Advento kelionės prasidėjo piligrimystėje

Birštono šv. Antano Paduviečio parapijos klebono mons. Jono Dalinevičiaus paraginti birštoniečiai Adventinį laukimo metą pradėjome ypatingai. Pirmojo Advento sekmadienio šv. Mišios buvo švenčiamos prie stebuklingojo Licheno Dievo Motinos paveikslo.

Ši šventovė yra pati didžiausia bazilika Lenkijoje. Ji yra lenkų tautos padėkos votas Krikščionybės 2000 metų jubiliejui. Bazilikos statyba vyko dešimt metų. 2004 m. birželio 14 d. ji buvo pašventinta. Pagrindinėje navoje mažosios bazilikos telpa apie dešimt tūkstančių maldininkų. 2006 m. iš parapijinės šv. Kankinės Dorotėjos bažnyčios į baziliką buvo perneštas stebuklingasis Dievo Motinos paveikslas. Bažnyčios cokoliniame aukšte yra penkios koplyčios: Švč. Trejybės, šv. Jono Pauliaus II, šventojo kun. Stanislovo Papčinskio (1631-1701), Marijonų vienuolijos įkūrėjo, Turino drobulės, o taip pat 108 Lenkijos kankinių. Šventovės ansamblį papildo du bokštai, kurių vieno aukštis yra išties įspūdingas – 141,5 m. Varpinės bokšte kasdien vidudienį skamba pats didžiausias Lenkijoje varpas „Marijos Dievo Gimdytojos“. Nupasakoti ir perteikti patirtą didybę ir iškilumą, kuris skirtas pagarbinti Dievui ir jo Motinai, trūksta žodžių. Ten belieka stebėtis lenkų žmonių labdaringumo polėkiu ir sumanymo užmoju. Lietuvoje tokių pavyzdžių neturime. Mylėti Viešpatį ir remti Bažnyčią reikia mums labai mokytis…
Pats stebuklingasis Marijos paveikslas buvo nutapytas nežinomo dailininko ant liepos medžio XVIII a. Jo dydis – vos 9,5 x 15,5 cm. Į Licheno apylinkes buvo atneštas Napoleono kariuomenės kareivio Tomo Klosovskio, kurį 1813 m. Leipcigo mūšio lauke stebuklingai išgydė Dievo Motina. Kasmet čia suplūsta minios piligrimų, prašančių per Dievo Gimdytojos užtarimą patirti pagijimų ar kitokių malonių sau ir savo artimiesiems. Licheno bazilikoje vyko lenkų tautos pamaldos su šv. Popiežiumi Jonu Pauliumi 1999 m. 2011 m. jam pagerbti buvo įrengta koplyčia, o po metų buvo padovanotos ir Šv. Jono Pauliaus II relikvijos – gabalėlis medžiagos su šventojo krauju.
Šalia įspūdingo dydžio ir grožio šventovės stebėjomės nuostabiai gražiai įrengtu parku su suoleliais, Kryžiaus kelio ir Golgotos kalnu, skirtu apmąstyti Viešpaties kančiai. Šalia įsikūręs tėvų Marijonų vienuolynas, keturi piligrimams skirti svečių namai, keturios maitinimo įstaigos. Čia nuolat vyksta rekolekcijos, parodos, vargonų muzikos koncertai.
Kaimyninė Lenkija gausi piligriminėmis vietomis. Varšuvoje Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčios šventoriuje aplankėme Solidarumo judėjimo kunigo palaimintojo kun. Jurgio Popieliuškos (1947 – 1984) kapą, šalia bažnyčios įkurtą muziejų. Skaičiuojama, kad po kunigo žūties kapą aplankė 22 mln. tikinčiųjų. Čia lankosi atvykstantys popiežiai. Šis kunigas – kankinys žiauriai paskandintas Visloje. Tai – liudytojas vertybių, kurios sudaro žmogaus ir visuomenės orumo pagrindą – tiesą, vienybę, laisvę, gailestingumą ir ištikimybę. Jis tapo kunigu, atsiliepdamas į Viešpaties šaukimą, buvo artimas paprastiems gamyklų darbininkams ir savo pavyzdžiu paskatino daugelį įsiklausyti į Dievo balsą.
Pranciškonas Maksimilijonas Marija Kolbė – kankinys, nužudytas Aušvico konclageryje, Teresin miestelyje 1927 m. drauge su dar 20 pranciškonų įkūrė vienuolyną, pranciškonų spaustuvę, nuo 1938 m. – ir radijo stotį. Senuose mediniuose vienuolyno pastatuose vyksta nuolatinė Švč. Sakramento adoracija. Šalia įkurtas muziejus, keturi rekolekcijų namai: Kūdikėlio Jėzaus šv. Teresės, Šv. Maksimilijono Kolbės, Šv. Florijono ir Kvadrat, piligrimų svečių namai, Niepokolanų radijo stotis, spaustuvė, popiežiaus automobilių muziejus. Popiežius palaimintasis Pijus IX 1854 m. gruodžio 8 d. paskelbė M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dogmą. Ši Marijos, gausiai apdovanotosios malonėmis, tema Šv. Maksimilijonui Kolbei tapo itin brangia, jis mėgo kartoti „Nekaltai pradėtoji – tai mūsų idealas“.
Į šventovę dažnai žengiame padėkoti už tai, kad Dievas myli mus dar prieš tai, kai mes jį pamilstame, pagarbinti Viešpatį už nuostabius jo darbus, paprašyti atleidimo dėl mūsų padarytų nuodėmių ir maldauti sau ištikimybės dovanos bei reikalingos pagalbos mūsų žemiškojoje kelionėje. Šia prasme šventovės yra išskirtinės maldos mokyklos, kuriose pildomas Viešpaties pažadas: „Prašykite, ir jums bus duota“ (Mt 7, 7). Bažnyčioje mokomės dėkojimo meno, puoselėjame savo širdyse susitaikinimo, kontempliacijos ir ramybės dvasią.
Advento laukimo metu dažniau prisiminkime, kad gyvenimo džiaugsmas pirmiausia yra Šventosios Dvasios buvimo padarinys, o ji įkvepia mums ir Dievo garbinimą. Kuo labiau įstengsime šlovinti Viešpatį ir paversti savo gyvenimą nuolatiniu dėkojimu per Eucharistijos šventimą, tuo atviriau priimsime Dievo dovaną ir leisime jai nešti vaisių.
Šiuo požiūriu Marija mums „aukščiausias pavyzdys“. Dėkodama ji leidosi pridengiama Dvasios šešėlio, kad Dievo Žodis joje galėtų būti pradėtas ir atiduotas žmonijai. Žvelgdami į ją, mes suvokiame, jog šventovė yra vieta, kurioje dėkojimu atsiveriame Dievo meilei.
Nuoširdžiai dėkojame parapijos klebonui monsinjorui Jonui Dalinevičiui, kuris degė noru parodyti mums prasmingus kankinių ir tikėjimo liudytojų pavyzdžius, gražiąsias Dievo garbinimo šventoves, kasdien moko nuoširdžiai garbinti Viešpatį bei padeda parapijiečiams išmintingais patarimais ir rūpesčiu.
Dr. Roma Zajančkauskienė