Kodėl karvėms reikia druskos

Mineralinės medžiagos organizmui tokios pat svarbios kaip baltymai, riebalai ir angliavandeniai. Mineralinių medžiagų gyvuliai turi gauti kasdien, nes jos nuolat išsiskiria iš organizmo. Natūraliuose pašaruose esančių mineralinių medžiagų karvėms nepakanka, tačiau trūkstamą jų kiekį galima papildyti įvairiais mineraliniais priedais bei papildais.
Mineralinių medžiagų reikia normaliems organizmo fiziologiniams procesams, nes jos įeina į visų kūno ląstelių sudėtį. Daug mineralinių medžiagų reikia augantiems gyvuliams, veršingoms ir melžiamoms karvėms.
Mineralinės medžiagos, kurių organizme yra daugiau, vadinamos makroelementais: kalcis, fosforas, magnis, natris ir chloras, kalis, siera. Tų, kurių organizme yra labai mažai, vadinamos mikroelementais: kobaltas, varis, jodas, geležis, manganas, molibdenas, selenas, cinkas, fluoras ir kt.
Natris ir chloras – labai svarbios mineralinės medžiagos
Gyvuliams svarbios mineralinės medžiagos yra natris ir chloras (druska). Druska, arba natrio chloridas labai svarbi atrajotojams, nes augalai vegetacijos periodu sukaupia daug kalio ir labai nedaug natrio ir chloro. Druska dalyvauja įvairiuose medžiagų apykaitos procesuose organizme: palaiko vandens balansą, ląstelių bei kraujo osmosinį slėgį, elektrolitų pusiausvyrą, aktyvuoja kai kuriuos fermentus, dalyvauja gliukozės pasisavinimo procese, amino rūgščių transportavime, reguliuoja nervinius impulsus, įeina į buferines sistemas. Chloras reikalingas skrandžio rūgšties susidarymui, kasos ir žarnyno sulčių sekrecijai.
Kai galvijai ilgą laiką negauna pakankamai druskos, išsivysto laižligė, sumažėja apetitas. Gyvuliai atrodo apleisti, suvargę, ligoti, plaukų danga pasidaro šiurkšti, plaukai ir akys netenka blizgesio. Sumažėja karvių produktyvumas. Mėsiniai galvijai mažiau priauga svorio. Sutrinka gyvulių koordinacija, pasireiškia bendras silpnumas, atsiranda drebulys, išsivysto širdies aritmija. Druskos priedai greitai pašalina minėtus trūkumus.. Naudojant paprastą, taip vadinamą gabalinę druską, karvės prisilaižo tiktai apie trečdalį reikiamo jos kiekio. Geriau yra naudoti specialiai pagamintus laižalus su mikroelementais, tuomet karvės ne tik druskos prisilaižo pakankamai, bet papildomai dar gauna ir mikroelementų. Į laižalus dažniausiai įterpiami svarbiausi mikroelementai – selenas, manganas, geležis, varis, jodas, cinkas, kobaltas. Laižalus patogu naudoti tvarte ir ganykloje. Tirta laižalų ir gabalinės laižomosios druskos įtaka melžiamoms karvėms tvartiniu bei ganiavos laikotarpiu. Kontrolinės grupės karvėms buvo duodama gabalinė laižomoji druska, o bandomosios grupės karvėms – laižalai. Druskos gabalai ir laižalai buvo sudėti į dėžes prie vandens rezervuarų. Mitybos ir laikymo sąlygos abiejų grupių karvių buvo vienodos.
Tyrimo metu bandomųjų grupių karvės buvo sveikesnės, produktyvesnės, turėjo geresnį apetitą, nustojo laižyti pašalinius daiktus, mažiau sirgo mastitu ir endometritu negu kontrolinių grupių karvės. Jų piene sumažėjo somatinių ląstelių kiekis. Bandomųjų grupių karvės nesirgo pogimdyvine pareze. To nepavyko išvengti kontrolinėse grupėse. Bandomosios grupės karvės lengviau veršiavosi negu kontrolinės. Bandymui įpusėjus, labiau ėmė blizgėti plaukai. Bandomųjų grupių karvių kraujo biocheminiai rodikliai buvo geresni už kontrolinių. Šios grupės karvių kraujyje buvo daugiau kalcio ir fosforo, didesnis kraujo rezervinis šarmingumas. Tyrimo metu bandomosios grupės karvių svoris padidėjo (vidutiniškai po 5 kg), o kontrolinės grupės karvių – sumažėjo (vidutiniškai po 3 kg).
Bandymo metu bandomosios grupės karvių primilžis per parą padidėjo vidutiniškai 10,5 proc., o kontrolinės grupės karvių sumažėjo 1,7 proc. Bandomosios grupės karvių kraujyje buvo daugiau kalcio ir fosforo negu kontrolinės grupės gyvulių. Be to, bandomosios grupės karvių kraujo rezervinis šarmingumas buvo didesnis negu kontrolinių. Pirmosios tiriamuoju laikotarpiu nesirgo pogimdyvine pareze (to nepavyko išvengti kontrolinėje grupėje), dvigubai mažiau sirgo endometritu. Tiriamuoju laikotarpiu iš bandomosios grupės karvių buvo primelžta daugiau pieno ir gauta daugiau pajamų nei iš kontrolinės grupės karvių. Bandomosios grupės karvėms skirtos veterinarinės išlaidos buvo 27 proc. mažesnės už kontrolinių.
Bandomųjų grupių karvių, laižiusių laižalus, sveikata buvo geresnė, reikėjo mažiau veterinarinių išlaidų. Laižalai bandymų metu buvo ekonomiškai efektyvesni už paprastą laižomąją gabalinę druską.
Taigi laižomosios druskos (laižalų) karvėms rekomenduojama duoti papildomai ir tvartiniu, ir ganykliniu laikotarpiu. Jos negali trūkti esant lietingiems orams ir sausros metu.
Pagal VMVT informaciją

Rubrikoje Žemės ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *