Sausio mėnesio priminimai

Apie darbus sode…
Kartas nuo karto užsukite į sodą apžiūrėti vaismedžių: gal juos graužia kiškiai, gal apsigyveno pelės, o gal aprišalus vėjas nudraskė. Žiemą kiškius labiausiai vilioja obelaitės, juos traukia obelų žievėje esantis hormonas, kuris veikia šių žvėrelių vislumą.
Gausiai pasnigus, jeigu sniegas apgulė medelių šakas, nupurtykime jas. Jeigu pomedžiuose daug sniego, sumindykime jį, tada kiškiai nepasieks ir nežalos vaismedžių šakelių, negrauš kamieno ir žievės. Ypač per atodrėkį sumindykime sniegą apie vaismedžius, tuo pačiu lengvai užsimindo ir pelių urvai, tada graužikai mažiau kenks. Jei per daug sniego, jį atkaskite nuo vaismedžių.
Kruopščiai patikrinkime medelių raiščius, kuriais vaismedžiai pritvirtinti prie kuolų, ir prireikus pakeiskite naujais.
Sutvarkykite aprišalus, jei medeliai dar buvo neaprišti, tai kuo skubiau juos apriškite, mat žiemą dėl temperatūros svyravimų dažniausiai pietinėje kamieno pusėje susidaro šalčioplaišos.
Jei pavasarį ruošiatės perskiepyti senesnius vaismedžius, kol nebuvo labai stiprių šalčių, prisipjaukite skiepūglių.
Nuolat tikrinkite, kaip laikosi vaisiai rūsyje. Netaupydami valgykite sveikus obuolius ir kriaušes. Juos perrinkite, supuvusius išmeskite. Optimaliausia temperatūra vaisių laikymo metu – +1 – 4 oC, kai temperatūra pakyla aukščiau +6 °C, vėdinkite patalpas, o jei oras per sausas, laikykite indus su vandeniu.
Mūsų bitutėms žiemą reikalinga ramybė. Dažnai apžiūrime, ar neapledėjusios lakos, iškrapštome negyvas (mirusias) bites, kad į avilį laisvai galėtų patekti oras. Jaučiant, jog bitėms per šalčius gali pritrūkti maisto, šeimas nuolat stebėkime, pasiklausykime jų dūzgesio.
Globokime sparnuočius: paruoškime lesyklėles ir juos lesinkime per visą žiemą, kol atšils orai.
Jei malkomis kūrenate krosnį, surinkite pelenus. Pavasarį išvirsite šarmo ir juo apšlakstysite agrastų, serbentų krūmus, tada vaiskrūmiai mažiau sirgs grybinėmis ligomis. Pelenai tinka tręšti ir kalkinti rūgščias dirvas.

Darže…
Na, reikėtų sakyti ne darže, o podėliuose, kur saugome daržo gėrybes.
Kas savaitę tikrinkite rūsyje laikomas daržoves, ar nėra puvinio židinių. Daugumai daržovių reikia palaikyti 0 – 1°C temperatūrą ir 80 – 90 proc. oro drėgnumą. Bulvėms reikia palaikyti 2 – 3 °C temperatūrą. Krienai geriausiai laikosi drėgname smėlyje apie 0°C temperatūroje.
Kiekvieną šiltesnę dieną vėdinkite rūsį. Jei pastebėsite, kad daržovės vysta, tai ženklas, kad patalpoje oras yra per sausas. Pašlakstykite rūsyje ant grindų vandens arba pripilkite į indus. Kai per daug drėgna, daržovės ima šlapiuoti, pūti, įsimeta pelėsis, tada rūsį išvėdinkite, o kampe pastatykite kibirą negesintų kalkių, kad susigertų drėgmės perteklius.
Nepatartina laikyti vienoje saugykloje vaisių ir daržovių kartu, pavyzdžiui, laikant obuolius kartu su bulvėmis, obuoliai labai greitai prisigeria bulvių kvapo.
Per stiprius žiemos šalčius sekite, kad temperatūra patalpoje nenukristų žemiau 0°C. Jei taip nutiktų, gėrybes apklostykite šiaudais, maišais, užtiesalais. Kitaip bulvės bus saldžios, greičiau ges.
Atšalus orams užkimškite rūsio ar kitos sandėliavimo patalpos ventiliacijos angas.
Maistui skirtas svogūnų ropeles laikykite 0 – 1°C, 80 – 85 proc. drėgnio patalpoje arba šiltoje virtuvėje. Kad šiltai laikomi svogūnai nepradėtų želti ar pūti, į pintinę prie svogūnų ropelių įdėkite keletą riekučių džiovintos ruginės duonos.

Gėlyne…
Iškritus sniegui, juo apkaskite rožes, daugiametes ir svogūnines gėles.
Gausiai pasnigus, nuo spygliuočių medžių ir krūmų nupurtykite sniegą. Tai padarykite tik pasnigus, kartais dar sningant (kada gausiai sninga) sniegą purtykite medinio ar plastikinio grėblio antrąja puse, lengvai judindami krūmelių ar medžių šakas iš apačios. Koloniškų formų augalus, pavyzdžiui, kukmedžius, kadagius, tujas apriškite špagatu, kad neskėstų šakų ir jos neišlūžtų nuo sniego pertekliaus.
Patikrinkite, ar vėjai nenudraskė visžalių augalų priedangų, o kai šąla, priedangą pagerinkite.
Nepamirškime rūsiuose šaltai, 0 – 3°C, laikomų pražydinimui tulpių, narcizų svogūnų, juos reikia retkarčiais palaistyti. Dalį dėžučių ar vazonų galima iškelti pražydinimui sausio 20 d. Pirmą savaitę laikykime patamsyje, po to perkelkite į šviesią, šiltą, 18 – 20°C temperatūros, patalpą.
Sausio mėnesį dažniau patikrinkite, kaip rūsyje laikosi jurginai, kardeliai ir gumbinės begonijos. Jurginų šakniagumbių jokiu būdu negalima laikyti drėgnoje patalpoje, kad nenukentėtų šaknų kaklelis, iš kurio pavasarį atžels augalas.

Namuose…
Kambariuose auga ir žydi dekoratyviniai augalai, o šildomuose šiltnamiuose ar kitose šviesiose patalpose jau sėjamos gumbinės ir gausiažiedės Charisma begonijos, kurios vasarą papuoš gėlynus ir balkonus. Sausio pabaigoje sėkite visažydes (ledinukus) begonijas.
Sausį, kai trūksta šviesos, visas kambarines gėles laistykite saikingai, šiltu, kambario temperatūros vandeniu. Tręškite tik tas kambarines gėles, kurios auga ir žydi, 0,1 proc. koncentracijos kompleksinių trąšų (su didesniu kalio kiekiu) tirpalu.
Šiltuose kambariuose žiemą bujoja krotonai, karpažolės, bromelijiniai, marantiniai (marantos, ktenantės, kalatėjos), medinilės. Drėkinkite patalpos orą, apipurkškite gėles. Jei kambariuose per vėsu, echmėjų ir kitų bromelijinių neliekite į skroteles. Vėsesnėse (7 – 10°C) ir šviesiose patalpose gerai jaučiasi kaktusai, ožekšniai, kamelijos, aukubos, fuksijos ir kt. Nariuotieji lapeniai, plokšteniai, ripsaliai žiemą žydi, laikomi 14 – 18°C temperatūroje, tręšiami ir laistomi pagal poreikį. Venkite skersvėjo. Šalto oro srauto bijo dekoratyviais, sultingais lapais gėlės, pavyzdžiui, begonijos, peperomijos, paparčiai, dizigotekos ir kt. Atidarius balkono duris ar langą, gali tiesiog apšalti jų lapai ar visas augalas. Valykite gėlių lapus su minkšta kempinėle, jie bus gyvybingesni ir geriau absorbuos saulės šviesą. Neperlaistykite augalų, laikomų vėsiai, nes pradės pūti augalų šaknys – tai didžiausias pavojus jūsų kambarinėms gėlėms.
Kad ir kaip gaila būtų, laikas jau nuimti ir sutvarkyti Kalėdines puošmenas, tvarkingai atsisveikinti su eglutėmis. Pasidomėkite, kur yra jų surinkimo punktai, jei galite – sudeginkite, o jei pirkote vazonėlyje, tai jau pats laikas išnešti į vėsesnę patalpą. Nenudžiovinkite!

 

Sausio baltuma

Trys  Karaliai iškeliavo išsinešdami šventinę nuotaiką ir teisę sveikinti su Naujaisiais. Gražiosios mūsų eglės viena po kitos nusimeta savo puošnųjį rūbą,  Bet liūdėti nėra kada – metų ratas vėl pradeda suktis vis greityn,  dienos ilgyn ir šviesyn. Nespėsim apsidairyti, kai pajusim ateinant pavasarį, prabus nenumaldomas noras pasinerti į žemės darbus. Tuoj pradėsim svajoti ir apie vasaros vakarus….
O dabar džiaugiuosi, kad šiemet sulaukėm  baltos, snieguotos žiemos. Ta baltuma varo iš proto – toks švarumas, gaivumas! Prisimenu ir dabar puikiai suprantu savo bičiulę, kuri, grįžusi po trejų metų gyvenimo Kuboje, sakė labiausiai pasiilgusi  žieminių batų. Tuomet juokėmės už pilvų susiėmusios. Sniego, sniego  ir tos krūtinę plėšiančios gaivumos ji ilgėjosi!
Tačiau mūsų atmintyje ir ta sausio baltuma, kuri nudažyta dygliuotų rožių raudoniu, kaskart sugrįžta skaudžiais prisiminimais. Žiūrėsime ekrane tuos iki skausmo pažįstamus kadrus, krūpčiosim nuo  tankų riaumojimo, nejučiom susiliesim su visais tais, anapus ekrano ir mintyse kartosim – Lietuva, Lietuva, Lietuva… Kiekvieno širdyje vis kiti tų dienų prisiminimai: buvome skirtingose vietose, kiekvienas darėme tai, ką tuo metu įsivaizdavome labiausiai reikalinga, kaip supratome savo pareigą. Jau užaugo visa karta, gimusių po skaudžių Sausio 13 -osios įvykių. Kartais galvoju, ar toji ATMINTIS, kurią mes tikrai branginame, saugojame ir taip stengiamės perduoti savo vaikams ir anūkams, ar ji jiems suprantama, ar įtikinama, kai tie patys jauni žmonės mato mus dažnai besivaidijančius, nesusikalbančius, nesilaikančius žodžio? Nuo šalia esančių iki ten, sėdinčių valdžios kėdėse, pačiose viršūnėlėse? Nežinau, ką turėčiau atsakyti, jei manęs taip tiesmukai imtų ir paklaustų: kodėl tokia skaudžia kaina iškovota laisvė kartais taip lengvai statoma ant kortos? Kur dingsta mūsų vienybė, susiklausymas, žmogiškumas? Nežinau, tiesą sakant, ką atsakyčiau, bet manau, kad dar ne kartą  grįšime į pastarųjų  metų įsimintiniausias akimirkas: Nepriklausomybės akto suradimas, šimtmečio minėjimas, Dainų šventė, Šventojo Tėvo vizitas… Tai jos padeda vėl pajusti – esame Tauta, valstybė, esame Lietuva. O tuomet, lyg iš gyvojo šaltinio pasisėmę stiprybės, vėl tęsiame savo kasdienišką kelionę. Aš savo mažuose darbeliuose, Jūs savo. Smagu, kad buvo prisimintas mūsų daugelio mylimo rašytojo, kunigo ir visuomenės veikėjo Juozo Tumo – Vaižganto 150 metų jubiliejus ir 2019 -uosius metus Seimas nutarė paskelbti Juozo Tumo – Vaižganto metais. Turėsime gerą progą prisiminti šio tautinio atgimimo darbštuolėlio kūrybą, jo darbus. Ta proga girdėjau jau ir filmo „Tumo kodeksas“ premjera didžiuosiuose miestuose praėjo. Reikės nepraleisti progos ir būtinai pamatyti.
Kartais galvoju, norėčiau gauti iš Jūsų, mielieji, laiškų, kad pamąstytume kartu, pasitartume, pasiginčytume. Žinau, savo kieme pranašu nebūsi, tai dažnai vardan šventos ramybės su kaimyne ar saviškiais neužvedu didelių kalbų. Stengiuosi taikiai, ramiai, apie kasdieniškus rūpestėlius ir džiaugsmus kalbėtis. Gal taip paprasčiau gyventi? Svarbu širdyje žinoti ir būti pasirengusiems laiku ir dorai atlikti savo žmogiškas ir pilietines pareigas vardan tos…
Taigi laukiu, rašykit paprastai – „Gyvenimas“, Augustinai. Laiškininkė mane pažįsta, laiškai neprapuls.
Visada Jūsų,
Augustina

Sotu ir lengva

Cukinijų apkepas itališkai
4 nedidelės cukinijos (800g), 1,5 l vandens, 2,5 šaukštelio druskos, 2 geltonos saldžiosios paprikos, 4 pomidorai, 2 česnako skiltelės, 3 šakelės šviežių bazilikų, 8 ančiuvių filė, 3 šaukštai alyvų aliejaus, 150 g sūrio „Fontina“ griežinėlių
Nuplauname cukinijas, nupjaustome kotgalius ir perpjauname išilgai. Pasūdytas vanduo užvirinamas, cukinijas jame paverdame 5 minutes, paskui išgriebiame, nuvarviname ir dedame į kepimo formą, pasūdome (0,5 šaukštelio druskos).
Paprikas pakaitiname orkaitėje, nulupame, perpjauname pusiau, išimame sėklas, pertvaras. Tada supjaustome juostelėmis. Pomidorus nuplikome, nulupame ir supjaustome gabalėliais. Česnakus nulupame ir susmulkiname. Bazilikus nuplauname, smulkiai supjaustome. Ančiuvių filė perpjauname išilgai. Orkaitę įkaitiname iki 200 laipsnių. Smulkintas daržoves pakepiname su 2 šaukštais aliejaus, česnakais ir bazilikais. Pasūdome, uždengiame ir 10 minučių patroškiname. Tada sukrečiame ant cukinijų, ant viršaus dedame ančiuvių juosteles, beriame sūrį ir apšlakstome aliejumi. Kepame orkaitėje apie 25 minutes.

Baklažanų troškinys turkiškai
600 g nedidelių baklažanų, 1 šaukštas druskos, 3 svogūnai, 1 česnako skiltelė, 2 mėsingi pomidorai, 500 g veršienos mentės be kaulo, 1 šaukštas sviesto, 3 šaukštai sezamo aliejaus, 0,5 šaukštelio druskos, Dukart ant peilio galo rupiai maltų pipirų, 0,5 l sultinio.
Baklažanus nuplauname ir supjaustome griežinėliais, pasūdome, uždengiame ir palaikome apie pusvalandį. Svogūnus ir česnaką nulupame, susmulkiname, česnaką galime patraiškyti. Pomidorus nuplikiname, nulupame, išpjauname kotgalius, ir smulkiai supjaustome. Mėsą supjaustome 2 cm dydžio kubeliais. Baklažanus perliejame šaltu vandeniu, nuvarviname. Aliejų ir sviestą įkaitiname didelėje keptuvėje, baklažanų griežinėlius gražiai apkepiname ir išėmę sudedame ant popierinio rankšluoščio, kad susigertų riebalai. Riebaluose pakepiname svogūnus, sudedame mėsą ir kepame, kol gražiai apskrus. Tuomet dedame pomidorus, česnakus, viską pasūdome, įberiame pipirų. Mėsos sultinį užkaitiname ir supilame į keptuvę su mėsa. Uždengiame ir ant lengvos ugnies verdame apie pusvalandį. Tada sudedame baklažanus ir dar patroškiname 20 minučių. Galima patiekti su biriais ryžiais.

Pastarnokų sklindžiai
600 g pastarnokų, 0,8 l daržovių sultinio, 75 g kvietinių kruopų, 2 kiaušiniai, 1 šaukštas mielių ekstrakto, 0,5 šaukštelio druskos, 2 šaukštai kapotų petražolių, 5 šaukštai dagių aliejaus.
Pastarnokus nulupame arba nuskutame, gerai nuplauname ir supjaustome griežinėliais. Verdame apie 40 minučių sultinyje (jei reikia, dar įpilame vandens ar sultinio), kol suminkštės. Išvirusius pastarnokus sutriname tame pačiame puode su likusiu skysčiu, suberiame kvietines kruopas, įmušame kiaušinius, beriame druskos, sudedame mieles, kapotas petražoles ir viską gerai išmaišome, kad pasidarytų pominkštė tešla. Drėgnomis rankomis formuojame delno didumo sklindžius ir dedame į įkaitintą su riebalais keptuvę, gražiai apkepame iš abiejų pusių. Iškepusius laikykite šiltai, kol kepsite likusius. Labai skanu su paprastosios sultenės salotomis.
Gal šiems patiekalams paruošti reikės kiek daugiau laiko, bet pamėginti tikrai verta. Skanaus!

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *