Namų ūkis

Gruodžio mėnesio priminimai

Sode, darže gėlyne…
Trumpiausios dienos nebeleidžia didesnių darbų nuveikti. Kartais ir šalčiai sustiprėja, pasninga. Tuo metu jau turi būti nubaltinti, aprišti vaismedžiai eglišakėmis ar statybiniu tinkleliu ir apmulčiuoti durpėmis ar kompostu, sutvarkytos tvoros ir vartai sandariai užkelti.
Patikrinkite, ar tvirtai laikosi vaismedžių ir uogakrūmių kuolai. Jei reikia, kol dar dirva stipriai neįšalusi, senus pakeiskite naujais. Prieš kaldami į dirvą naujus kuolus, keletą kartų nutepkite impregnuojančia medžiaga, kad ilgiau nesupūtų. Apžiūrėkite raiščius, kuriais medeliai pritvirtinti prie kuolų, ir prireikus, pakeiskite naujais. Platūs raiščiai geresni už siaurus. Labai tinka seni diržai, kuriuos prie kuolo galima prikalti.
Uždenkite jautresnius šalčiams vynmedžius. Pirmiausia juos išgenėkite, paskui prilenkite prie žemės ir uždenkite eglišakėmis arba užpilkite durpėmis. Braškes mulčiuokite durpėmis arba uždenkite storesne daržo plėvele.
Jeigu spaudžia stiprūs šalčiai – pažerkime ant braškių lysvių sniego, apipilkime ir svarainių krūmelius. Sniegas – tai žemės patalai žiemą. Jis apsaugo sodinių šaknis nuo iššalimo.
Permaišykite dėžutėse stratifikuojamas sėklas, kad daugiau gautų oro. Nuolat apžiūrėkite rūsyje laikomus vaisius, šiltesnę dieną patalpą pravėdinkite.
Kai pradeda šalti žemė, durpėmis apmulčiuokite rudenį sodintus česnakus, paliktas žiemoti daugiametes prieskonines daržoves: artišokus, tuščialaiškius česnakus, rabarbarus, valgomuosius pūtelius, topinambus, paliktus per atlydžius pasikasti, pastarnokus ir geltekles.
Iškritus sniegui, juo apkaskite rožes, daugiametes ir svogūnines gėles. Jei sniego vis dar nėra, gėles: rudgrūdėles, levandas, bijūnus, astilbes, monardas, dekoratyvinius krūmus: lauralapes vyšnias, budlėjas, hebes, rododendrus, raganes, plačialapes hortenzijas, sumedėjusius bijūnus, mahonijas, tujenius, eglūnus, pūkenius ir medžius: magnolijas, gledičijas, šilkmedžius apdenkite eglišakėmis ar mulčiuokite durpėmis, smulkintomis žievėmis arba pjuvenomis.
Po medžių, krūmų ir daugiamečių gėlių priedangomis apsaugai nuo graužikų padėkite apnuodytų grūdų ar daržovių. Kad masalas nesušlaptų ir nepradėtų pūti, įdėkite nupjautus plastikinius butelius.
Apdenkite rožes, prieš tai nuskynę jų lapus. Dauguma remontantinių, poliantinių ir laipiojančių rožių veislių pakelia iki – 10 – 15 OC, o arbatinės – hibridinės, floribundinės iki – 3 – 10 OC šaltį. Daug jautresnės šalčiams rožių šaknys, todėl jas apkaupkite iki 30 cm kaupais arba užpilkite durpėmis, apdenkite eglišakėmis. Pasidarbavę ramūs laukime gražiausių metų švenčių!

Namams…
Šį mėnesį kaip niekad daug dėmesio turime skirti savo namams – kaip kitaip prisikviesi šventes į juos? Tikriausiai jau aptarėte su namiškiais, kokią eglutę puošite – gyvą vazonėlyje ar statysite anūkams didelę, iki lubų? O gal vaikai jau turi savo namus ir šeimas, tad belieka seneliams pasitenkinti gražia kvepiančia žalia puokšte, eglės ar pušies šaka, visžaliu medeliu…
Kaip ten bebūtų, svarbu susitarti, kas už tai atsakingas, paskui susirasti iš anksto kažkur užkištą trikojį eglei įtvirtinti, jei to prireiktų. Iš anksto pasitikrinti girliandas, gal atsarginių lempučių prireiks nusipirkti. Paskutinį vakarą prieš šventes laiko tokiems dalykėliams tikrai neliks.
Atsiminkime, kad namus puošti turime pradėti nuo kiemo, laiptinės ar vartų, jei gyvename savo privačioje valdoje. Tai čia vis apie puošmenas. Bet yra ir kitų reikalų. Tikriausiai jau neverta klausti ir priminti, ar visur iš rezervuarų vanduo išpiltas, ar nėra kokių laistymo žarnų numestų su vandeniu – minusinė temperatūra jas tikrai suplėšys. Statines uždenkime, čiaupus ir kamščius sodo nameliuose palikime atsuktus. Apžiūrėkime lauke naudotus keramikinius, molinius indus vazonams – jeigu jie pilni vandenio, gali irgi susprogti. Sutvarkykime.
Ar pasirūpinta lauko baldais? Ne visos medžiagos atsparios mūsų orams. Gal verta kažkuriuos sunešti į sausesnę patalpą, išdžiovinti, sutepti. Atsiminkime, kad didžiausi medienos priešai yra drėgmė, kaitri saulė, staigūs temperatūros pokyčiai. Suolus, jei jie nepritvirtinti prie grindinio, paverskime taip, kad atkaltės remtųsi į stalą, o tuomet sujungę juos medinėmis lentelėmis, užklokime plėvele taip, kad ji nesiliestų su stalo paviršiumi, o atlydžio vanduo nutekėtų. Apačioje plėvelę pririškime prie suolų ar stalo kojų.
Lauko baldus verta impregnuoti tam skirtomis priemonėmis – specialiu baldo vašku, alyva. Geriausia tai daryti, kai kelias dienas iš eilės saulėta ir vėjuota. Ištepus alyva, po dešimties minučių jos perteklių nuvalykime skudurėliu, gerai ištrinkime, o paskui dar kartą pakartokime procedūrą.
Metalinės dalys taip pat ne visos atsparios atmosferos poveikiams. Ypač pigesnių baldų. Todėl detales iš rūdijančio plieno reikia sausai nuvalyti ir ištepti tepalu.
Bet tikėkimės, kad visi šie darbai padaryti, neliko nesutvarkyti šiltnamiai ar kokių užmirštų šiukšlių juose. Elektros lizdus juose uždenkime. Suskilusius stiklus taip pat iki didesnių šalčių būtina pakeisti.
Grįžkime į namus… Kai šeimininkės prieš pat Kalėdas pradės suktis virtuvėje, namai iš karto pakvips ir taps jaukūs nuo kvapų. O dabar dar galima sugudrauti – užkaiskime puodą su vandeniu, meskime kelias skilteles šviežio agurko, greifruto, mėtų lapelių ir pavirinkim, pagarinkime – namai netrukus pakvips neįtikėtinu gaivumu.

Sveikatai….
Ne vieno mūsų namuose ant palangės vazonėlyje yra apsigyvenęs augalas, kaip įprasta sakyti – vaistas nuo visų ligų. Tai – auksinis ūsas, kitaip dar vadinamas naminiu ženšeniu, Tolimųjų Rytų ūsu, gyvuoju plauku, Veneros plauku, o mokslinėje literatūroje – kvapiąją kalizija (Callisia Fragrans).
Šis nereiklus daugiametis iš Meksikos kilęs augalas tikrai vertas apsigyventi mūsų namuose. Jam tereikia daug šviesos ir vietos tolėliau nuo tiesioginių saulės spindulių. Laistomas saikingai, dauginamas auginiais ir ūsais. Prigyja lengvai, auga greitai ir tai tikrai ne vien palangės puošmena, bet ir vaistas.
Auksinio ūso ūgliuose – ne tik visa Mendelejevo lentelė. Kalizijos sultyse yra biologiškai aktyvių medžiagų iš flavonoidų ir steroidų. Apie tai galima pasidomėti išsamiau internete. Sakoma, kad žinant ir naudojani tinkamai auksinį ūsą, sveikata užtikrinta ilgiems metams. Tai gal verta mėginti? Liaudies medicinoje kalizijos sultimis ir užpiltinėmis gydo virškinamojo trakto ligas, bronchų astmą, žaizdas, vėžį, nudegimus ir net priklausomybę nuo nikotino bei alkoholio. Šiomis sultimis suvilgytos greičiau gyja žaizdos, sumušimai, nudegimai. Jos gydo opaliges, varo tulžį, veikia kaip diuretikas, gydo reumatą, kai kurias akių ir kitų organų infekcijas. Jos taip pat tonizuoja ir stiprina organizmą.
Tad gal verta pasitarti su gydytoju, ir jeigu nesame jam alergiški (preparatai gali pažeisti balso stygas ir pan,) pamėginti pasigaminti preparatų.
Užpilui naudojami lapai. Vienas stambus lapas, ne mažesnis kaip 20 cm ilgio, dedamas į stiklinį ar keramikinį indą, užpilamas litru verdančio vandens, kruopščiai apgaubiamas ir laikomas parą. Užpilą galima ruošti termose. Gautas skystis turi būti rausvai violetinis. Užpilas vartojamas diabetui, pankretitui, kepenų ir virškinimo trakto ligų gydymui, organizmo valymui ir t.t.
Aliejus. Išspauskite sultis iš lapų ir ūsų, likusias išspaudas išdžiovinkite, susmulkinkite, užpilkite alyvuogių aliejumi ir palaikykite 2 – 3 savaites, po to nuspauskite. Dar galima paruošti kitaip – susmulkintus augalo ūsus užpilkite alyvuogių ar saulėgrąžų aliejumi, santykiu 1:2. Įdėkite Į orkaitę ir troškinkite 8 – 10 val. 30 – 40 OC temperatūroje. Masę nukoškite ir laikykite šaldytuve. Aliejus iš lalizijos tiks masažui, gydant artritą, artrozę, taip pat odos ligas.
Nudegimams, nušalimams, šunvotėms gydyti naudojama šviežia, tik paruošta košelė iš lapų. Košelei lapai ar ūsai sumalami mėsmale arba sutrinami grūstuvėliu porcelianinėje grūstuvėje. Gauta masė tepama ant dviejų sluoksnių binto ir dedama prie žaizdos. Raištį keičiame du kartus per parą. Sumušimams gydyti naudojama spiritinė ištrauka, aliejus, tepalas.
Sako, kad reguliariai vartojant auksinio ūso užpilą išsivalo virškinamasis traktas, nebevargina rėmuo, normalėja tuštinimasis. Kai išsivalo organizmas, tampame darbingesni, aktyvesni, sumažėja kraujospūdis ir t.t.
Ir ko tik nepabandysi savo sveikatos vardan…

Pašnekesiai

kelias per miestelį keletas
linksmų ir skubančių praeivių
keletas snaigių ir sniegenų
keletas naujametinių varpelių ir niekur tokio abejingo
kaip aš niekur tokio abejingo
kur pažvelgsi tiesiog niekur
tiesiog žiemos pasaka 
Donaldas Kajokas

„Žiemos pasaka“ pavadintas šis mūsų mylimo poeto, kraštiečio eilėraštis. Pilnutėlė bibliotekos salė neseniai vykusiame jo kūrybos vakare parodė, kad ir mes nesame jau tokie susvetimėję, sudaiktėję, abejingi grožiui, poezijai ir žiemos pasakoms. Gruodis, kaip ten bebūtų, tikrasis žiemos mėnuo, ir visai nesvarbu, snigs ar pliauškės vanduo, spaus šaltukas ar kris šlabdriba, prasidėjęs adventas panardins į žiemos švenčių ilgesį, į jų paslaptis ir didįjį LAUKIMĄ. Tos keturios savaitės iki Kalėdų skatina nurimti, susikaupti, apmąstyti metų darbus ir įvykius, šviesiomis mintimis apsivalyti sielą, o lengvu pasninku – kūną. Keturios žvakės advento vainike – trys violetinės ir viena rožinė, tai Kristaus pergalės prieš tamsą simbolis, atkeliavęs pas mus jau nuo 18 amžiaus pabaigos. Uždegdami po vieną kas savaitę taip ir sukame ratu ramiame susikaupime, kiekvienas su savo mintimis, o jei kartu su šeimynykščiais, tai pašnekesiai turėtų būti mums visiems svarbūs, taip pat ir gera proga atsiprašyti, jei jautiesi ką netyčia įskaudinęs, užgavęs. Ta jaukuma ir žvakių šviesa ištirpdo susivaržymą, sušildo sielą, pasidarome jautresni ir sentimentalesni. Sakyčiau, kad advento pradžioje net labiau, nei prieš pat Kalėdas pavyksta rasti tų ramių valandėlių. Nori nenori šventėms reikia ruoštis, puošti namus, pasirūpinti dovanėlių. Kaip gi be jų…
Ateinantis sekmadienio vakaras man tradiciškai šventinių atvirukų rašymo diena. Kol susirandu adresus, kol pasidarau sąrašą, kad ko nepamirščiau, o paskui, dar prie kiekvieno palinkėjimo stabteldama ir mintimis aplankydama tą žmogų, kuriam rašau, patikėkit, sugaištu iki vėlyvo meto. Pamenu, prieš kelerius metus, matyt iš nuovargio, užklijavau su atvirukais visus vokus, o paskui atsipeikėjau, tai kuris dabar kuriam? Kaip adresus užrašyti? Jei tie mano tekstai būtų standartiniai – „Sveiki sulaukę Šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų!“ būtų buvę paprasčiau. Nieko neveiksi, teko plėšti vokus, dėlioti iš naujo… Su tais atvirukais dar ne viskas… išsitraukiu pluoštelį gautų ankstesniais metais, perskaitau, išdėlioju lentynėlėje prie medinės prakartėlės, atkeliavusios net įš Jeruzalės, ir jau man gražu. Nedaug kas beparašys, vienas kitas, tuomet papildysiu, o kaimynė, kaip visuomet, kraipys iš nuostabos galvą: „Ale tai kiek daug sveikinimų gavai!“ Gavau, o ką…?
Ir nors advento metu esame skatinami tylesniam buvimui, be triukšmingų vakarėlių ir prabangių vaišių, neteko girdėti, kad kas būtų liepęs užsidaryti kokiam kampe ir liūdniems lindėti. Šventinė ruoša verčia judėti, apie linksmus dalykus pagalvoti. Reikia ir pirkinius numatyti, turgun suspėti.
Be to, traukia ir pasivaikščioti gamtoje, kokią lesyklėlę sumeistrauti su vaikais ir anūkais ar šiaip prasimanyti malonaus laisvalaikio. Smagu, kad visokių ramių ir gražių koncertų šiuo metu netrūksta, ir jei tik ne plikšala, tai pasipuošiu ir judu. Kas, jei ne širdies ir sielos ramybė labiausiai nuteikia gražiausiai metų šventei – kūdikėlio Jėzaus gimtadieniui. Jam kitokių dovanų, kaip tik mūsų meilės, ir nereikia.
Gražaus jums švenčių laukimo
linkinti Augustina

SKANAUS!

Mišrainė su silke
Reikės: 3 silpnai sūdytų silkių filė, 1 raudonojo svogūno, 3 – 4 marinuotų agurkų, 1/2 stiklinės agurkų ar savos gamybos marinato, 3 šaukštų aliejaus, 1 šaukštelio grūdėtųjų garstyčių, 1 šaukšto smulkintų krapų ar kitokių žalumynų, maltų juodųjų pipirų
Gaminimas: Silkes supjaustykite nedideliais gabaliukais. Svogūną ir agurkus susmulkinkite. Į marinatą įmaišykite aliejų, garstyčias, krapus, šiek tiek pasūdykite, jei reikia – pagardinkite maltais pipirais. Į stiklainį sluoksniais dėkite silkes, daržoves ir užpilkite paruoštu marinatu. Jis turi viską apsemti. Palaikykite mišrainę dieną kitą šaldytuve, sukrėskite į silkinę ir patiekite į stalą.

Pyragas su lašiša ir špinatais
Tešlai: 130 g miltų, 1/2 kiaušinio, 1 šaukšto aliejaus, 60 ml šalto vandens, druskos.
Įdarui: 600 g šviežios lašišos ar kitokios geresnės žuvies, 150 g špinatų, 150 g fermentinio sūrio, 1 kiaušinio, 2 šaukštų džiūvėsėlių, 2 šaukštų sviesto, druskos, juodųjų pipirų.
Tešlai į indą suberkite miltus. Į kitą indelį įmuškite kiaušinį ir pusę jo supilkite į duobutę miltuose. Supilkite ir aliejų, vandenį, įberkite žiupsnelį druskos ir užminkykite tešlą. Minkykite apie 10 min. ant viršaus vis užberdami šiek tiek miltų. Tešla turi būti minkšta ir nelipti prie rankų. Suvyniokite ją į maistinę plėvelę ir pusvalandį palaikykite šaldytuve.
Įdarui sūrį sutarkuokite stambia trintuve. Lašišą supjaustykite nedideliais gabaliukais. Šviežius špinatus pakepinkite šaukšte sviesto ant silpnos ugnies, kol jie sukris. Keptuvę nukelkite nuo ugnies. Špinatus sumaišykite su sūriu, žuvimi ir kiaušiniu. Pagardinkite įdarą druska, pipirais. Ant lininės skepetos dėkite tešlą ir iš jos iškočiokite maždaug 50 x 70 cm dydžio lakštą. Kai pasidarys labai sunku kočioti, imkite lakštą į rankas ir tampykite į visas puses. Jei tešlą tinkamai užmaišėte, bus nesunku lakštą tampyti. Jis turi išeiti labai plonas. Klokite stačiakampį lakštą trumpuoju galu į save. Visą jį, nuo kraštų palikdami po 2 cm ir 15 cm nuo dešinio krašto, pabarstykite džiūvėsėliais. Sudėkite įdarą ir paskleiskite. Skepeta tešlos lakštą susukite į ritinėlį (dešinio krašto link) ir užspauskite galus. Vyniotinį dėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą, viršų patepkite likusiu sviestu ir 35 min. pašaukite į 200 OC orkaitę. Iškepusį pyragą dar 10 min. palaikykite skardoje, o tada pjaustykite porcijomis ir patiekite su majonezu, padažu, šviežių daržovių salotomis. Pyragas skanus ir šiltas, ir atvėsęs.

Keptas karpis su migdolais
Reikės: 1 karpio (maždaug 800 g), 2 šaukštų citrinų sulčių, 2 šaukštų aliejaus, 100 – 200 g migdolų drožlių, druskos, maltų juodųjų pipirų, žalumynų, citrinos griežinėlių papuošti.
Išskrostą, nuplautą ir nusausintą karpį šonuose keliose vietose įpjaukite. Iš išorės ir iš vidaus įtrinkite jį druska, maltais pipirais. Palikite žuvį kuriam laikui pasimarinuoti. Prieš kepdami aliejų sumaišykite su citrinų sultimis ir prišlakstykite jo į įpjovas karpio šonuose. Prieš kepdami visą žuvį patepkite aliejumi, majonezu, kad migdolai geriau priliptų.
Pabarstykite migdolais ir 15 – 20 min. pašaukite į 200 OC orkaitę.

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *