, kad šiai Elektrėnų „Vijūno“ šokių kolektyvo vadovės Angelės Pačėsienės pasakytai minčiai pritarė visi Birštono kultūros centre vykusio festivalio „Jievaro tiltais“ dalyviai.
Ir ne tik šokėjai, bet ir žiūrovai, turėję progos pasidžiaugti gražia tautinio šokio pyne, kurią kūrė Palangos, Druskininkų, Širvintų, Elektrėnų ir, žinoma, Birštono vyresniųjų šokių kolektyvai. Kartu su šokiu „Jievaro tiltais“ keliavome jau šeštą kartą, bet renginio sumanytojams bei organizatoriams – Birštono kultūros centro „Jievaro“ kolektyvo šokėjams bei jų vadovei Virginijai Bankauskienei – šis festivalis buvo išskirtinis. „Jievaras“ kartu minėjo ir tautinio šokio tradicijų puoselėjimo bei gražios tarpusavio bendrystės dešimtmetį. Dešimtmetį, subirusį į spalvingą mozaiką iš repeticijų, koncertų, dainų švenčių, išvykų, kelionių ir kasdienių susitikimų akimirkų. Jų – daug ir įvairių, nes „Jievaro“ šakos, tai ne tik vyresniųjų kolektyve šokantys tėvai, bet ir daugelio porų vaikai, šokę arba šokantys jų vadovės Virginijos Bankauskienės vadovaujamose vaikų ir jaunimo grupėse.
Festivalį pradėję tradiciniu šokiu „Jievaro tiltais“, birštoniškiai pabaigai pasirinko „Šelmių polką“. Ir, matyt, ne atsitiktinai, nes, pasak šventės vedėjos Romutės Žentelienės, juose pačiuose to gero šelmiškumo daug. O kur dar „Artojų malda“, „Banguolio“ dovanotas „Palangos valsas“, širvintiškių – „Už aukštųjų kalvelių“, elektrėniškių – „Vijūnas“, trisdešimtmečio Druskininkų „Kadagio“ smagūs šokiai. Visi jie lyg ir panašūs tradiciniu mūsų tautinio šokio žingsneliu, šokiui sukurta muzika, sakralumu, bet kartu ir labai skirtingi savo turiniu, regionams būdingomis tautinio kostiumo detalėmis. Ir vis dėlto, kaip sakė Virginija Bankauskienė, jie visi vienodai dideli meile šokiui, tautiškumu ir nuoširdumu, būtent tais tilteliais, kuriais „Jievaro tiltais“ ir einama iš širdies į širdį.
Ramutė Šimukauskaitė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“