Neterškime aplinkos srutomis

Šiemet kaip reta ilgai užsitęsė galimybė ganyti gyvulius. Tačiau pastarųjų dienų orai prognozuoja, kad atšąlantis oras ir ateinanti dargana ūkininkus paskatins gyvulius suginti į tvartus. Prasidės laikotarpis, kai reikės tinkamai kaupti susidariusį mėšlą ir srutas. Nors ūkininkams tai nėra jokia naujiena, tačiau planinių patikrinimų metu, o ir tiriant gyventojų skundus, kasmet išaiškinamos dešimtys atvejų, kuomet mėšlas ir srutos tvarkomi nesilaikant reikalavimų.
Ūkininkai, laikantys iki 10 sutartinių gyvulių (toliau – SG) dažnai įsitikinę, kad jiems mėšlo laikymui netaikomas „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas“. Deja, toks požiūris yra klaidingas. Aprašo 6 punktas vienareikšmiškai pasako, kad visuose ūkiuose „mėšlas ir (ar) srutos turi būti kaupiami ir (ar) laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos“. Šio reikalavimo nesilaikymas – dažniausiai pasitaikantis pažeidimas. Nedideliuose ūkiuose mėšlas iš tvarto dažnai šalinamas jį išmetant per tvarto duris ar langą palei pastato sieną. Nuo stogo tekantis lietaus vanduo gausiai plauna mėšlo rietuvę, ir susidariusios srutos teršia paviršinį ir požeminį vandenį. Viena iš būtinų sąlygų – užtikrinti, kad lietaus paviršinis vanduo netekėtų į mėšlo rietuves, įrengiant nuo stogo tekančio lietaus vandens surinkimo latakus ir vandenį nuvedant tolyn nuo tirštojo mėšlo rietuvės.
Pasibaigė terminas, kai mėšlą ir srutas buvo galima skleisti ant žemės ūkio naudmenų. Nuo lapkričio 15 iki balandžio 1 d. to daryti neleidžiama, tačiau, atsižvelgiant į oro sąlygas, šios datos gali būti keičiamos aplinkos arba žemės ūkio ministro įsakymu. Visais atvejais draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės. Mėšlą ir srutas draudžiama skleisti paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, arčiau kaip 2 m melioracijos griovių viršutinių briaunų. Galioja ir draudimas skystąjį mėšlą bei srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūno sutikimo.
Mėšlas ir srutos gali būti kaupiami tvartuose, mėšlidėse, srutų kauptuvuose ir tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto arba rietuvėse lauke. Įrengiant rietuvę prie tvarto turi būti įrengtas sandarus hidroizoliacinis sluoksnis, užtikrinantis, kad iš jos netekėtų srutos. Vieta rietuvei turi būti parinkta laikantis mažiausių leistinų atstumų nuo gretimų sklypų, jos neturi apsempti potvynio ar liūčių metu paviršinis vanduo.
Mėšlą kaupiant lauko rietuvėse, jos įrengiamos tuose laukuose, kurie bus tręšiami, o tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio. Vieta parenkama siekiant užtikrinti didžiausius atstumus iki gyvenamosios ir visuomeninės paskirties objektų, ten, kur ji niekada nebūna apsemiama vandens. Rietuvė lauke privalo būti apjuosta ne žemesniu kaip 20 cm aukščio žemės pylimu. Pylimas turi būti įrengtas taip, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų. Ruošiant vietą tirštojo mėšlo rietuvei lauke, pirmiausia ant lauko dirvos paviršiaus suformuojamas durpių arba smulkintų šiaudų pasluoksnis, skirtas srutoms ar skysčiams nuo mėšlo sugerti. Lauko rietuvėse mėšlą galima laikyti ne ilgiau kaip 6 mėnesius.
Dar šį rudenį aplinkosaugininkai vykdys patikrinimus, ypač Jiesios upės baseine, siekiant išaiškinti, ar laikomasi reikalavimų ir neleistinai neteršiamas paviršinis ir požeminis vanduo. Mat Jiesios upės vandens užterštumas viršija leistinas normas. Turime bendromis pastangomis sumažinti upės taršą. Kviečiame ūkininkus atsakingai tvarkyti mėšlą, pasirūpinti mėšlidžių, rietuvių, srutų kauptuvų, kurie atitinka aplinkosauginius reikalavimus, įsirengimu.
Už netinkamą mėšlo tvarkymą piliečiams gresia bauda iki 230 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – iki 430 eurų. Padarius pažeidimą pakartotinai pilietis gali sulaukti baudos iki 430 eurų, o kiti atsakingi asmenys – iki 1100 eurų. Taip pat gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą. Be to, gali kilti problemų siekiant iš valstybės nusipirkti žemės ar gauti paramą iš NMA. Visais atvejais patartina neatidėliojant investuoti į tinkamus įrenginius, nes baudų sumokėjimas nesuteikia teisės toliau teršti.
Prienų aplinkos apsaugos inspekcijos informacija

Rubrikoje Aplinkosauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *