Ne tik papuošė gamtą, bet ir pasiuntė išbandymų…

Šios žiemos speigai ir gausus sniegas ne tik gražiai papuošė gamtą, bet ir pasiuntė nemenkų išbandymų kelius prižiūrintiems ir už juos atsakingiems žmonėms.

Nuo Siponių ir Puzonių kelio kryžkelės vyrai su technika pasklis į įvairius seniūnijos kelius.

Ne išimtis ir Birštono seniūnija, kurios žinioje yra 130 kilometrų žvyrkelių ir asfaltuotų kelių. Dauguma jų yra išsiraizgę vaizdingose Nemuno kilpų regioninio parko apylinkėse, tarp Nemuno ir Verknės. Taigi dalį kelių juosia miškai, ne vienas kelias „turtingas“ kalneliais ir nuokalnėmis. Tad, kaip sako seniūnas Jonas Kederys, problemų pridaro ne tik snygis, bet ir atlydžiai, plikledis. Būtent tokie, kaip šios žiemos, permainingi orai. Ir nors, pasak seniūno, didelis darbų krūvis užgriuvo jau nuo pat žiemos sezono pradžios, bet šiandien jis mano, kad su kilusiais iššūkiais pavyko sėkmingai tvarkytis. Seniūnijoje nebuvo neišvažiuojamų kelių, netriko nei maršrutinių autobusų, nei geltonųjų autobusiukų eismas, dirbantieji išvažiavo į darbus, o laiškanešiai pasiekė ir atokiuose vienkiemiuose gyvenančius žmones.
Paklaustas apie tai, kaip pavyksta taip „gaspadoriškai“, atliepiant į gyventojų poreikius, tvarkytis, seniūnas atkreipia dėmesį į du svarbius momentus: darbus atliekančių žmonių atsakingumą bei savivaldybės požiūrį.

Seniūną Joną Kederį ir kelių priežiūros paslaugas teikiančio ūkio šeimininką Joną Gradecką dažnai suveda bendrų sprendimų paieška.

– Kad ir kas ką besakytų, žinau, kad keliai mūsų savivaldybėje sulaukia vis daugiau dėmesio. Tai atsispindi ir skiriant finansavimą kelių priežiūrai. Nežiūrint to, kad viskas remiasi į pinigus, mes kelius šią žiemą valėme beveik kiekvieną dieną, – tvirtina seniūnas.
J. Kederys taip pat džiaugiasi, kad kelių priežiūra žiemą, kaip ir greideriavimu šiltuoju metų laiku bei pakelių tvarkymu, rūpinasi seniūnijos ūkininkai, gerai pažįstantys vietos kelius ir, žinoma, turintys reikiamą techniką.
Ūkininkavimo pradžioje pradėjęs žiemą kelius valyti tik su vienu traktoriumi, prie kurio buvo paties prikabintas peilis, šiandien Jonas Gradeckas, priklausomai nuo situacijos, į kelius išsiunčia ir keturias modernias technikos priemones: traktorius su valymo peiliais, barstytuvą, krautuvą. Visa technika yra laikoma šildomuose garažuose, todėl nekyla problemų, jog kuris nors iš mechanizmų neužsives ar kokia kita priežastis sutrukdys bet kuriuo metu išvažiuoti į darbus. O įdiegta kompiuterinė programa suteikia galimybę matyti technikos buvimo vietą ir, esant reikalui, perrikiuoti darbus, pasiųsti pagalbą ten, kur jos reikia.
Beje, pasak abiejų darbų organizatorių, kur važiuoti reikia pirmiausia, neretai pasako vėjas: jei siautėja šiaurys – skubėt reikia į Bučiūnus, jei pučia nuo Vakarų pusės – į Naudžiūnus, pučiantis nuo pietų pirmiausia užpustys Būdas ir t. t. Tačiau, kad ir ką berodytų vėjas, kaip sakė Jonas Gradeckas, pirmiausia valomi ir barstomi tie keliai, kuriais važiuoja autobusai, gyvenvietės, kad gyventojai laiku pasiektų darbus, mokyklas, darželius, gydymo įstaigas. Taip iš eilės rikiuojasi daugiausia laiko „suvalgantis“ buvęs vienkiemis, dabar jau Birštono miesto kvartalas, Nemajūnai, Geležūnai, Siponys, Puzonys ir kitos gyvenvietės bei per jas vedantys keliai ir keliukai…
Žinoma, būna įvairių situacijų, kartais gyventojų pageidavimai tiesiog pranoksta galimybes, bet, pasak J. Kederio, seniūnijos gyventojai žino, kad jei atsitiks bėda, vyks renginys ar ligos atveju, ir jie kreipsis į seniūniją, bus pagelbėta.
Ramutė Šimukauskaitė

Rubrikoje Seniūnijose. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *