Mišku kvepiančios ir žvaigždžių prikritusios knygos

„….knaisiotis po žmogaus sielos užkaborius ar pasąmonę man būtų neįdomu. Daug svarbesnė ir likimui svarbi yra žmogaus ekologija, t. y. mūsų santykis su aplinkiniu gamtos pasauliu, suvokimas, kad žmogaus egzistencija, juoba laimė šiame pasaulyje priklauso nuo darnaus sugyvenimo su visa likusia Dievo kūrinija. Arba žmogus tos darnos išmoks, arba išnyks kaip nebuvęs. Kitko žmonijai neskirta. Lieku įsitikinęs, kad be dvasios draustinio žmogaus viduje jokie kitokie draustiniai gamtos – ir mūsų visų – neišgelbės“. /Romas Sadauskas/

Susitikime su Romu Sadausku Birštono viešojoje bibliotekoje 1999 metų vasario 18 dieną rašytojo ir visų vakaro dalyvių širdis dzūkiškomis dainomis glostė Birštono kultūros centro folkloro ansamblis „Raskila“.

Rašytojas Romas Sadauskas lapkričio 21-ąją pasitinka savo 80 -metį. Jis ne kartą svečiavosi Birštone, su dėkingumu kalbėjo apie „Versmės“ sanatoriją, džiaugėsi gražia kurorto viešąja biblioteka ir negailėjo gerų žodžių čia dirbančioms moterims. Rašytojams yra svarbu, į kieno rankas atiduoda savo knygas, ir kas jas dalija kitiems.
Atkaklųjį gamtos ir gimtosios tarmės sargybinį Romą Sadauską sveikindami garbios sukakties proga atsigręžkime į jo nueitus vieškelius, prisiminkime parašytas knygas. Tai – pati gražiausia ir prasmingiausia dovana, kurią autoriui gali įteikti kiekvienas skaitantis. Dėkui už ištikimybę gimtajai Dzūkijai, dainingai jos šnekai ir dešimt metų Demeniškiuose rengtus Tarmių atlaidus. Rodos, visa Lietuva į juos suvažiuodavo: klegėjo ne vien šeimininkų dzūkų – ir aukštaičių, žemaičių, sūduvių bei Punsko lietuvių šnekos. O kaip toli, kaip aukštai sklido ten skambėjusios dainos! Irenos ir Romo Sadauskų sodybos svetingumą yra pajutęs ir ne vienas čia lankęsis Birštono bei Prienų krašto žmogus. Dėkui rašytojui už buvimą medžio balsu: „visų geriausi žmonės – medžiai“, „medis niekada tavęs nenuvils“, „medžiui neskirta pasitraukti“. Medžio stiprybės, žolynų ištvermės Žmogmedžių gentainiui Romui Sadauskui!
Rašytojas gimė Marijampolėje, bet augo Dzūkijoje, gimtajame tėvų krašte. 1966-aisiais jis baigė žurnalistikos studijas Vilniaus universitete, 1982 m. – Prahos aukštąją ekologijos mokyklą Čekijoje. Dirbo Lietuvos radijuje ir televizijoje, žurnalų „Jaunimo gretos“, „Mūsų gamta“, „Kultūros barai“, savaitraščio „Literatūra ir menas“, ,,Valstiečių laikraščio“ redakcijose.
1984 – 1987 m. ėjo Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus atsakingojo sekretoriaus pareigas.
Lietuvos rašytojų sąjungos nario nuo 1974 m. Romo Sadausko kūrybos kraitis – nemenkas. Suaugusiems ir jauniesiems skaitytojams jis išleido apie keturiasdešimt publicistikos, prozos, eilėraščių knygų. Romas Sadauskas – vienas iš nedaugelio, rašantis gimtąja – dzūkų – tarme. Su viltimi, kad jei atsitiktų taip, jog nebegirdėtume gyvos šnekos, ji išliks bent knygose. Į Sadausko dzūkų tarmės maldaknygę „Sudzievuliu“ pavydžiai žvelgia ne vienas savo gimtojo krašto kalba besirūpinantis aukštaitis, žemaitis, suvalkietis.
2013 m. rašytojui suteiktas Lazdijų rajono Garbės piliečio vardas, jis yra pelnęs Japonijos vaikų literatūros asociacijos apdovanojimą, Ievos Simonaitytės, Žemaitės literatūrines premijas.
Romo Sadausko knygos – kvepiančios pušimis ir ežeru, žolėmis ir grybais, jose šviečia rudens žvaigždės, o nusiminusią širdį guodžia ironiškas žvilgsnis į save. Kai lapkritis, kai viskas aplinkui nurimsta ir blanksta sodrios pievų bei miškų spalvos, verta jas atsiversti. Žinai, kad netruks apsisukti metų ratas, sulauksi naujo pavasario šėlsmo, bet vis tiek kažko įkyriai maudžia dvasią, o ir tos lapkričio žvaigždės tik šviečia – nešildo. Tai gal „Vilties žolelė“ pagelbės ar „nerūdijančios meilės eilėraščiai“? „Prisiminimų lietus“ gal liūdesį nuplaus, o šyptelti privers „paguoda, kad viskas jau buvo, o tu dar lyg ir esi“. Todėl ir nykų rudenį laimingas, nes „gyventi ir yra laimė“.
Lapkričio mėnesį Birštono viešojoje bibliotekoje atidaryta rašytojo Romo Sadausko 80-mečiui paminėti skirta literatūros paroda „Saugoti draustinį – dvasios ir gamtos“. Kviečiame aplankyti!
Genovaitė Mačiūtė
Birštono viešosios bibliotekos bibliografė

Romo Sadausko knygos
„Prie gimtojo slenksčio“ (1972 m.), „Kelionė iš Baltašiškės į Kučiūnus“ (1973 m.), „Mažas girios dienoraštis“ (1973 m.), „Gerumas“ (1975 m.), „Ten ir atgal“ (1975 m.), „Druskininkai“ (1976 m.), „Turėk savyje draustinį“ (1981 m.), „Saulius“ (1983 m.), „Laimingų žmonių gyvenimai“ (1983 m.), „Ežerėnų papartis“ (1986 m.), „Saulius ir jo suaugusieji“ (1987 m.), „Bambeklio užrašai, arba laiškai į Druskininkus“ (1994 m.), „Smėlinukas“ (1994 m.), „Saulės laikrodžių meistras“ (1995 m.), „Nuo pilies ant pilies“ (1997 m.), „Rudens padraikos“ (1997 m.), „Būta nebūta“ (1998 m.), „Kaip būti geram“ (1998 m.), „Dygsniai gyvenimo pamušale“ (2002 m.), „Raibas gyvenimėlis“ (2002 m.), „Mintynėlis“ (2003 m.), „Eilėraščiai nuo upių“ (2003 m.). „Atvirlaiškiai ir atvirukai iš Druskininkų“ (2004 m.), „Karaliai ir mašalai“ (2005 m.), „Vėlyvoji“ (2005 m.), „Ta žmogmedžių gentis“ (2008 m.), „Gyventi“ (2008 m.), „Šarangė varangė“ (2008 m.), „Gyvenimas prie vieškeluko“ (2009 m.), „Kaip tapti karalium“ (2010 m.), „Demeniškių obscenas“ (Romo Demeniškio slapyvardžiu) (2011 m.), „Taškas“ (2013 m.), „Katinas Mikis: gyvenimas, žygiai, darbai“ (2013 m.), „Rudens elegijos“ (2014 m.), „Sudzievuliu“ (2014 m.), „Tyvuliuojanti ežerija“ (2016 m.), „Gimtoji vasaros debesija, arba Paskutiniai atodūsiai“ (2017 m.), „Nerūdijančios meilės eilėraščiai“ (2018 m.), „Katino dienos: gyvenimas, žygiai, darbai“ (2018 m.).