Svarbiausia – turėti viziją

Birštono vienkiemio bendruomenės nariai metus pradėjo prasminga švente. Sausio 4 -ąją jie buvo susirinkę prisiminti labai greitai prabėgusių penkiolikos metų veiklą ir tas akimirkas, dėl kurių buvo verta burtis ir tiesti bendrystės tiltus. Dauguma tų žingsnių buvo užfiksuoti nuotraukose bei filmuotoje medžiagoje, suteikusioje susirinkusiems šiltų prisiminimų, o visai šventei – prasmingų akcentų.

Žmogaus gyvenime penkiolika metų – tai tik paauglystė, bendruomenės – tai jau laikas, ženklus brandžios veiklos rezultatais. Juo labiau, jeigu burdamiesi į bendruomenę jos nariai turi savo būsimos veiklos viziją. Pasak nuo pat įsikūrimo Birštono vienkiemio bendruomenei vadovaujančio Vyto Kederio, jie ją turėjo. Tai – gražiai sutvarkyta, su gera infrastruktūra gyvenvietė, kurioje žmonėms patogu gyventi, ilsėtis ir užsiimti mėgiama veikla. Ir, atrodo, „kalniečių“, taip juos daug kas vadina, lūkesčiai pildosi. Šiandien vienkiemis jau tapo Birštono miesto dalimi, turi sporto aikšteles, jaukų parką. Beje, parko įrengimas – tai bendruomenės pastangų rezultatas. Parkas įrengtas už lėšas, kurios gautos įvertinus būtent bendruomenės parašytą projektą. Gerai buvo įvertinti ir kiti bendruomenės tarybos projektai, suteikiantys galimybę vienkiemio žmonėms organizuoti įvairius renginius, festivalius, plėtoti kultūrinę veiklą.
Apie Birštono vienkiemio liaudies teatro gražius pasirodymus konkursuose bei Šimtmečio šventėje jau pasakojome praėjusiame „Birštono versmių“ puslapyje ir dar, matyt, pasakosime, bet taip svarbu pasidžiaugti ir augančia pamaina – vaikų studijos narių pasirodymais bei aktyvia jų ugdymo veikla. Kaip ir moterų bei vyrų vokaliniais ansambliais, tradicinių kalendorinių švenčių organizavimu. „Kalniečiai“ sukasi ir visuose savivaldybės renginiuose, koncertuoja sanatorijų svečiams, bičiuliaujasi su kaimyninėmis bendruomenėmis, gražiai bendrauja su įvairiomis Birštono įstaigomis bei organizacijomis. Visi drauge ir kuria tą aplinką, kuria džiaugiasi patys ir kurią vertina kiti. Ko gero, daugelis ir Birštono vienkiemio bendruomenės narių, kaip ir buvę kauniečiai, dabar Birštono gyventojai Gratulevičiai, galėtų pasakyti esą laimingi čia gyvendami…
Bet didžiausias turtas, žinoma, yra gyvenimą kuriantys žmonės. Ir tie, kurie suaugę šaknimis, ir tie, kurie kuriasi naujai. O naujakurių ir Birštono vienkiemyje daugėja. Auga ir bendruomenės gretos. Šiandien gerokai per šimtą bendraminčių vienijanti bendruomenė kelia sau dar ambicingesnius planus ir tiki tuo, ką daro.
Ramutė Šimukauskaitė