Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys ūkininkus kvietė būti aktyvesniems

Jau rašėme, kad Prienuose su specialistų komanda lankęsis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys susitiko su mūsų krašto žemdirbiais. Susitikimo metu kalbėta apie žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją, kylančius iššūkius, tiesiogines išmokas ūkininkams, melioracijos darbus, Pieno įstatymą, kooperaciją ir kitas aktualias problemas.

Kooperacija ir verslai…
Bendraudamas su Prienų rajono ūkininkais, ministras sakė suprantantis, kad mūsų krašte žemės ūkis yra labai svarbus. Juo labiau, jog rajone dominuoja smulkūs ir vidutiniai ūkiai, būtent tie, kuriais, G.Surplio teigimu, ateityje turi remtis Lietuvos žemės ūkis. Jo manymu, smulkieji ir vidutiniai ūkiai yra būtini, siekiant, kad kaimas išliktų, todėl juos būtina skatinti bei remti. Kartu ministras atkreipė dėmesį į tai, jog ir smulkieji turi gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produkciją – varškę, sūrius, kepti duoną, tai yra parduoti ne vien žaliavinį pieną ar grūdus. Ministerijos vadovas ūkininkus taip pat ragino būti aktyvesniems, kuriant kooperatyvus.
– Be kooperacijos smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams bus sunku išlikti konkurencingiems, – teigė ministras.
Pasak ministro, be dėmesio negali likti ir stambūs ūkiai bei žemės ūkio bendrovės, kuriuose kuriamos darbo vietos, dirba daug žmonių, nors jų paramai ir neketinama teikti prioritetų.
Ministro nuomone, Lietuvos kaimuose būtina stiprinti verslo plėtrą. Tik taip į kaimus bus galima pritraukti daugiau jaunų žmonių.
– Siekiame, kad kaimuose gyvuotų bendruomenės. Su Europos Sąjunga baigiame susitarti, kad kaimų bendruomenių žmonėms, dirbantiems su įvairiais projektais, nuo šiol būtų numatytas ir atlyginimas. Iki šiol to nebūdavo. Tikime, kad tai paskatins bendruomenių atstovus būti dar aktyvesniems, neprarasti motyvacijos, siekiant pagerinti sąlygas savo aplinkoje, – sakė G. Surplys.
Kalbėdamas apie naujai atsiveriančias užsienio rinkas, pavyzdžiui, net ir šienainio eksportą į Kiniją, ministras paminėjo ir siekį skatinti žemės ūkio produkcijos vartojimą šalies viduje. Pasak ministro, kai kuriuose rajonuose jau žengti pirmieji žingsniai – ūkininkai tiesiogiai parduoda pieną, daržoves, vaisius vaikų darželiams ar mažose parduotuvėse. Kuo mažiau bus tarpininkų, tuo bus naudingiau.

Mažės patikrų, paprastės paraiškų sąlygos
Prieniškiai žemdirbiai pritariamai sutiko ministro mintis apie tai, kad Žemės ūkio ministerija derasi su VšĮ „Versli Lietuva“, jog ji imtų konsultuoti gyventojus verslo kaime klausimais. Kaip vieną iš svarbiausių tikslų G. Surplys paminėjo patikrų skaičiaus mažinimą. Siekiama, kad tokios įstaigos kaip Nacionalinė mokėjimo agentūra, Valstybinė maisto veterinarijos agentūra ar „Ekoagros“ labiau būtų ne kontrolieriai, o konsultantai. Dabar kartais susidaro įspūdis, kad ūkininkai, įbauginti daugybės patikrų, visiškai nespėja susigaudyti naujausiuose aktuose ir žemės ūkio tendencijose. Ministro nuomone, būtų teisinga, jeigu vietoj 3 ar 4 patikrų liktų viena.
Ministro turimais duomenimis, praėjusiais metais Prienų rajono žemdirbiai sulaukė apie 10 mln. eurų įvairių išmokų. G. Surplys ragino ūkininkus būti dar aktyvesniems teikiant projektus ES paramai. Jau nuo kovo 1 dienos startuos kvietimai teikti paraiškas. Pirmasis kvietimas skirtas smulkiesiems ūkiams remti (15 000 Eur), o pirmenybė bus teikiama dar nepasinaudojusiems parama ūkiams. Taip pat bus galima teikti paraiškas valdų modernizavimui (50 000 Eur), Trumpųjų grandinių priemonei (120 000 Eur, pavyzdžiui, parduotuvei mieste steigti), jaunųjų ūkininkų (40 000 Eur), perdirbimo įmonių steigimo programoms. Ministras taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog šiemet viskas turėtų vykti greičiau nei ankstesniais metais, nes paprastėja kai kurių paraiškų teikimo sąlygos. Kai kuriais atvejais ūkininkams nereikės pateikti komercinių pasiūlymų ar finansinių apskaitos dokumentų. Be to, nuo šių metų bus leidžiama dalyvauti ne vienoje, bet keliose priemonėse. Veiverių krašto ūkininko Ovidijaus Drūlios nuomone, tai labai svarbu, nes pagal iki šiol galiojusią tvarką, pavyzdžiui, sudalyvavęs jaunųjų ūkininkų paramos programoje, ūkininkas kelerius metus negalėjo dalyvauti kitose programose. O gyvenimas juk nestovi vietoje.

Melioracijai – žalia šviesa
Tarp žemės ūkio prioritetinių klausimų Žemės ūkio ministerijos vadovas paminėjo ir melioraciją. G. Surplio teigimu, per ateinančius 10 – 15 metų norima renovuoti visą valstybės melioracijos sistemą. Ir tai turėtų būti daroma iš ūkininkų nereikalaujant prisidėti lėšomis, neplanuojama ir didinti žemės mokesčio. Pasak ministro, šioms reikmėms bus panaudoti pinigai, gauti už parduotą valstybinę žemę bei žemės nuomą, ir valstybės biudžeto lėšos.
– Kanalai, tiltai, grioviai liks valstybės nuosavybe, bet kartu su skiriamais pinigais pasitikėjimo teise bus perleisti savivaldybėms. Ūkininkams atiteks visas po žeme esantis drenažas, net ir vamzdynai, storesni nei 12,5 centimetro skersmens, – sakė G.Surplys, kviesdamas ir ūkininkus pasinaudoti ES parama melioracijos sistemoms tvarkyti.

Liks tik dvi kainos
Atsakydamas į prieniškių klausimą, kada bus panaikintas pieno gamintojus diskriminuojantis Pieno įstatymas, ministras patikino, kad dabar galiojanti tvarka, kai už superkamą pieną mokama pagal dešimt grupių, netrukus turėtų pasikeisti. Pasak jo, kaina bus nustatoma pagal tai, ar ūkininkai pieną pristato patys į perdirbimo įmones, ar šios susirenka pačios iš ūkių bei supirkimo punktų. Taip pat žadama ir skaidrinti priedų mokėjimo tvarką. Viename internetiniame portale ūkininkai galės matyti, kas ir kiek moka už pieną. Manoma, kad, matydami viešai prieinamą informaciją, žemdirbiai jausis tvirčiau derėdamiesi su perdirbėjais. Kalbant apie pieno supirkimo kainas, vėl buvo prisiminta kooperacija, nes po vieną derėtis yra nepalyginamai sudėtingiau nei susivienijus.
Susitikimo metu ministras pakomentavo ir pasikeitimus kompensavimo už vilkų padarytą žalą tvarkoje. Nuo šiol už kiekvieną vilkų paskerstą gyvulį jo savininkai atgaus realią jo vertę – tai yra, jeigu ūkininkas prarado veislinį gyvūną, tai ir kompensacija bus išmokėta kaip už veislinį, o jeigu gyvūnas laukėsi palikuonių, bus sumokėta dvigubai.
G. Surplys taip pat nuramino kailinių žvėrelių augintojus, kad jų verslo nesiruošiama uždrausti, tik bus daugiau dėmesio skiriama žvėrelių laikymo sąlygoms, atsižvelgiant ir į gyvūnų gynėjų siūlymus.

„Ar sulauksim, kada laisvai galėsim sėti, dirbti..? “
Jeigu daugumai būsimoje Lietuvos kaimo ir žemės plėtros baltojoje knygoje įvardijamų įsipareigojimų Prienų krašto žemdirbiai pritarė, tai prasidėjus diskusijai apie sofos ūkininkus ir ekologiniams ūkiams keliamus reikalavimus, ministerijos vadovo bei jo komandos narių ir ūkininkų nuomonės išsiskyrė. Mat, ministerijos atstovų nuomone, pagal ES taisykles niekas negali sutrukdyti ir nedirbančiam žemės jos savininkui gauti išmokas. Be to, Lietuvoje sofos ūkininkai valdo tik apie 2,5 proc. žemės ploto, o tai, specialistų nuomone, nėra didelis skaičius. Ūkininkai taip nemano. Kaip ir nesutinka su ypač griežtais reikalavimais ekologiniams ūkiams dirbti ne taip, kaip ekonomiškiau ir sveikiau žemei, bet taip, kaip parašyta ES dokumentuose.
– Ar sulauksim, kada laisvai galėsim sėti, dirbti, – klausė ekologinio ūkio iš Stakliškių seniūnijos savininkas Vaclovas Charašauskas.
Beje, Stakliškių seniūnijos ūkininkai nesulaukė ir konkretaus atsakymo į jiems labai rūpimą klausimą, kaip atsitiko, jog jų žemės iškrito iš nenašių žemių žemėlapio. Ministerijos atstovas tik patikino, kad kreiptasi į ES institucijas dėl grąžinimo. Dar tebelaukiama sprendimo.
Susitikime dalyvavę žemdirbiai turėjo ir labai konkrečių klausimų, pavyzdžiui, dėl vieno ar kito kaimo nesutvarkyto kelio. Jų sprendimas, matyt, labiau priklauso vietos valdžiai, bet štai tiems, kurie kreipėsi dėl metų metais nesprendžiamų žemės nuosavybės klausimų, ko gero, padėti gali tik ministerija ir jos žinioje esanti Nacionalinė žemės tvarkymo tarnyba.
Ramutė Šimukauskaitė