Namų ūkis

Vasario mėnesio priminimai

Namams…
Saulė vis dažniau kyšteli savo ilgėjančių spindulių pluoštelį į mūsų būstą, o šie pasiekia ir tolimesnius kambario kampus. Taigi nori nenori ir mūsų akis seka paskui juos – gal kur išdavikiškai voratinklis nutįso ar dulkių sluoksnis susikaupė. Anoks čia noras tamsiuoju žiemos metu švarintis, blizgintis. Daug smagiau laisvalaikį leisti su knyga, pasilepinti ilgiau žiūrint televizorių, Tačiau vasaris jau signalizuoja, kad katino dienos greitai baigsis, pavasario darbai ragins kilti nuo  patogių sofų ir daugiau laiko skirti rūpesčiams sode, darže, kieme. Taigi yra dar truputį laiko skirti tokiems nematomiems namų tvarkymo darbams, kuriems dabar pats tinkamiausias laikas.
Sandėliukuose, virtuvės spintelių lentynose, balkonuose ir visuose kituose užkaboriuose susikaupė daug įvairios stiklinės taros, kuri liko ištuštinus pasigamintas atsargas. Laikas peržiūrėti, surūšiuoti, kas bus reikalinga tik kitų metų derliui laikyti, išplauti, iškaitinti ir sudėti taip, kad iki vasaros netrukdytų, nesimaišytų po kojom, neužimtų vietos. O gal dalį reikia atiduoti kaimynei ar paprasčiausiai išmesti į stiklo tarai skirtus konteinerius, Svarbiausia, neapsikrauti! Lygiai taip svarbu peržiūrėti ir dar pilnus stiklainius. Būtina surūšiuoti likusias  atsargas: ką reikėtų suvartoti greičiau, kas dar gali palaukti. O gal kuo galima pasidalinti su artimaisiais, draugais, nusinešti į darbą pietums? Dalinkimės! Kurią nors šviesesnę dieną tikrai verta pasiraitoti rankoves ir pastumdyti šiek tiek baldus, pakilnoti daiktus, kad išvalytume susikaupusias per ilgesnį laiką dulkes. Jos gali sukelti alergiją, kvėpavimo takų ligas, kitus nepageidaujamus reiškinius. Valymo priemones rinkitės atsargiai, nes daugelis jų išlieka net ir nuplovus vandeniu. Labiau patartina namų buityje naudotis natūraliomis priemonėmis, kaip valgomąja druska, soda, actu. Maistinė soda neutralizuoja rūgštis, sugeria kvapus, valo nešvarumus, nepažeidžia paviršiaus. Ant kempinėlės tiesiog užberkime sodos, valykime ir nuplaukime vandeniu. Soda minkština audinius ir vandenį, o tai padeda valyti nešvarumus. Lygiomis dalimis skiestas actas labai tinka stikliniams ir keramikiniams paviršiams valyti. Tualetui naudokit neskiestą actą. Tai apskritai puiki valymo priemonė. Buteliukus su purškikliu užsipildykite 5 proc. acto tirpalu ir naudokite valymui. Dažnai valydami paviršius su drėgna kempinėle ir muilu taip pat stipriai sumažinsite bakterijų kaupimąsi. Indus plaudami į vandenį įlašinkite citrinos – taip lengviau  pašalinsite riebalus ir indai maloniai kvepės.
Atsiminkite, kad nebūtina pasiduoti reklamai ir kiekvienam valymui – orkaitei, kriauklei, voniai – ieškoti atskirų skirtingų valiklių. Plaunant grindis verta įlašinti arbatmedžio, eukalipto ar pušų eterinio aliejaus. O voniai kartais galima nusipirkti natūralių eterinių aliejų pagrindu pagamintus valiklius. Apie natūralius namų kvapiklius jau esame kalbėję. Todėl tik verta prisiminti, kad visi sintetiniai kvapikliai tik maskuoja, o ne naikina blogą kvapą. Vėdinkime savo namus, švarinkime ir jie maloniai kvepės. Na, o jau kiek vėliau, artėjant pavasario šventėms, lauks tikrasis, šventinis namų valymas ir apie jį tuomet pakalbėsime.

Sveikatai…
Pastebėjote, prasidėjus pirmiesiems atlydžiams labiau suka sąnarius, skauda stuburą. O gal mes tik taip įsitikinę, ir visa bėda ta, kad per žiemą mažiau judėjome, priaugome viršsvorio. Tikrai verta susirūpinti ir pradėti daugiau judėti. Lauke dar slidu, šlapia, nelabai patogu ir saugu daugiau vaikščioti pėsčiomis ar bėgioti. Paprasčiausiai, vasarį, jei neturime galimybės nueiti į baseiną ar į sporto salę, mankštinkime sąnarius namuose. Pirmiausia – sąnarius. Tai taip paprasta, bet labai svarbu mūsų sveikatai.
Pačioje pradžioje, jei jau senokai to nedarėte, pradėkite sąnarius mankštinti dar net neatsikėlę iš lovos, gulėdami. Galime pradėti ir sėdėdami, tuomet iš karto sukime abiejų rankų riešus, po to alkūnes, vėliau pečius. Po 7 kartus į vieną pusę ir tiek pat į kitą. Kartokime pratimą pradžioje po tris kartus. Po kiekvieno sukimo papurtykime rankas, atsipalaiduokime. Po to sukame lengvai kojų sąnarius. Pradedame nuo pėdos, kelių, galiausiai klubus. Vėliausiai atsargiai sukime galvą, pabaigoje – liemenį. Paprasta? Lengva? Tai darykime kasdien, o maži dalykai, įsitikinsite patys,  didelius kalnus verčia. Per tą laiką pradžius aikštės, keliukai, išeisime į lauką ir judėsime daugiau ir sudėtingiau.
Ir dar – tebesiaučia virusai, saugokimės gripo. Todėl plaukimės rankas dažnai, karštu vandeniu ir muilu, sausai nusišluostykime jas. Plaukime, pasinaudoję viešuoju transportu, parėję iš parduotuvės, skaičiavę pinigus ir daugeliu kitų atvejų. Paprasta? Tuomet pirmyn, nes švarios rankos – tai sveikata.
Kavą šiuo metu dažniau keiskime į vaistingąsias arbatas – apie jas tiek daug yra informacijos. Nuo arbatos greičiau ir geriau sušilsite, o to šiuo metu labiausiai mums ir reikia.

Sodui, daržui…
Į sodą, kaip ir kiekvieną mėnesį, vasarį taip pat privalu užsukti. Jei dar prie jaunų medelių aukštai pripustyta sniego, suminkite jį ar atkaskite kiek, nes kiškiai gali apgraužti jaunas šakeles.
Jei ruošiatės pradėti genėti, tai pradėkite nuo senų aukštaūgių obelų. Nes jos atspariausios šalčiams. Padarytas žaizdas užtepkite sodo tepalu arba nudažykite vandens emulsiniais dažais. Nepamirškite kovoti sode su pelėmis ir kitais graužikais.
Jei sinoptikai pranašauja didelius temperatūros svyravimus, tai apsaugodami medelius nuo žievės sutrūkimų apriškite juos eglišakėmis. Orams atšilus ir perėjus į teigiamą temperatūrą, galima jau ir baltinti, jei to nepadarėte rudenį.
Gėlininkai jau gali įnešti į žiemos sodą ar tam skirtą šviesų kambarį svogūnines, pražydinimui skirtas gėles. Tulpes geriausiai iki vasario 10 dienos, narcizus – iki 18 – 19 dienos.
Jeigu iš rudens turite pasiruošę rožių poskiepių, galima pradėti skiepyti ir rožes. Skiepijama 20 laipsnių temperatūros patalpoje, o paskiepyti krūmeliai sunešami į šiltnamį ir įkasami į drėgnas pjuvenas.
Vasaris daržininkui, tai – amžinas galvosūkis: kokias sėklas šiemet pirkti, kur pirkti, kiek jų pirkti ar jau laikas sėti, kad daigai neperaugtų. Jei mėgstate rinkti  sėklas patys iš savo augintų ir mėgstamų veislių augalų, tai verta prisiminti, kad specialistai to nepataria. Jų nuomone, sėkloms neverta taupyti. Geriau pirkti jų nedaug, bet patikimų ir įvairesnių veislių.
Štai visų galvos skausmas – pomidorai. Kiek augintojų, tiek nuomonių: kurie skanesni, vertingesni, gražesni, ištvermingesni. Norit juos auginti savo balkone? Yra išmėginusių šį auginimo būdą ir teigiančių, kad vidutiniame balkone sėjant, pavyzdžiui, „Vilmos“ veislės pomidorus, visą sezoną šeima bus aprūpinta šviežiais jų vaisiais. Gal verta pamėginti?
Tiems, kurie neturi šiltnamio ir vargsta kasmet su pomidorais lauke, verta įsiklausyti į mokslininkų patarimus, kad visa paslaptis, tai – tinkamai pasirinkti veisles. Taip taip, lauke auginti reikia rinktis tas veisles, kurios sunoksta dar iki lietingų orų ir išvengia maro. Pamėginkite šiemet sodinti, pavyzdžiui, „42 Days“, „Krainy Sever“, „Burkovski Ranny“ ar kitų ankstyvųjų veislių pomidorus. Tikėkimės, derliumi pasidžiaugsite.
Verta pasisėti ir ankstyvųjų agurkų, juos taip pat sėkmingai užsiauginsite ant palangės, vėliau galėsite išnešti į balkoną. Nepamirškite tikrinti rūsyje laikomas daržoves, ar nėra puvinio ženklų. Atrinkite sėklai bulves, svogūnus.
Į tuos svogūnus, kuriuos pasilikote maistui, kad nesudygtų, į krepšelį kartu įdėkite džiovintos duonos riekelių. Pats laikas į dėžutes jau pasisodinti ir ilgesnės vegetacijos vienmečių gėlių: gumbinių begonijų, leukonijų, petunijų ir kitų. Stenkitės, kad temperatūra joms būtų kiek galima vienodesnė.
Jei turite bitelių, tai jau savaime suprantama, kad eisite jų aplankyti – lizdams reikia šviežio oro, tad prie lakų padarykite nedidelę angą orui. Gal lakos apledėjusios? Pasiklausykite dūzgesio, jei tylu, susirūpinkite, pakėlę dangtį atsargiai patikrinkite.
Taigi darbų jau vis daugėja, sėkmės Jums!

Savo Tėvynės garbei

Negali netikėti žiemos burtais ar senolių išmintimi. Šiemet, nepamatęs savo šešėlio, barsukas nesivertė ant kito šono miegoti, tuo išpranašaudamas greitą žiemos pabaigą ir štai – orai  ženkliai šiltėja, tiesiog akyse tirpsta sniego pusnys, Aišku, visko dar gali būti, nes vasaris linkęs šėlioti mėnuo, tačiau tas šviesos daugėjimas glosto širdį, akys ilgisi spalvų, širdis – pavasario virsmo ženklų. Ir viskas ateis labai greitai, taip greitai, kaip pralėkė ir šie mums visiems nepaprastai svarbūs valstybės šimtmečio metai.
Planavome, ruošėmės, laukėm ir štai –  po metų jau vėl esame prie naujo šimtmečio pradžios, Vasario 16 -osios išvakarėse. Mūsų Prezidentė vėl ragina paminėti šią visiems labai brangią datą išradingai, linksmai. Tai ir mąstau, kaip čia  teisingiausiai ją paminėjus, kad būtų tikra šventė ir širdžiai, ir sielai.
Štai vakar telefonu ilgai kalbėjomės su savo bičiule iš Žemaitijos ir negaliu nepapasakoti apie ką. Kai prieš gerus metus ji pasigyrė lankanti kažkokius audimo staklėmis kursus ar klubą ir pradėjusi su kitomis moterimis austi sau tautinį kostiumą, prisipažinsiu, pagalvojau – na, na, pasvajok, kostiumą! Toks darbas – meistrui, ne pradedančiai audėjai. Eilinė bičiulės užgaida, pamaniau tuomet. Vakar ji man ir sako: „Tai va, iš keturių kostiumų du jau į pabaigą“. „Kodėl keturi?“ – klausiu. „Taigi sau, dukrai, anūkei ir… kadangi  renku įvairių tautų lėles su tautiniais rūbais, tai bus ir lėlei autentiški drabužėliai iš atraižų“. Paskui dar ilgai šnekėjomės, kaip ten jos dirba, kaip ir kokius rinkosi siūlus, apie vadovę, apie sunkiausius audimo momentus, šio darbo paslaptis. Kalbėjo įsijautusi, emocingai, su neslepiamu pasididžiavimu, kad įveikė savo užsibrėžtą tikslą. Ir dabar jau prisipažinsiu iš naujo – baltai pavydėjau jai tokio užsispyrimo, kantrybės, kruopštumo. Ir tų savo rankomis austų tautinių rūbų. Ar gali būti gražesnė mamos dovana dukrai, anūkei? O ir pavyzdys, nes dar pasidžiaugė savas stakles įsigijusi, sodyboje joms vietos radusi. Beliks jaunosioms merginoms tik mokytis iš mamos, močiutės  smalsumo ir to gero užsispyrimo, nepaisant brandaus amžiaus, išmokti kažką naujo.
O kiek tokių staklių staklelių nykstant vienkiemiams buvo išmesta į šiukšlynus, sudeginta, Ir ne tik jų – verpimo rateliai, kraičio skrynios, komodos ir kiti daiktai rodėsi nebereikalingi, atgyvenę.
Pasišaipydavome iš tų keistuolių, rinkusių senienas, o juk tik jų dėka šiais laikais galim džiaugtis išlikusiu tautiniu paveldu, turtingomis muziejų ekspozicijomis. Va, dabar ir galvoju, kad gerai peržiūrėjusi savo padėjimus, tikrai rasčiau vieną kitą savo senelių daiktą, saugotą kaip brangų šeimos atminimą, kuris tikriausiai pradžiugintų krašto muziejaus darbuotojus. Gaila, aišku,  skirtis su šeimos relikvijomis, bet verta apsispręsti, kur jos neštų didesnę naudą – savo namų stalčiuje, kartais vaikų ar anūkų nelabai vertinamos, arba tiesiog neįvertintos, ar specialistų aprašytos ir reikiamoj vietoj padėtos. Taigi apsisprendžiau ir tą padarysiu – padovanosiu. O paskui dar pažiūrėsiu, kur ir į kokį gražų renginį nukakti, negi sėdėsi namie, kai tiek visokio gražaus judėjimo aplinkui ir tiek pasirinkimo mūsų gyvenime. Štai ir sutinkame savo valstybės šventę visi, kaip kas mokame ir suprantame iškiliau, gražiau – bičiulė savo staklėse, derindama dailiai tautines spalvas, kiti organizuodami gražius renginius ir kviesdami į būrį bendruomenę, dar treti – rašydami ir kurdami mūsų tautos istoriją. O gražiausia, kaip tame Vinco Kudirkos eilėraštyje :
Gražiausiai vienok esti akimis matyti,
Kada širdims ir žodžiams ir darbai atsako,
Kad visi tie lietuviai patys, nevaryti,
Savo Tėvynės garbei neapželdina tako.
Vasaris toks trumpas paskutinis žiemos mėnuo ir, kol dar neužklupo pavasario darbų karštinė, pasimėgaukime žiemos meto lėtumu, ramybe, šventėmis.
Jūsų Augustina

Tiks Valentino dienai… ir ne tik

Pyragėliai su dešra
300 g šaldytos bemielės sluoksniuotos tešlos, 2 – 3 kiaušinių tryniai, 200–250 g skirtingų rūšių plonais griežinėliais supjaustytos dešros.
. Tešlą atšildykite ir supjaustykite 3 – 4 cm pločio juostelėmis.
. Didesnius dešros griežinėlius perpjaukite pusiau ir puseles vieną prie kitos sudėliokite palei vieną tešlos juostelės kraštą. Dešros kraštas maždaug 1 cm turi uždengti tešlos kraštą.
. Tešlos juostelę su dešra labai atsargiai susukite į ritinėlį ir laisvąjį tešlos galą suspauskite. Turi susiformuoti dekoratyvus rožės žiedas.
. Tešlines gėles užlipintu galu į apačią dėkite į kepimo popieriumi ištiestą skardą, aptepkite išplaktais kiaušinio baltymais ir 25 – 30 min. pašaukite į vidutinio karštumo orkaitę. Kepkite pyragėlius, kol jie gražiai apskrus. Papuoškite žalumynais ir patiekite į stalą.

Baklažanais įdaryti pomidorai
2 baklažanai, keli pomidorai, gabalėlis brinzos sūrio, 3 – 4 česnako skiltelės, šlakelis aliejaus kepti, 1 – 2 šaukštai grietinės arba majonezo, druskos, maltų juodųjų pipirų.
. Nuplautus ir nusausintus baklažanus supjaustykite 3 – 4 mm storio griežinėliais. Pasūdykite ir palikite pusvalandžiui pastovėti, kad druska ištrauktų baklažanų kartumą. Griežinėlius nuplaukite po tekančiu vandeniu ir kiekvieną gerai nusausinkite.
. Keptuvėje įkaitinkite šiek tiek aliejaus ir jame trumpai iš abiejų pusių apkepinkite baklažano griežinėlius. Pasūdykite, pagardinkite maltais pipirais. Nesukepinkite – jie neturi pasidaryti traškūs, o išlikti minkšti.
. Sūrį sutarkuokite ir sumaišykite su trintu ar labai smulkiai supjaustytu česnaku bei grietine.
. Nuo pomidorų nupjaukite apatinę dalį, paliekant tą, kurioje buvo vaiskotis, ir pašalinkite skystąją dalį su sėklomis, kad liktų tik minkštimo „indelis“. Į juos iki pusės pridėkite sūrio masės.
. Pakeptus baklažano griežinėlius nusausinkite popieriniu rankšluostėliu, kad susigertų riebalai, ir pradėkite formuoti rožių žiedus. Vieną mažiausią griežinėlį susukite į ritinėlį ir toliau dėkite bei sukite vis didesnius griežinėlius, kol pasidarys dailus žiedas.
. Gautą rožę įdėkite į pomidorinį indelį ir gražiai išsklaidykite lapelius. Tarp baklažaninių žiedlapių galima įmaišyti ir plonų pomidorų griežinėlių.