Ūkininkai kviečiami aktyviau naudotis parama pasėlių draudimui

Iki gruodžio 31 d. galima kreiptis dėl paramos pasėlių ir augalų draudimui. Siekiant paskatinti ūkininkus aktyviau naudotis draudimo įmokų kompensavimu, nuo rudens įsigaliojo taisyklių pakeitimai, ieškoma geresnių žalos atlyginimo būdų.

Pirmavo Joniškio, Pakruojo, Šakių savivaldybės

Pasėlius ir augalus nuo rizikų, susijusių su meteorologiniais reiškiniais, 2017 m. draudė 671 ūkis. Apdraustas plotas siekė 201 tūkst. ha.

Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 -2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“. Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta apie 2,3 mln. Eur paramos lėšų, jomis kompensuojamos pasėlių ir augalų draudimo įmokos.
Dėl paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla: augalininkyste, sodininkyste ar daržininkyste. Kaip teigia Žemės ūkio ministerijos 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus patarėjas Edvardas Makšeckas, pasėlius ir augalus nuo rizikų, susijusių su meteorologiniais reiškiniais, 2017 m. draudė 671 ūkis. Pagal apsidraudusiųjų skaičių pirmavo Joniškio, Pakruojo, Šakių, Kėdainių ir Kupiškio savivaldybės.
2017 m. apdraustas plotas siekė 201 tūkst. ha, iš viso apdrausta apie 10 proc. visos ariamosios žemės deklaruoto ploto. Kompensacijoms išmokėta apie 2,9 mln. Eur.

Ministerija tobulina kompensavimo sistemą
Šalna, audros, krušos – tai rizikos, nuo kurių savo pasėlius ir augalus dažniausiai draudžia Lietuvos ūkininkai. „Pastaraisiais dvejais metais susidarė neeilinė situacija, kai dvejus metus iš eilės susiklostė nepalankios žemės ūkio gamybai oro sąlygos. 2017 m. buvo ekstremaliai didelis kritulių kiekis, 2018 m. – sausra. Tokia padėtis paskatino žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį sukurti Pasėlių draudimo sistemos tobulinimo darbo grupę. 2018 gruodį darbo grupė įpareigota pateikti siūlymus sistemos tobulinimo veiksmams, kad paskatintų ūkininkus draustis, o draudimas geriau užtikrintų žalos atlyginimą“, – pasakoja E. Makšeckas.
Tam, kad ūkininkai dar aktyviau naudotųsi draudimo įmokų kompensavimu, nuo rugsėjo 1 d. įsigaliojo taisyklių keitimas, kuriuo atsisakoma aktyvaus ūkininko patikros (tai paspartins paraiškų administravimą) bei ankstinamas iki 50 proc. paramos dalies išmokėjimas. Be to, 2019 m. bus taikomas didesnis paramos intensyvumas: kompensuojama draudimo įmokos suma didinama nuo 65 iki 70 proc., o žalos riba mažinama nuo 30 iki 20 proc.
Tiesa, kompensuojama suma negalės viršyti žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų draudimo įmokų sumos dydžių 1 ha deklaruoto ploto pagal pasėlių ir (arba) augalų rūšis. Didžiausiasis draudimo įmokos įkainis, kai nedraudžiama nuo stichinės sausros: cukriniams runkeliams – 32 Eur/ha, vasariniams, ankštiniams javams – 16 Eur/ha, vasariniams rapsams – 30 Eur/ha, žieminiams javams – 36 Eur/ha, žieminiams rapsams – 88 Eur/ha, kitiems augalams – 14 Eur/ha. Kai draudžiama nuo stichinės sausros, įkainiai auga: cukriniams runkeliams – 56 Eur/ha, vasariniams, ankštiniams javams – 30 Eur/ha, vasariniams rapsams – 44 Eur/ha, žieminiams javams – 48 Eur/ha, žieminiams rapsams – 104 Eur/ha, kitiems augalams – 24 Eur/ha.

Parama mokama, net jei įvykio nebuvo
Prieš teikdamas paraišką minėtajai paramai gauti, pareiškėjas su draudimo bendrove turi pasirašyti draudimo sutartis/draudimo paraišką ne ilgesniam kaip vienam augalų vegetacijos laikotarpiui. Visą pagal draudimo sutartį mokėtiną draudimo įmoką pareiškėjas turi sumokėti tik po paramos paraiškos pateikimo savivaldybei dienos. Paraiškos priimamos savivaldybių, kuriose įregistruota pareiškėjų žemės ūkio valda, administracijose.
Parama mokama neatsižvelgiant į tai, ar draudžiamasis įvykis įvyko, ar ne. Parama finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

Rubrikoje Žemės ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *