(ne)Tikros naujienos arba Kitaip apie Prienų krašto bibliotekininkų gyvenimą

Nuo karštos vasaros įkaitęs ruduo blaškosi, nerasdamas, kur išeiti… Viskas aplinkui susivėlė, lyg vėjas niekadėjas būtų įsisukęs ne tik į plaukus, bet ir į galvas, į darbo stalus, į kompiuterių „smegenis“, į ministerijų koridorius, į savivaldybių kabinetus…
Bet užuovėja visada kur nors yra: kai šviesos greičiu interneto kosmose praskrieja kasdieną po naujieną apie reitingus, indeksus, „vaučerius“, „pėvėemus“, „pėmėesus“, permainas, pertvarkas, perskaičiavimus, kitus per-, ne-, uždr- ir pan., užuovėja gali tapti viena mažytė žinutė: „Vienoje N savivaldybėje 2018 m. ne uždarytos, o atnaujintos, suremontuotos, padidintos kantriai vis dar kultūrai tarnaujančios bibliotekėlės kaimiškose vietovėse“.

Perkerpama simbolinė įkurtuvių juostelė Išlaužo filiale.

Ši kuklutė naujiena atrodo tokia maža ir silpna prieš pranašiškus ministerijų PRANEŠIMUS SPAUDAI, kad jos pasidaro gaila ir nelieka nieko kito, kaip išgriebti ją iš naujienų vandenyno, jaukiai apglėbti ir džiaugtis: ne mitingų skambumu, ne mitinguotojų gausa, ne prašytojų armija prie Kultūros ministerijos gyva kultūra, o miestelių ir kaimų bibliotekose, kultūros salėse, bendruomenių sambūriuose.
Ir taip tikrai yra! Nepaisant vėjo niekadėjo ir besiblaškančio rudens, Prienų rajone tik per vienerius, išskirtinai „meteorologiškai“ keistus 2018 metus, atsitiko tikrai įdomių, Lietuvoje retai bepasitaikančių „meteokultūrinių“ reiškinių – buvo atnaujintos, suremontuotos ir išgražintos dvi bibliotekos Stakliškių ir Išlaužo kaimuose. Taip taip. Jums nepasigirdo – bibliotekos! Prienų rajono savivaldybei ir jos vadovui merui Alvydui Vaicekauskui buvo svarbu atsigręžti į kultūrą atokiose rajono vietovėse ir skirti lėšų bibliotekų remontui ir modernizavimui. Sakysite: „O prie ko čia patalpos, remontai? Apie atlyginimus pakalbėkime!“ Taip. Apie juos taip pat pakalbėsime, tačiau nežinau, ar atsiras prieštaraujantis tam, kad net ir tūkstantinį atlyginimą mokant bibliotekininkui, tamsi, niūri, supuvusiomis grindimis ir „kiaurais“ langais patalpa, kur tik užrašas ant durų sako: „Biblioteka“, bus tas kultūros laukas bendruomenei, kuriame augs jaunoji karta, bus puoselėjamos tradicijos, kalba, tauta.
Todėl Tikra naujiena apie šviesias, erdvesnes, modernesnes bibliotekėles kaimiškose vietovėse mums, prieniečiams, yra ta geroji žinia, kuri kelia ūpą, nuteikia pozityviai veiklai, stiprina tikėjimą, kad gyvename, kad tirpsta ne tie ledynai, kur Arktikoje, o tie, kurie žmonių galvose, mintyse ir sprendimuose.
Taigi, Tikra naujiena – Prienų rajono savivaldybėje 2018 m. atnaujintos 2 bibliotekos (teisybės dėlei reikia prisiminti, kad kiek anksčiau toks pats likimas ištiko ir bibliotekėles Ašmintoje, Strielčiuose, Šilavote, Jiestrakyje, Pakuonyje, Užuguostyje, Vyšniūnuose, Veiveriuose, Skriaudžiuose, Jiezne), o viską, ką buvo galima pasakyti apie šiandienos bibliotekas nutolusiose nuo didžiųjų ir išdidžiųjų centrų vietovėse, pasakė mokinė – Stakliškių gimnazijos Mokinių tarybos narė Jovita Diškevičiūtė (9 kl.), atėjusi gimnazijos vardu pasveikinti atsinaujinusią Stakliškių biblioteką. Cituosime visus jos sveikinimo žodžius, nes tame sveikinime nėra nė vieno nenuoširdaus ir neteisingo žodžio (tekstas netaisytas):
„Šiandien visą dieną kartu su bibliotekininke Danute netelpu savame kailyje iš džiaugsmo, jog toks mažas miestelis kaip Stakliškės gali turėti tokią jaukią ir širdžiai mielą biblioteką.
Su šia biblioteka esu pažįstama jau nuo antros klasės ir šie metai – tai aštuntieji metai, kai augu ir tobulėju kartu su šia biblioteka, joje esančiomis knygomis, ir turiu pasakyti, kad kartu su manimi auga ir tobulėja pati biblioteka, kas man, jaunajai skaitytojai, ir yra didžiausia laimė.
Kiekvienas žodį „skaitymas“ supranta savaip. Vieni jį supranta, kaip darbą, kurį atlikti verčia tam tikri veiksniai, kiti kaip pramogą, hobį, įdomų ir turiningą užsiėmimą.
Knyga – tai raktas, atrakinantis duris į neatrastus pasaulius, kurie verčia žmogų fantazuoti ir pajusti tikrąją knygos galią. Tikriausiai kai kuriems knyga, skaitymas – tai tuščias, veltui praleistas laikas, savęs gaišinimas. Galbūt jie mano, kad knygos visuomenėje neturi ateities. Bet daugeliui – tai puikus laisvalaikio praleidimas, savęs išlaisvinimas.
Manau, kad knyga turi plačias perspektyvas ateityje, juk vis dar atsiranda rašytojų, gebančių nustebinti mus, jaunąją kartą.

Suremontuotų ir atnaujintų Stakliškių filialo patalpų atidarymas tapo gražia visos miestelio bendruomenės švente.

Mano gyvenime knyga turi labai didelę reikšmę. Neįsivaizduoju laisvalaikio be knygos. Man ji pagalbininkė tiek moksluose, tiek gyvenime.
Mano manymu, skaitymas padeda visapusiškai tobulėti tiek išore, tiek vidumi, padeda geriau mokytis, pasirengti gyvenimui. Tai kartu ir pramoga, kuri lavina vaizduotę, atgaiva, malonumas ir džiaugsmas, trumpas pabėgimas nuo realybės.
Aš esu optimistė ir manau, kad žmonių, tobulinančių savo vidų knygų išmintimi, visada bus. Prieštarauju tiems, kurie mano, jog knyga neturi ateities mūsų visuomenėje. Knyga tikrai turi ateitį, nes priartina pasaulį prie mūsų, suteikia išminties kaip vyresnysis ir labiau patyręs draugas.
Jeigu žmogus neskaitytų, jis taptų labai neįdomus, neemocingas ir nemokėtų bendrauti su kitais žmonėmis.
Skaitykime ir skleiskime žinią apie skaitymą. Juk taip įdomu padiskutuoti apie knygas.“
Tai tiek naujienų iš Prienų.
Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos
metodininkė Dalia Bredelienė

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *