Sausio mėnesio priminimai

Apie darbus sode…
Kartas nuo karto užsukite į sodą apžiūrėti vaismedžių: gal juos graužia kiškiai, gal apsigyveno pelės, o gal aprišalus vėjas nudraskė. Žiemą kiškius labiausiai vilioja obelaitės, juos traukia obelų žievėje esantis hormonas, kuris veikia šių žvėrelių vislumą.
Gausiai pasnigus, jeigu sniegas apgulė medelių šakas, nupurtykime jas. Jeigu pomedžiuose daug sniego, sumindykime jį, tada kiškiai nepasieks ir nežalos vaismedžių šakelių, negrauš kamieno ir žievės. Ypač per atodrėkį sumindykime sniegą apie vaismedžius, tuo pačiu lengvai užsimindo ir pelių urvai, tada graužikai mažiau kenks. Jei per daug sniego, jį atkaskite nuo vaismedžių.
Kruopščiai patikrinkime medelių raiščius, kuriais vaismedžiai pritvirtinti prie kuolų, ir prireikus pakeiskite naujais.
Sutvarkykite aprišalus, jei medeliai dar buvo neaprišti, tai kuo skubiau juos apriškite, mat žiemą dėl temperatūros svyravimų dažniausiai pietinėje kamieno pusėje susidaro šalčioplaišos.
Jei pavasarį ruošiatės perskiepyti senesnius vaismedžius, kol nebuvo labai stiprių šalčių, prisipjaukite skiepūglių.
Nuolat tikrinkite, kaip laikosi vaisiai rūsyje. Netaupydami valgykite sveikus obuolius ir kriaušes. Juos perrinkite, supuvusius išmeskite. Optimaliausia temperatūra vaisių laikymo metu – +1 – 4 oC, kai temperatūra pakyla aukščiau +6 °C, vėdinkite patalpas, o jei oras per sausas, laikykite indus su vandeniu.
Mūsų bitutėms žiemą reikalinga ramybė. Dažnai apžiūrime, ar neapledėjusios lakos, iškrapštome negyvas (mirusias) bites, kad į avilį laisvai galėtų patekti oras. Jaučiant, jog bitėms per šalčius gali pritrūkti maisto, šeimas nuolat stebėkime, pasiklausykime jų dūzgesio.
Globokime sparnuočius: paruoškime lesyklėles ir juos lesinkime per visą žiemą, kol atšils orai.
Jei malkomis kūrenate krosnį, surinkite pelenus. Pavasarį išvirsite šarmo ir juo apšlakstysite agrastų, serbentų krūmus, tada vaiskrūmiai mažiau sirgs grybinėmis ligomis. Pelenai tinka tręšti ir kalkinti rūgščias dirvas.

Darže…
Na, reikėtų sakyti ne darže, o podėliuose, kur saugome daržo gėrybes.
Kas savaitę tikrinkite rūsyje laikomas daržoves, ar nėra puvinio židinių. Daugumai daržovių reikia palaikyti 0 – 1°C temperatūrą ir 80 – 90 proc. oro drėgnumą. Bulvėms reikia palaikyti 2 – 3 °C temperatūrą. Krienai geriausiai laikosi drėgname smėlyje apie 0°C temperatūroje.
Kiekvieną šiltesnę dieną vėdinkite rūsį. Jei pastebėsite, kad daržovės vysta, tai ženklas, kad patalpoje oras yra per sausas. Pašlakstykite rūsyje ant grindų vandens arba pripilkite į indus. Kai per daug drėgna, daržovės ima šlapiuoti, pūti, įsimeta pelėsis, tada rūsį išvėdinkite, o kampe pastatykite kibirą negesintų kalkių, kad susigertų drėgmės perteklius.
Nepatartina laikyti vienoje saugykloje vaisių ir daržovių kartu, pavyzdžiui, laikant obuolius kartu su bulvėmis, obuoliai labai greitai prisigeria bulvių kvapo.
Per stiprius žiemos šalčius sekite, kad temperatūra patalpoje nenukristų žemiau 0°C. Jei taip nutiktų, gėrybes apklostykite šiaudais, maišais, užtiesalais. Kitaip bulvės bus saldžios, greičiau ges.
Atšalus orams užkimškite rūsio ar kitos sandėliavimo patalpos ventiliacijos angas.
Maistui skirtas svogūnų ropeles laikykite 0 – 1°C, 80 – 85 proc. drėgnio patalpoje arba šiltoje virtuvėje. Kad šiltai laikomi svogūnai nepradėtų želti ar pūti, į pintinę prie svogūnų ropelių įdėkite keletą riekučių džiovintos ruginės duonos.

Gėlyne…
Iškritus sniegui, juo apkaskite rožes, daugiametes ir svogūnines gėles.
Gausiai pasnigus, nuo spygliuočių medžių ir krūmų nupurtykite sniegą. Tai padarykite tik pasnigus, kartais dar sningant (kada gausiai sninga) sniegą purtykite medinio ar plastikinio grėblio antrąja puse, lengvai judindami krūmelių ar medžių šakas iš apačios. Koloniškų formų augalus, pavyzdžiui, kukmedžius, kadagius, tujas apriškite špagatu, kad neskėstų šakų ir jos neišlūžtų nuo sniego pertekliaus.
Patikrinkite, ar vėjai nenudraskė visžalių augalų priedangų, o kai šąla, priedangą pagerinkite.
Nepamirškime rūsiuose šaltai, 0 – 3°C, laikomų pražydinimui tulpių, narcizų svogūnų, juos reikia retkarčiais palaistyti. Dalį dėžučių ar vazonų galima iškelti pražydinimui sausio 20 d. Pirmą savaitę laikykime patamsyje, po to perkelkite į šviesią, šiltą, 18 – 20°C temperatūros, patalpą.
Sausio mėnesį dažniau patikrinkite, kaip rūsyje laikosi jurginai, kardeliai ir gumbinės begonijos. Jurginų šakniagumbių jokiu būdu negalima laikyti drėgnoje patalpoje, kad nenukentėtų šaknų kaklelis, iš kurio pavasarį atžels augalas.

Namuose…
Kambariuose auga ir žydi dekoratyviniai augalai, o šildomuose šiltnamiuose ar kitose šviesiose patalpose jau sėjamos gumbinės ir gausiažiedės Charisma begonijos, kurios vasarą papuoš gėlynus ir balkonus. Sausio pabaigoje sėkite visažydes (ledinukus) begonijas.
Sausį, kai trūksta šviesos, visas kambarines gėles laistykite saikingai, šiltu, kambario temperatūros vandeniu. Tręškite tik tas kambarines gėles, kurios auga ir žydi, 0,1 proc. koncentracijos kompleksinių trąšų (su didesniu kalio kiekiu) tirpalu.
Šiltuose kambariuose žiemą bujoja krotonai, karpažolės, bromelijiniai, marantiniai (marantos, ktenantės, kalatėjos), medinilės. Drėkinkite patalpos orą, apipurkškite gėles. Jei kambariuose per vėsu, echmėjų ir kitų bromelijinių neliekite į skroteles. Vėsesnėse (7 – 10°C) ir šviesiose patalpose gerai jaučiasi kaktusai, ožekšniai, kamelijos, aukubos, fuksijos ir kt. Nariuotieji lapeniai, plokšteniai, ripsaliai žiemą žydi, laikomi 14 – 18°C temperatūroje, tręšiami ir laistomi pagal poreikį. Venkite skersvėjo. Šalto oro srauto bijo dekoratyviais, sultingais lapais gėlės, pavyzdžiui, begonijos, peperomijos, paparčiai, dizigotekos ir kt. Atidarius balkono duris ar langą, gali tiesiog apšalti jų lapai ar visas