Namų ūkis

Pašnekesiai

jau ir aš pagalvojau jog viską mačiau
šiam žvarbių chrizantemų pasauly tačiau
kaip malonė prieš rytą pavargėlio žvaigždės
man suspindo ir suteikė mirksniui jėgų
suvirpėt ir nustebti jog Viešpaties raištis
net nenurištas man nuo akių /Donaldas Kajokas/

Lapkritis… tikras, anot poeto, chrizantemų mėnuo. Ir gal todėl, kad  ne toks žvarbus kaip kitais metais, prasidėjęs Visų Šventųjų ir Vėlinių minėjimais, dar šeštadienį ir sekmadienį leido ramiai lankyti ne tik artimųjų kapus, bet ir paviešėti ta proga pas gimines, draugus. Visus darbus užbaigti soduose ir daržuose jau tikrai buvo apsčiai laiko, taigi teisintis, kad  liko darbų ir netikėtai užklupo šalčiai, šiemet būtų tikra nuodėmė. Ką tokio prasimanyti ilgais rudens vakarais? Nesėdėsi akis įbedęs į televizorių, kad ir kokius gražius dalykus rodytų. Aną vakarą užėjo pasiutiškas noras parašyti savo vienai giminaitei laišką. Prieš dvejus metus ji liko našlė. Visi baiminomės, kaip ji dabar viena? Vaikai gyvena toli, nors ir labai ragino parduoti namą ir važiuoti pas juos, Anelė atsisakė. „Kol pašliaužiu, būsiu savo namuose“, – tvirtino. Tas „pašliaužiu“, tai jau pasakytas tiesiogine prasme, nes laiptais į savo erdvaus namo antrą aukštą tik su vaikštyne beužlipanti, į rūsį nusileisti – tas pats. Darže taipogi tik keliais, keliais. O ir šiaip buvo įpratusi vyrui komanduoti, nurodinėti. Labai jau geras ir paslaugus buvęs velionis, manėme, be jo, kaip be rankų, prapuls moteriškė. Ir ką tu pasakysi, neprapuola! Gražiai išliūdėjusi savo žmogaus per mirties metines visiems gražiai padėkojusi už palaikymą, supratimą, ji planuoja savo gyvenimą blaiviai ir optimistiškai. Užsisako knygų iš bibliotekos, kviečiasi  į svečius drauges, kartu kažką gamina, kalbasi ir aptarinėja matytus per televiziją filmus, koncertus. Mielai važiuoja į svečius pas vaikus, kai tik šie vežasi pas save. Džiaugiasi anūkais, proanūkiais. Aišku, ant marčių kartais paburba, bet tik dėl mados. Taigi parašysiu… nes ir gimtadienis po savaitės, kol laiškelis nueis, bus pačiu laiku. Jau kuris laikas radusi vis nusiperku dailaus popieriaus laiškams, spalvotų vokų, gražių atvirukų, susidedu į dėželę. Paskui pritaikau pagal žmogų, jo charakterį, pomėgį. Aneliukei parinkau tokį linksmą, su gimtadienio pyragu – mat, ką jau ką, o pyragus tai ji  mėgo kepti, ir dabar iš paskutiniųjų tikriausiai savos gamybos skanumynais drauges pavaišins. Apie ką rašysiu? Tiktai jau ne apie ligas ar rūpesčius. Prisiminsiu ką nors gražaus iš mūsų prabėgusių dienų, turiu už daug ką jai padėkoti – ne kartą yra ištiesusi pagalbos ranką, be prašymo. Tiesiog pajausdavo, kada sunkus metas ir atskubėdavo į pagalbą. Ir ne man vienai. Buvo tiesiog giminės geroji fėja. Papasakosiu, kokių naujų gėlių šiemet pasisekė pražydinti sode, kiek obuolių sūrių prispaudžiau. Tiesa, šiemet, kai jau tiek tų obuolių užderėjo, tai visus antaninius į sūrius suviriau. Iškarpiau etiketes, užrašiau: „Augustinos rankų darbo sūris. 2018“. Tai jau Kalėdoms dovanoti tikrai užteks. Bet gal tų Kalėdų ir neišlauksiu – Martyninės, lapkričio 11 dieną, man labai graži šventė! Krikštasūnis Martynas, menu, mažiukas vis klausdavo, kodėl yra Antaninės, Joninės, o, va, Martyninių tai niekas nešvenčia. Dabar tai jau gerokai atgaivinta rudens šventė, prisimenamos jos ištakos, IV amžiuje gyvenusio Italų vyskupo  dosnumas vargšams, elgetoms. Martyninės, tai jau paskutinis metas būdavo atsiskaityti už darbą su mergomis ir bernais, baigdavosi jų samdos laikas. Nuo Martyno iki Martyno buvo išnuomojami palivarkai. O svarbiausia tądien nepamiršti spėti orus: jei Martynas ant ledo, tai Kalėdos ant vandens, arba atvirkščiai. Ech tos  tamsokos lapkričio dienos ir ilgi vakarai! Prasimanykime savo širdžiai malonios veiklos, neužsisklęskime, bendraukime ir lankykime savo dar gyvus artimuosius, bent jau laiškais…
Jaukaus buvimo – Jūsų Augustina

Lapkričio mėnesio priminimai

Sveikatai…
Ruduo mus bando netikėtomis orų permainomis, tad pakalbėkim apie peršalimą. Tačiau dažniausiai šaltis nėra pagrindinė peršalimo ligų priežastis. Tai temperatūros ir drėgmės svyravimai sumažina organizmo atsparumą infekcijai, virusams. Praėjusio šimtmečio pradžioje vokiečių bakteriologas W. Kruze pirmasis nustatė virusinę peršalimo ligų prigimtį.
Daugelis virusų, sukeliančių peršalimo ligas, gyvena mūsų organizme, nosiaryklėje, ryklėje. Tačiau nesergame, nes organizmas pats su jomis susidoroja. Bėda atsitinka, kai nusilpstame, trūksta miego, esame pervargę ar perkaitę, netinkamai maitinamės. Labai svarbu miegas – kelias naktis neišmiegoję tikrai rizikuojame susirgti.
Mediciniškai peršalimo ligos vadinamos ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis. Tokios ligos vargina apie savaitę, vėliau simptomai lengvėja, kol visai praeina. Kaip nuo jų saugotis?
Pirmiausia, vengti kontakto su sergančiaisiais – laikytis kuo toliau nuo čiaudinčių, kosinčių, sloguojančių asmenų. Labai svarbu dažnai plauti rankas. Vengti nešvariomis rankomis trinti akis, nosį, nes per gleivines užsikrečiama dažniausiai.
Visi liaudiški metodai, lengvinantys savijautą, yra palankiai vertinami ir medikų. Visavertė mityba, grynas oras, poilsis – taip pat svarbu.
Augalų „gelbėtojų“ penketukas šiuo metu būtų: purpurinė ežiuolė, paprastasis erškėtis, avietės, česnakas, imbieras. Pagelbės įvairiausios jų arbatos, užpilai, su medumi, citrinomis.
Štai dar keletas populiarių būdų stiprinti sveikatą. Peršalus pasidarykite karštą vonelę kojoms, apsimaukite po to vilnones kojines ir kas dvi valandas suvalgykite po skiltelę česnako. Kvėpuokite karštais bulvių garais.
Juodojo ridiko viršūnę nupjaukite, šaukšteliu išskaptuokite vidų ir įdėkite 2 šaukštelius medaus. Nupjautą viršūnėlę uždėkite atgal ir palikite per naktį. Medus ištirps, susimaišys su sultimis – puiki priemonė nuo peršalimo ligų.
Pradėjo perštėti gerklę? Į stiklinę kiaulpienių arbatos įdėkite du šaukštus medaus, įpilkite šaukštelį obuolių acto ir gautu mišiniu skalaukite gerklę.
Gerai kokį pusvalandį pasilepinti 38 – 39 laipsnių temperatūros vonioje, kurioje būtų ištirpinta 2 kg rupios druskos. Kad vonia neatvėstų, vis įleiskite karšto vandens. Išlipę nesišluostykite rankšluoščiu, o įsisupkite į šiltą chalatą ir pagulėkite. Jei turite temperatūros, tokią procedūrą atidėkite.
Po druskos vonios, jau lovoje išgerkite pieno ir šalavijo arbatos. Tegu namiškiai jums ją paruošia. Šaukštą smulkinto šalavijo reikia užpilti stikline pieno, užvirinti ir dar 10 min. laikyti ant labai mažos ugnies. Po to perkošti ir dar kartą užvirinti. Kiek pravėsinkite ir kuo skubiau išgerkite.

Namams…
Lapkritis jau pranašauja ateinančias šventes. Taigi, nori nenori, reikia apie jas pagalvoti, o kad namai per jas būtų jaukūs, teks iš anksto pasirūpinti ir įvairiomis detalėmis. Gal šį kartą labiau tiktų pakalbėti ir apie būsimas dovanas. Nenustebkite, jei pirmas patarimas bus toks – atlaisvinkite joms namuose kokią slaptesnę, vaikams neprieinamą vietą – spintos lentyną, komodos stalčių, o gal tiesiog didelę dėžę. Į ją ir kaupsite visa tai, kas skirta dovanoms, papuošimams, įpakavimui, suvenyrams. Prasideda įvairūs išpardavimai, taigi jei jau akis užkliuvo už reikalingo ar tiesiog patrauklaus daikto, neatidėliokite, pirkite ir dėkite į slaptavietę. Artėjant švenčių dienoms bus patogu viską rasti vienoje vietoje.
O gal dar liko nuo pernai nepanaudotų šiam reikalui daiktų, susiraskite juos ir dėkite į vieną vietą.
Sąrašas – būtinas! Jei tik kilo mintis, kaip ir ką norėtumėte nudžiuginti, tuoj pasižymėkite. Vėliau per skubą tikrai pasimirš.
Dovanų beatodairiškai irgi neskubėkite pirkti. Gal šiemet prisidžiovinote daug obuolių ar pasidarėte obuolių sūrių, o gal prisirinkote arbatžolių? Tai bus puikiausia dovana, jei dabar pasuksite galvą, kaip visa tai gražiai ir išradingai įpakuoti. Tiks linksmos ir spalvingos etiketės, pasiūti ar numegzti maišeliai, pačių pagamintos dėžutės. Jei šitokius darbelius atidėsite gruodžiui, vargu, ar beliks laiko tokiems dalykams.
Ilgėjantys vakarai tikrai suteiks galimybę ramiai apgalvoti, kokie šventiniai akcentai, detalės galėtų suteikti jūsų namams netikėtumo, jaukumo, spalvingumo. Gal pakeisime pagalvėles, užtiesalus, į matomą vietą ištrauksime kokias brangias šeimos relikvijas.
Šeimininkės jau dabar galėtų ramiai pasižiūrėti podėlius ir pasirūpinti negendančiais produktais, prieskoniais, nusipirkti aguonų, spanguolių ir kitų gėrybių. Beje, ir kalėdinių atvirukų! Nepasitenkinkite vien SMS žinute ar skambučiu. Tegul nors didžiosios metų šventės užkrečia mus jautrumu ir subtilumu.

Sodui, daržui, gėlynui…
Dažnai suabejojame, ar rudenį reikia baltinti medelius? Taip, reikia, ir dabar tai daryti pats geriausias laikas, kol dar nešąla ir gana sausa. Baltinimo medžiaga turi gerai prilipti prie žievės, kad nenuplautų lietus. Baltais vandens emulsiniais dažais nubaltinti medeliai išsilaikys balsvi dvejus trejus metus. Kalkinėmis medžiagomis geriau baltinti ankstyvą pavasarį, saulėtu oru, kai pradeda susidaryti varvekliai, vyrauja teigiama temperatūra. Jeigu jaunus medelius aprišame nuo kiškių, jų baltinti nebūtina, aprišalas sudarys šešėlį, žievė nesproginės.
Labiausiai reikia pasirūpinti jaunų vaismedžių žiemojimu – jie jautrūs ir lepūs. Jų šaknys dar būna paviršiuje, todėl būtina mulčiuoti bent 5 – 8 cm sluoksniu, arba bent užpilkime po medžiu žemių. Mulčiuoti galima ir ką tik pasodinus, ir kai dirva pašalusi. Geriausia mulčiuoti durpėmis, kompostu, tinka ir pjuvenos, medžių drožlės, nors irdamos jos kiek rūgština dirvą.
Jaunus vaiskrūmius taip pat reikėtų mulčiuoti. Zuikiai jų nemėgsta, bet pelių nuodais pasirūpinti būtina.
Nukritusius lapus po medžiais geriau sugrėbti, mat juose žiemoja daug kenkėjų. Būtina pašalinti žaizdotas, džiūvančias šakas, sukamštėjusius vaisius, surinkti krituolius.
Tikriausiai nepamiršote surinkti ir sutvarkyti visus ūkio rakandus, dėžes, laistytuvus, kibirus. Nuvalykime įrankius kurių jau neprireiks, suneškime į sandėlį, sutepkime tepalu, kad per žiemą nerūdytų.
Pasiruoškime per žiemą kaupti medžio pelenus, arba pilkime į komposto krūvą – tai vertinga trąša. Gera kalkinė trąša ir kiaušinių lukštai. Paruoškime jiems dėžutę ir laikykime lukštus vėsiai.
Atsipūtėte po lauko darbų, o ar nepamiršote į vazonėlius pasisodinti petražolių, salierų, krapų, pipirnių, špinatų, lapinių ridikėlių? Jei taip, visą žiemą po ranka turėsite prieskoninių augalų.
Tegul ir tamsiuoju metų laiku namuose žaliuoja palangės, apšildyti balkonai.
Jaukių ir gražių lapkričio dienų!

Pats medžioklės metas…

Taigi jeigu kaimynas ar vyras medžiotojas – laimikį teks sudoroti. Svarbu, kad mėsa būtų patikrinta veterinaro, o tada jau šeimininkės išmonė.

Žvėrienos kepsneliai
Reikės: 400 g žvėrienos, 150 g pievagrybių, 40 g sviesto, 40 – 50 g kvietinių miltų, 100 g džiūvėsėlių, 1/2 l aliejaus, 1/2 stiklinės pieno, 4 kiaušinių, 3 šaukštų pusiau sauso vyno, žiupsnelio maltų gvazdikėlių, žiupsnelio druskos, žiupsnelio maltų juodųjų pipirų.
Mėsą sumalkite ir paskaninkite prieskoniais bei šaukštu vyno. Sviestą ištirpinkite ir lengvai jame apkepinkite nuvalytus bei plonais griežinėliais supjaustytus pievagrybius. Suberkite ir kartu pakepinkite miltus, supilkite pieną ir, nuolat maišydami, kaitinkite, kol padažas sutirštės. Padažą atvėsinkite. Tada įmuškite 2 kiaušinius, supilkite likusį vyną ir gerai išmaišykite. Iš maltos mėsos darykite pailgus, maždaug 2 cm storio, panašius į pirštelius kepsnelius, pavilgykite likusių kiaušinių plakinyje, apvoliokite džiūvėsėliuose ir atšaldykite šaldytuve. Žvėrienos pirštelius kepkite įkaitintame aliejuje ar gruzdintuvėje, kol gražiai pagels. Patiekite su grybų padažu.

Troškinta elniena su raudonuoju padažu
Reikės: 800 g elnienos mentės be kaulo, 150 g svogūnų, 1,5 stiklinės raudonojo vyno, 150 g grietinės, 2 šaukštų miltų, 4 šaukštų aliejaus, 1/2 šaukštelio pipirų, 1 – 2 lauro lapelių, 2 gvazdikėlių, 6 pipirų grūdelių, 1 šaukštelio maltos saldžiosios paprikos, druskos.
Mėsą supjaustykite maždaug 3 cm storio kubeliais, pabarstykite druska bei pipirais ir apvoliokite miltuose. Įkaitintame aliejuje gerai pačirškinkite mėsos gabaliukus, kol jie parus. Kartu su mėsa labai trumpai pakepinkite ir susmulkintus svogūnus. Suberkite prieskonius bei supilkite raudonąjį vyną. Troškinkite uždengtame inde ant vidutinės ugnies, kol mėsa suminkštės. Išgriebkite ją, o į likusį skystį sukrėskite grietinę, sumaišytą su miltais bei saldžiąja paprika. Padažą užvirinkite, perkoškite, pagardinkite druska bei pipirais. Sudėkite mėsą į padažą, šiek tiek pakaitinkite, bet jau neužvirinkite. Mėsą kurį laiką palaikykite padaže prieš patiekdami į stalą. Prie šio patiekalo tinka patiekti raudonųjų kopūstų salotų bei bulvių maltinukų.

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *