Kartu su Baltijos šalių žemdirbiais piketavo Briuselyje

Onutės Valkauskienės fotoreportažas iš Briuselio

Gruodžio 13-ąją Briuselyje, prie Europos Tarybos, minia Lietuvos, Latvijos, Estijos žemdirbių protestavo prieš nesąžiningą tiesioginių išmokų skyrimą. Gausioje daugiau nei dviejų šimtų lietuvių delegacijoje, kurios vienu iš vadovų buvo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis, piketavo ir Prienų krašto ūkininkai: Gita ir Gediminas Astrauskai iš Balbieriškio, Ona ir Vaclovas Charašauskai iš Lelionių. Baltijos šalių žemdirbius palaikyti atvyko Belgijos, Danijos, Airijos, Prancūzijos, kitų šalių atstovai. Protestas buvo taikus: išsakę savo nuoskaudas ir reikalavimus, žemdirbiai grojo, dainavo, suko ratelius. Audringomis ovacijomis sutikta ir skanduote „ačiū“ palydėta Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri palinkėjo nesustoti ir toliau ginti savo interesus. Šiltai sutikti ir Latvijos bei Estijos šalių premjerai Maris Kučinskis ir Juri Ratas. Piketuotojams netrūko ir žiniasklaidos dėmesio.


Prieš rengdama piketą, Estijos, Latvijos ir Lietuvos žemdirbių organizacijų koalicija išsiuntė bendrą atvirą laišką Europos Sąjungos Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui, Europos Komisijos prezidentui Žanui Klodui Junkeriui ir Austrijos federaliniam kancleriui Sebastianui Kurzui, kuriame ragino teisingai paskirstyti tiesiogines išmokas, numatytas Europos Sąjungos bendroje žemės ūkio politikoje (BŽŪP).
Laiškas išsiųstas prieš gruodžio 13 d. vykusį Europos vadovų tarybos posėdį, kuriame diskutuota dėl ES daugiametės finansinės programos (DFP) 2021 – 2017 metams. Tikėtina, jog derybos dėl DFP tiesiogiai darys įtaką sprendimams dėl Europos Komisijos teisinių pasiūlymų Bendrajai žemės ūkio politikai po 2020 m.
Trys Baltijos šalys nuo 2004 m., kai įstojo į Bendriją, lyginant su kitomis ES narėmis, gauna daug mažesnę finansinę paramą, skiriamą žemės ūkio sektoriui. Taip atsitiko todėl, kad pirmosios tiesioginės išmokos buvo paskaičiuotos, remiantis referenciniais duomenimis, kai šalys iš sovietinio ekonomikos modelio pereidinėjo prie laisvos rinkos modelio. Nepaisant nuolatinių politinių įsipareigojimų ištaisyti šią istorinę anomaliją, Baltijos šalių ūkininkai ir toliau gauna žemiausias tiesiogines išmokas Europos Sąjungoje, nors jų gamybos sąnaudos viršija ES vidurkį. Dabartinės BŽŪP 2013 m. vasario 7 – 8 d. vienbalsiai priimtas Europos vadovų tarybos susitarimas, kad „vėliausiai iki 2020 m. visos valstybės narės turėtų pasiekti bent 196 Eur už hektarą dabartinėmis kainomis“ nebus įgyvendintas. Pasiūlymai, pateikti 2021 – 2027 m. laikotarpiui, Baltijos šalių žemdirbių organizacijų koalicijų teigimu, ir toliau nepadės išspręsti nesąžiningo tiesioginių išmokų paskirstymo klausimo.
Baltijos šalių ūkininkų tiesioginės išmokos siekia tik 54 – 56 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio, o jų gamybos sąnaudos sudaro atitinkamai 129 proc. (Estijoje), 112 proc. (Lietuvoje), 113 proc. (Latvijoje). Kaip žinia, Baltijos šalių ūkininkai turi laikytis tų pačių apsaugos reikalavimų, gyvūnų gerovės ir maisto saugos standartų, kaip ir kitų ES valstybių ūkininkai, negaudami už tai panašių kompensacijų. Remiantis BŽŪP reformos pasiūlymais, kuriuos Europos Komisija pateikė 2018 m. birželio mėn., matyti, kad iki 2027 m. Baltijos šalių žemdirbių tiesioginės išmokos siektų tik 77 proc. ES vidurkio. Estijos, Latvijos ir Lietuvos žemdirbiai ragina Europos institucijas siekti 100 proc. teisingumo.
Baltijos šalių žemdirbių grupės atstovai paaiškino, kad pradiniai istoriniai atskaitos lygiai, kuriais remiantis nustatytos tiesioginės išmokos, tinkamai neatspindi Baltijos šalių ūkininkų padėties: „Baltijos šalių žemdirbiai didžiuojasi būdami europiečiais, todėl sąžininga Europos Bendroji rinka jiems yra svarbi. Sunku paaiškinti, kaip galima iš mūsų tikėtis, kad ir toliau galėsime pakelti didesnes gamybos išlaidas, nei dauguma valstybių narių, gaudami mažesnę paramą“.

Rubrikoje Žemės ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *