Kalėdų naktį tylią…

Kasmet likus nepilnam mėnesiui iki didžiųjų metų švenčių, prasideda laukimo laikotarpis. Jau nuo lapkričio vidurio parduotuvių lentynose žėri kalėdinė atributika, o gruodžio pradžioje kone visi miestai įžiebia su kiekvienais metais vis įspūdingesnes eglutes. Šeimininkių virtuvės pakvimpa imbieriniais sausainiais, o mažieji lukštena šokoladinius Advento kalendorius.
Nors prieškalėdiniu laikotarpiu daugelis žmonių imasi namų puošybos, dovanų pirkimo ir pakavimo ar mandarinų lukštenimo darbų, iš tikrųjų Kalėdų prasmė slypi visai ne tame… Kalėdos – tai metas, kai žmonės gali pabėgti nuo kasdieninių rūpesčių ir tiesiog pabūti drauge, pasidalinti šiluma ir meile su artimu žmogumi. Juk taip gera būti kartu su šeima šiltuose namuose, kai už lango spaudžia šaltukas, tačiau kartais visiems susiburti sunku, nes artimieji išsibarstę ne tik po visą Lietuvą, bet ir visą pasaulį. Taigi kaip Kalėdas švenčia tie, kurie visus metus gyvena toli nuo savo šeimos?

Gintarė (Didžioji Britanija):
– Anglijoje gyvename jau daugiau nei 5 metus, tačiau per penkerius metus švęsti Kalėdų į Lietuvą buvome grįžę tik vieną kartą. Žinoma, labai smagu ir gera susitikti su šeima ir draugais, pabendrauti ir susėsti prie vieno stalo Lietuvoje, bet čia, Anglijoje, taip pat gyvena keletas šeimos narių, tad su jais ir sutinkame visas šventes. Gyvendami užsienyje nepamirštame ir lietuviškų tradicijų bei, žinoma, lietuviškų patiekalų. Ant šv. Kūčių stalo visada būna dvylika būtent lietuviškų patiekalų, tarp kurių tradiciškai visada būna kūčiukai, silkių ir grybų patiekalai, kisielius, aguonų pienas. Po šv. Kūčių vakarienės visada paliekame stalą vėlėms, o išaušus šv. Kalėdų rytui, atsikeliame ir pasveikiname vienas kitą su šventėmis, vėliau išpakuojame dovanas. Pasidalinę įspūdžiais, nusifotografuojame ir kartu einame ruoštis vakarui: gaminame valgius, kalėdiškai dengiame stalą. Na, o vakare kartu su šeima ir draugais sėdame vakarieniauti, bendraujame, žaidžiame stalo žaidimus ir šokame.
Šis šventinis laikotarpis yra pats nuostabiausias, kai galime pabūti su visa šeima ir pamiršti kasdieninius rūpesčius, tad visiems lietuviams artėjančių Kalėdų proga norėčiau palinkėti daugiau šypsotis, skleisti šilumą ir gėrį. Linkiu, kad visada suptų tik mylimi žmonės, o gyvenimas suteiktų naujų spalvų ir nepamirštamų akimirkų.

Ieva (Norvegija):
– Kadangi dirbu restorane, šventinį laikotarpį dažnai tenka praleisti darbe, tačiau, kaip ir visur, pasitaiko išimčių. Vos tik atsiranda galimybė švęsti Kalėdas Lietuvoje, jos niekada nepraleidžiu! Tenka pripažinti, jog būnant užsienyje nesilaikau kokių nors tradicijų, kurios būdingos būtent mūsų tautai, nors kartais viskas priklauso nuo situacijos. Nemanau, kad reikia bėgti nuo savo tradicijų, priešingai, manau, kad jas puoselėti būtina. Kita vertus, kuo daugiau keliaujame, tuo labiau plečiame savo pažinimo ratą ir norime artimiau pažinti kitos tautos kultūrą. Taip, žinoma, neišvengiamai susipažįstame ir su kitokiomis tradicijomis. Su tuo man teko susidurti, kai gyvenau Ispanijoje, kur kalėdiniu papuošimu gatvėje tampa palmė. Mums, lietuviams, tai gali atrodyti visiška beprotybė, tačiau aplinka ir klimatas padeda tai suprasti. Nors pažinti svetimas kultūras be galo įdomu, tačiau lietuviams linkiu neprarasti savo identiteto, puoselėti ir išlaikyti savas tradicijas, kurias kiekviena šeima perduoda iš kartos į kartą! Be viso to, noriu palinkėti daugiau šypsotis ir didžiąsias metų šventes pasitikti be alkoholio.

Lina (Didžioji Britanija):
– Šiuo metu gyvenu Anglijoje. Į Lietuvą nebegrįžtu jau 10 metų, tad visas šventes sutinkame čia. Tikriausiai, kaip ir visi, laikausi tam tikrų tradicijų, kurias atsivežiau iš Lietuvos. Per Kūčias stalą papuošiu senelės austa linine staltiese, o vakarienę ruošiu iš lietuviškų patiekalų. Taip pat laikomės pasninko, tad per Kūčias nevalgome mėsos. Dažniausiai Kūčių vakarienei gaminu įdarytus kiaušinius, silkę „pataluose“, baltą mišrainę, kisielių, aguonų pieną, keptą žuvį, grybus, o visa kita, kaip sakoma, pagal fantaziją. Svarbu, kad patiekalų būtų dvylika ir jie būtų lietuviški, na, ir, žinoma, skanūs. Džiaugiuosi, kad net ir gyvenant užsienyje, turiu galimybę paruošti lietuvišką stalą, nes čia taip pat gausu lietuviškais produktais prekiaujančių parduotuvėlių. Žinoma, pasitaiko ir iššūkių, pavyzdžiui, kalėdaičių tenka ieškoti lenkiškose bažnyčiose (nes, kaip žinome, plotkelės ne tik lietuviškas, bet ir katalikiškas paprotys), o norint nusipirkti kepaliuką juodos duonos ar šprotų, tenka važiuoti bent pusvalandį iki lietuviškos parduotuvės. Gyvenant užsienyje, susipažįsti ir su kitų šalių papročiais, o kartais tai, kas gražu ir miela, pritaikai ir savo šeimoje. Vieną anglišką tradiciją „prisijaukinome“ ir savo šeimoje: šv. Kūčių vakarą paliekame stiklinę pieno, sausainį Kalėdų seneliui ir morką jo briedžiams. Artėjant gražiausioms metų šventėms, noriu pasveikinti visus lietuvius bei palinkėti ramybės, šilumos, gerumo ir žmogiškumo ne tik per šventes, bet visus metus. Supraskime, kad laimė, tai ne nukrautas stalas ir brangiausios dovanos, o kartu esantys žmonės. Ir visai ne blizgučiais, o gerais darbais, kurie nesibaigia šventėmis, mes turim rodyti meilę, pagarbą ir rūpestį, nes didžiausias stebuklas slypi mūsų širdyse, o ne spalvotuose popieriukuose.

Vaida (Didžioji Britanija):
– Pastaruosius septynerius metus Kalėdas švenčiu su šeima Londone. Esu be galo laiminga, kad dalis mano šeimos gyvena čia ir galime visi susiburti prie vieno stalo per Kūčias bei šv. Kalėdas. Visada švenčiame tradiciškai, su 12 patiekalų Kalėdų išvakarėse ir dovanų išvyniojimu Kalėdų rytą. Gruodžio 24 -ąją taip pat darome burtus, na, o per pačias Kalėdas po šventinių pietų dažniausiai žiūrime legendinį „Vienas namuose“ filmą. Visada labai laukiu šv. Kalėdų, nes tai šventė, kai susiburia visa šeima. Kadangi man be galo svarbi šeima, tad visiems norėčiau palinkėti – branginti savo artimuosius ir kad šios Kalėdos atneštų ramybę bei harmoniją.

Džiugu, jog, regis, net ir už jūros ar vandenyno gyvenančių lietuvių širdys spinduliuoja meile ir šiluma, o šventinės tradicijos Lietuvoje neliko tik prisiminimas, bet iškeliavo kartu su jais į pasaulį. Na, o artėjant šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams nepamirškime, jog didžiausios dovanos nesislepia po eglute, o sėdi su mumis prie šv. Kūčių stalo.
Rimantė Jančauskaitė