Kuo arčiau žiema, tuo niūresnės dienos. Gamta sustingo ir apmirė laukime. Visą gruodžio mėnesį, kai nespėja išaušti ir vėl temsta, tęsiasi Adventas – prieškalėdinis apsivalymo, susikaupimo, pasiruošimo laikotarpis, laukiant Kristaus atėjimo pasaulin šventės – Kalėdų.
Lietuviai turtingi tradicijų. Tai vienas svarbiausių mūsų tautos charakterio bruožų – pagarba tradicijoms, jų puoselėjimas ir saugojimas. Nuo būrimų ir spėjimų iki apeigų, be kurių būtų sunku įsivaizduoti didžiąsias žiemos šventes.
Pasidžiaugti tuo, ką mūsų protėviai nešė iš lūpų į lūpas, dalyvauti popietėje, skirtoje Knygų Kalėdoms, gruodžio 1 dieną į Siponių kaimo biblioteką sugužėjo nemažas būrys žmonių. Šiemet popietėje dalinomės tuo, ką geriausiai kiekvienas išmano ar moka. Džiaugėmės nuostabiu, natūraliai sukurtu ir netgi valgomu V. Zalieckienės Adventiniu vainiku. Trumpai prisiminėme Advento vainiko simboliką ir uždegėme pirmąją žvakę. Pasakojome įvairius draudimus Advento metui, žaidėme žaidimus, minėme mįsles. Ąžuolas Zalieckas padainavo dainą apie ežius ir užminė keletą mįslių. Anelė Leonavičienė prisiminė senolių papročius ir tradicijas, padainavo lietuvių liaudies dainų.
Šio krašto žmonės neliko abejingi Prezidentės D. Grybauskaitės paskelbtai „Knygų Kalėdų“ akcijai „Laukiamiausios knygos bibliotekoje“. Siponių krašto bendruomenės pirmininkė Vijolė Skorodumovienė padovanojo bibliotekai knygas: L. Vincės „Tai ne mano dangus“; M. Ende „Begalinė istorija“. Mažiesiems bibliotekos lankytojams Ą. Zalieckas padovanojo knygą „Mano mažutės dienos. Skaitiniai vaikams“.
Akimirksniu prabėgo šventinė popietė. Susibūrę prie stalo puodeliui arbatos bei savo atsineštoms vaišėms, dar ilgai turėjo apie ką pasikalbėti kaimo žmonės. Nuoširdžiai skambėjo visų kartu dainuojamos dainos, užplūdusios širdis neapsakomai maloniais laukimo jausmais.
Ona Gridziuškienė
Vyresn. bibliotekininkė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“