Lyčių diskriminacija darbo rinkoje – sena, bet vis dar aktualumo neprarandanti tema. Lietuvos statistikos departamento (toliau – Departamento) duomenimis, Lietuvoje lengviau darbą susiranda ir labiau užimti yra vyrai. Ypač šis atotrūkis pastebimas kaimo vietovėse. Departamentas skelbia, jog pirmąjį šių metų ketvirtį užimtų vyrų skaičius kaime siekė 212,3 tūkst., moterų – 176,2 tūkst.
Siekiant mažinti socialinę atskirtį ir lyčių nelygybę darbo rinkoje, naudotis „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ ypač skatinamos moterys. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka
Siekiant sumažinti šią nelygybę, moterys, pradedančios verslą kaimo vietovėse, kviečiamos pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ prioritetine tvarka.
Priimamos paraiškos
Paraiškas gauti paramą pagal šią veiklos sritį galima teikti lapkričio 2 – 30 d. Šiam paraiškų priėmimui skirta 3,4 mln. eurų parama. Priemonė finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
Gali pretenduoti ir vyrai
Svarbu paminėti, jog pirmenybės moterims gauti paramą pagal minėtąją veiklos sritį nereikėtų painioti su lyčių diskriminacija darbo aplinkoje. Tokia nuostata ne skatina, o priešingai, kovoja su lyčių nelygybe, nes moterų užimtumas smarkiai atsilieka nuo vyrų. Žinoma, į „Paramą ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ gali pretenduoti ir vyrai.
Finansavimo taisyklėse numatyta, jog parama skiriama fiziniams asmenims, nevykdžiusiems ne žemės ūkio ekonominės veiklos nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 2 d., taip pat naujai įsteigtiems (registruotiems ne anksčiau kaip prieš 6 mėn. iki paraiškos pateikimo) privatiems juridiniams asmenims. Pareiškėjoms moterims skiriami 5 papildomi balai – kitus balus pareiškėjai renka vienodomis teisėmis.
Rems veiklas, nesusijusias su žemės ūkiu
Pagal šią KPP veiklos sritį parama teikiama ne žemės ūkio veiklai pradėti. Kitaip nei praėjusiais metais, šiemet prie remiamų veiklų priskiriama ir mažmeninė prekyba, konsultavimas buhalterinės apskaitos ir mokesčių klausimais, stovyklaviečių įkūrimas ir jose vykdoma veikla.
Didžiausia paramos suma, į kurią pareiškėjai gali pretenduoti, siekia net 40 tūkst. Eur. Gali būti finansuojama net 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, tarp jų: statinių statyba, rekonstravimas ir (arba) kapitalinis remontas, naujos technikos ir (arba) įrangos įsigijimas, verslo infrastruktūros kūrimas, bendrosios išlaidos.
Galimybių gauti papildomų balų – daug
Pareiškėjams, norintiems įsivertinti savo galimybes gauti paramą, naudinga žinoti, kiek balų ir už ką galima gauti. Kaip jau minėta, papildomi balai teikiami pareiškėjoms moterims, taip pat asmenims, kurie įsipareigoja sukurti ir projekto kontrolės laikotarpiu išlaikyti daugiau negu vieną darbo vietą. Daugiau balų gali gauti ir tie, kurie projektus įgyvendins savivaldybėje, kurioje nedarbo lygis aukštesnis nei vidutinis šalyje. Pirmumo teisės sulauks ir pareiškėjai, kurie neseniai (1 metus iki paraiškos pateikimo) grįžo iš emigracijos, taip pat tie pareiškėjai, kurie patys ar kurių sutuoktiniai yra gavę subsidiją būstui kaimo vietovėje įsigyti pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą ir kt.
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“