Gitanas Nausėda: „Noriu išeiti iš komforto zonos ir sumažinti rietenas Lietuvoje…“

Prie LR prezidento rinkimų starto linijos stojęs nepriklausomas kandidatas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę lankėsi Birštone, kur susitiko su savivaldybės vadovais, gyventojais ir kurorto svečiais, pristatė savo rinkimų programos metmenis bei pakomentavo žmonėms rūpimus klausimus Lietuvos vidaus ir užsienio politikos, verslo, socialiniais, švietimo, šeimos ir lytiškumo klausimais.
„Kritikuoti kitus lengva, bet neatsakinga, todėl aš noriu išeiti iš komforto zonos ir būti tuo, kuris susodintų visų besiriejančių partijų lyderius už bendro stalo ir pabandytų sumažinti susipriešinimą Lietuvoje“, – apie tai, kas paskatino jį siekti Prezidento posto, kalbėjo G.Nausėda.
G.Nausėda nevengė ir asmeninių klausimų – į juos atsakė atvirai, nestokodamas humoro, sudarydamas rimto, patikimo, lankstaus politiko įvaizdį, kuris, gerbdamas save ir kitus, nepilstys purvo ant oponentų galvų. Kandidatas pripažino labai gerbiantis Prezidentą Valdą Adamkų, kurio lūpomis kalba XX a. – XXI a. pradžios istorija, kurio politinės patirties ir diplomatijos pamokos jam yra neįkainojamos. G.Nausėda nėra dirbęs diplomatinėje tarnyboje, tačiau viliasi turintis reikiamų diplomatinių gebėjimų, tarp kurių svarbiausi yra „išklausyti, suprasti ir diskutuoti“.
G.Nausėdos pomėgis yra kolekcionuoti senas ir retas knygas, tarp kurių nemažai – lituanistinių. Bukinistas džiaugiasi radęs ir galėjęs į Lietuvą iš JAV, Argentinos, Australijos sugrąžinti Lietuvos istorijai svarbių „perliukų“, kurie, kandidatą pristačiusio Birštono merės visuomeninio patarėjo Vyganto Bubnio pajuokavimu, ateityje galės tapti „prezidentinės“ bibliotekos pagrindu.
Kandidato santykis su sportu yra teigiamas: dar mokyklos laikais mėgo futbolą, krepšinį, lauko tenisą, žaidė su šachmatais – buvo tapęs Lietuvos rinktinės nariu. Kolekcionavo ir skiepijo kaktusus. Dabar, juokavo, jam tinkamas kūno formas padeda palaikyti prasidėjęs politinis maratonas.
Kadangi auditorijos daugumą sudarė vyresnio amžiaus žmonės, buvusio SEB banko prezidento patarėjo ir vyriausiojo ekonomisto buvo paklausta, kada, jo nuomone, ateis metas, kai ir pensininkai Lietuvoje galės gyventi oriai. Domėtasi ir kandidato požiūriu į streikuojančius mokytojus, jų keliamų reikalavimų teisėtumą.
G.Nausėda kalbėjo, jog jo vidaus politikos siekiamybė – gerovės valstybė visiems.
„Šalis, kurioje 5 proc. gyventojų gyvena gerai, o 95 proc. – skursta, tampa „aukštų sienų“ šalimi, kai mažuma jomis atsitveria nuo likusios visuomenės, nes baiminasi dėl savo ir vaikų saugumo. Manau, kad Lotynų Amerika – mums ne pavyzdys…“ – pastebėjo G.Nausėda, pasisakydamas ir prieš šešėlinę ekonomiką. Jam priimtinesnis būtų Skandinavijos šalių pasirinktas „socialinės gerovės“ siekio kelias. Skatinant ekonomikos pažangą, būtų sukuriama daugiau bendrojo vidaus produkto (BVP), didėtų darbo našumas ir augtų atlyginimai. Kuo didesni atlyginimai, tuo daugiau mokesčių būtų surenkama ir atsirastų daugiau galimybių didinti pensijas bei pašalpas. O bandymai išlyginti socialinius skirtumus „vaučeriais“ jam atrodo juokingi.
Kandidatas į Prezidentus teigė suprantantis Švietimo ir mokslo ministerijoje streikuojančius mokytojus ir pasisakė už kolektyvinių derybų instrumentų stiprinimą. Anot G.Nausėdos, kraštutinės priemonės rodo, kad nusivylę pedagogai (medikai ir kt.) kito būdo atkreipti valdžios dėmesį į šių sričių problemas jau nebeturi. G.Nausėda įsitikinęs, jog valstybei peržiūrėjus savo prioritetus ir perskirsčius lėšas, mokytojų reikalavimus įmanoma patenkinti.
Jis pripažino, kad verslo aplinka Lietuvoje nėra gera, ir stambieji, ir smulkieji verslininkai vienodai susiduria su pernelyg dideliu valstybinių institucijų reguliavimu, aukštais reikalavimais ir popierizmu. G.Nausėdos įsitikinimu, esant palankesnėms sąlygoms, su kapitalu iš užsienio sugrįžtų ir mūsų emigrantai. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad smulkiojo verslo plėtra regionuose nemaža dalimi priklauso ir nuo vietos savivaldos veiksmų, taikomų lengvatų, konkrečios pagalbos bei pasidalino sėkmingo verslo projektų Tauragėje, Visagine pavyzdžiais. Privačios iniciatyvos dėka nedideliuose miestuose buvo sukurta tūkstančiai darbo vietų, tai lėmė gyvenimo šiose vietovėse pagyvėjimą.
Paprašytas išsakyti savo požiūrį į emigraciją, G.Nausėda pabrėžė, kad tautiečiai buvo priversti išvykti dėl Lietuvoje susidariusių aplinkybių, nes savo šalyje negalėjo išgyventi ir išlaikyti savo šeimų. Jis išvedė analogiją tarp Mamos ir Tėvynės, kurios paleido savo vaikus į pasaulį ieškoti laimės, sakydamas, jog jų pareiga vaikams priminti: „Aš jus myliu. Jūs visad esate laukiami namuose…“.
Paklaustas, į kurią valstybę pirmiausia važiuotų su darbo vizitu, jei būtų išrinktas į šalies prezidentus, G.Nausėda sakė, jog norėtų pagerinti santykius su artimiausia kaimyne – Lenkija. Visgi jis atsargiai pasisakė dėl Lietuvos pilietybę turinčių lenkų reikalavimų išduodamuose pasuose jų pavardes įrašyti lenkiškais raštmenimis. Jo įsitikinimu, lietuvių kalbos naudojimo sfera yra nedidelė ir besitraukianti dėl spragų švietime ir kt. priežasčių, todėl ją reikia gerbti ir saugoti,laikytis jos reikalavimų. „Išduodant dokumentus Lietuvos piliečiams negalime neleisti sau tokio liberalumo, kaip tai daro didelės valstybės,“ – pastebėjo G.Nausėda.
Susitikime nebuvo apeiti ir įtempti tarptautiniai santykiai, susidarę dėl Rusijos vykdomos agresyvios užsienio politikos ir paminamų susitarimų.
G.Nausėda pastebėjo, kad įvairiose šalyse vyrauja skirtingi požiūriai, kaip traktuoti Rusijos užsienio politiką, ir Europos bendrijoje nėra vieningo sutarimo šiuo klausimu. Asmeniškai jis pasisakė už ekonominių ir kultūrinių ryšių išsaugojimą su Rusija. Jo nuomone, viešoje erdvėje nereikėtų vadinti Rusijos teroristine valstybe, nes įvairiausi epitetai žeidžia paprastus šios šalies žmones, kurie, pasikeitus politiniams vėjams, galėtų tapti Lietuvos draugais.
G.Nausėda, atsakydamas į birštoniečių klausimus, kalbėjo apie tai, jog Prezidentūra turėtų tapti atviresnė ir savo piliečiams, ir kitų šalių vadovų, įtakingų asmenų vizitams. Jo įsitikinimu, konstitucinėje valstybėje prezidentui, kuris atsakingas už tarptautinę politiką ir gynybą, pakanka galių įsikišti ir vetuoti parlamento priimamus netinkamus sprendimus. Vis dėlto kandidatas į Prezidentus svarstė, jog reikėtų sudaryti sąlygas rinkėjams jų išrinktus ir nepateisinusius vilčių Seimo narius pasodinti ant „karštosios kėdės“ bei, reikalui esant, juos atšaukti.
Dalė Lazauskienė