Prienų sveikos gyvensenos klubo „Versmenė“ nariai naujus metus pradėjo tradiciškai – maudynėmis Birštono tvenkinyje sausio 1-ąją. Lijo lietus, tvenkinys užšalęs. Tačiau netikėtai prisijungęs jaunimo būrelis prakirto eketę, ir kas tik turėjo pasiryžimo niurktelėjo į vandenį. Visuomenė jau nebe taip skeptiškai žiūri į tokius mauduolius, o tas, kuris pats patyrė šalto vandens sukeliamus pojūčius, pasakos apie tai su džiaugsmu. Ir todėl, kad peržengė „ledinę“ ribą, ir todėl, kad pojūčiai po to iš tikrųjų nuostabūs. Tik prieš šokant į eketę reikia žinoti keletą paprastų taisyklių ir jų laikytis. Viską reikia daryti, kaip sakoma, su protu.
.
Tokia buvo šių metų pradžia. Ir pernai panaši, tik eketės nereikėjo kirsti. O krykštavimo buvo daug. Juolab kad teko pasipuošti ir karnavalinėmis kaukėmis. Šiaip, dėl linksmumo. Už poros savaičių klubo nariai rinkosi miške prie laužo – paminėti sausio 13 -osios. Prisiminimai tų, kurie gyveno tada Vilniuje, netoli televizijos bokšto, ir tų, kurie ginti Lietuvos važiavo iš Prienų. Ar mažiau jaudinosi pasilikusieji namuose, budėję kartu su Lietuvos televizija, gaudę gęstančius radijo signalus? Jaukus, pagarbus, kad ir liūdnokas buvo pavakarojimas prie laužo.
Persiritus sausiui į antrąją pusę, pasnigo, tai kaip nešvęsti Sniego dienos? Gal šylant klimatui tokios šventės liks gražiausių prisiminimų kertelėje? Na, atrodo, šiųmetė žiemužė atstato savo reputaciją.
Taip ir bėgo versmeniečių metai – kaip visada, pilni įdomių renginių, judėjimo, savanorystės. Prasmingi buvo keturi susitikimai kuklioje klubo svetainėje. Kodėl Jonas Basanavičius laikomas tautos tėvu? Kuo svarbus Lietuvai Simonas Daukantas? Ar kovas tikrai vandens ir paukščių mėnuo? O metų gale visiems teko parodyti savo žinias protmūšyje apie Lietuvos gamtą, istoriją ir sveikatą.
Klubo nariai puikiai žino judėjimo teikiamą naudą ir neleidžia vienas kitam tinginiauti. Ankstyvos šeštadieninės mankštos salėje žiemos metu, sekmadienio pasivaikščiojimai miške ištisus metus, Tarptautinės judėjimo dienos renginiai, įsijungimas į Europos judumo savaitę BeActive. Maudymasis ežerėliuose, važiavimas dviračiu – daugelio klubo narių kasdienybė visą vasarėlę. Būreliais ir po vieną, ryte ar vakare, kaip kam patogiau. Norint pajusti judėjimo malonumą ir naudą, tikrai nereikia nei daug laiko, nei pinigų. Tik šiek tiek valios ir pastangų.
Klubo metų programoje yra toks skyrelis – šventės. Tik tos, kurias ruošia patys klubo nariai. Ir kas tik nešvęsta, beveik visas lietuvių liaudies kalendorius iščiupinėtas, su papročiais susipažinta, žaidimų prižaista. Ypač versmeniečiai mėgsta Sekmines. Gražus pavasario metas, dar šviežia žaluma, panemunių erdvė sukviečia didelį būrį žmonių, norinčių pabūti drauge. Bet į tą gražią aplinką šventė neateina savaime. Jai reikia ruoštis, sukurti gerą nuotaiką, parodyti savo sugebėjimus. Ir tai pavyksta!
Baltų vienybės diena buvo pažymėta degančiais deglais ant Mačiūnų piliakalnio. O jau visai rudenį, po sėkmingo dalyvavimo rajoninėje šventėje „Rudens spalvos“ visus pakvietė ponia Kopūstė (dabar madinga taip iškraipyti moteriškas pavardes, šiaip būtų paprasčiausia Kopūstienė). Susirinko gausi ir turtinga giminė: gūžiniai, žiediniai, lapiniai, garbanotieji, raudonieji kopūstai, kaliaropės, brokoliai. Prisistatė ir briuselinis, mat reikia stebėti, ar kokie ES įstatymai nepažeidinėjami. Pasakojo giminėlė apie savo turtus, gyrėsi, stalą nukrovė gardžiausiais valgiais.
Tikras sveikuoliškas renginys – trijų dienų sulčių stovyklėlė nuošalioje sodyboje prie Verknės. O laikas ten leidžiamas taip: valgomos tik šviežiai išspaustos sultys, daug maudynių, mankštos, meditacijos, žaidimų, pokalbių. Net ir tos, kurios pirmą kartą dalyvaudamos su trupučiu nerimo pasiryžta šiam nuotykiui, paskutinę dieną pasako: buvo nuostabu, gaila, kad baigėsi. Nes palengvėja ne tik kūnas, bet ir siela.
Daug džiaugsmo ir žinių suteikia kelionės po Lietuvą. Apima pasitenkinimas po talkų Davatkyne, aplankius partizanų kapus per tradicinį Vėlinių žygį, klausantis žolininkės Monikos nuoširdžių patarimų ar susimąstant prie visų numylėtos šv. Teresėlės koplytėlės.
Kiekviena bendruomenė pergyvena įvairius vystymosi etapus. „Versmenės“ klubas jau įžengė į trečią dešimtmetį. Daug sužinota, pamatyta, išgirsta. Visuomenei vis labiau domintis sveika gyvensena, žodis „sveikuolis“ jau nebėra tariamas su pajuoka. Vis įdomiau dirbant visuomenės sveikatos biurui, turiningais užsiėmimais džiuginančiam trečiojo amžiaus universitetui, vykstant įvairiems socialiniams projektams, klubo nariai vis dažniau susimąsto apie savo ateitį. Apie tai ir ruošiasi pakalbėti kovo viduryje vyksiančiame ataskaitiniame – rinkiminiame susirinkime.
Dainora Šaltienė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“