Birštone statomas aukščiausias Lietuvoje apžvalgos bokštas

Nemunas ne tik didžiausia ir vandeningiausia Lietuvos upė, bet ir labiausiai apdainuota, legendomis apipinta ir nuo seniausių laikų metraštininkų aprašyta. Nemunas, ieškodamas trumpiausio kelio Baltijos jūros link, atliko didelį skulptoriaus darbą. Ne vienam keliautojui senelis Nemunas susuko galvą slėniais, aukštais šlaitais, raguvomis, atodangomis, atragiais.

Nemuno kilpų regioniniame parke statomas apžvalgos bokštas.

Norintys pamatyti Nemuno sukurtą gamtos grožį turi pakilti oro balionu, lėktuvu, parasparniu ar tiesiog tapti paukščiu. Apžvelgti Nemuną galima ir nuo 30 iki 70 metrų virš upės pakilusių šlaitų. Tokie aukščių skirtumai Lietuvoje gana reti, ir reginiai nuo jų kartais užgniaužia kvapą savo žavesiu ir palieka neišdildomą įspūdį. Norėdami pasijausti tarsi paukščio skrydyje ir pamatyti kraštovaizdžio įvairovę, netrukus galėsime įkopti į šiuo metu statomą Birštono apžvalgos bokštą – aukščiausią bokštą Lietuvoje.
Bokšto vieta buvo parinkta dar 1997 metais, kai Vyriausybė patvirtino Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemą. Planavimo schema – tai pagrindinis dokumentas, nustatantis priemones šiai unikaliai teritorijai saugoti, tvarkyti ir tinkamai naudoti. Jau tada buvo svajojama apie apžvalgos bokštą, kurio dėka žmogus galėtų suprasti savo aplinkos grožį ir išskirtinumą. Bokštui vieta parinkta ant Škėvonių gūbrio, mažai urbanizuotoje teritorijoje, 92 m virš jūros lygio, kur už 240 metrų teka Nemunas, pietrytinėje dalyje – atviras laukas, šalia – miškas, matosi Birštono panorama, Nemuno slėnis, už 900 metrų driekiasi Birštono vienkiemio sodybos (dabar – Birštono miesto teritorija).
Bokšto apžvalgos aikštelė – 45 m aukštyje, bokšto aukštis siekia 55 m. Kylant į bokštą bus įrengtos šešios atokvėpio vietos, nes įveikti tokį aukštį be poilsio būtų sunkoka. Priešais bokštą įrengta atokvėpio aikštelė ir stendas, kuriame bus galimybė susipažinti su Nemuno kilpų regioninio parko kraštovaizdžiu. Bokšto metalinė konstrukcija, apvilkta maumedžio

Bokšto vizualizacija.

plokštėmis su trikampiais langeliais, statiniui suteiks koplytstulpio įvaizdį, o kartu simbolizuos žvaigždynus dangaus skliaute. Bokštas – keturkampis lygiasienis su ažūriniu stogeliu, kuris tęsia lietuvių gynybinės architektūros tradiciją, primena senųjų medinių pilių bokštų formą, taip jis siejasi su vėlyvesne bažnyčių varpinių architektūra bei Pasaulio medžio įvaizdžiu. Bokšto simbolizmą pagyvina paliktos angos – maži langeliai šviesai ir kraštovaizdžio panoramai, jie – tarsi raštai, naudojami medžio drožyboje.
Kiekvieną dieną bokštas aukštėja ir gražėja. Jeigu nesutrukdys pavasarinė gamta, gegužę visi norintieji pamatyti Nemuno mažosios kilpos kraštovaizdį, turės galimybę įlipti į Birštono bokštą ir pasigrožėti mus supančia gamta.
Šio aukščiausio Lietuvos bokšto Birštone užsakovas yra Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, projektuotojas – UAB „Prosfera“ ir architektas Donatas Malinauskas, darbus vykdo UAB „Empower-Fidelitas“.
Ramutė Milušauskienė
NKRP direkcijos vyr. specialistė

Rubrikoje Mūsų kraštas. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *