Sutarta: viešumas ir skaidrumas padės įveikti socialinę įtampą žemės tvarkymo klausimais

Žemės grąžinimui sparčiai artėjant prie pabaigos, spalio 23 dieną Prienų rajono savivaldybėje lankėsi Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Laimonas Čiakas ir NŽT Teritorinių skyrių veiklos vertinimo ir korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas Dovydas Petraška. Jie atvyko į Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus organizuotą susirinkimą valstybinės žemės naudojimo, nuomos ir kitiems žemės tvarkymo bei administravimo klausimams aptarti.
Stebino tai, kad į tokį svarbų susirinkimą buvo pakviesti vos keli Prienų r. ir Birštono savivaldybių atsakingi asmenys ir du visuomenininkai, atstovaujantys Lietuvos ūkininkų sąjungos Prienų skyriui ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungai. Nei nusiskundimų turintys ūkininkai, žemės negalintys susigrąžinti asmenys, nei norintys plėtoti verslus verslininkai, juolab žiniasklaidos atstovai apie tokį susitikimą informuoti nebuvo. Ne vienas jo dalyvis vėliau prasitarė, kad liko nesupratę, kokiu tikslu buvo sukviesti, mat kvietime buvo įvardinti vieni klausimai, tačiau jais nebuvo pateikta jokios konkrečios informacijos. Todėl dalyviai rūpimus skaudulius išsakė ekspromtu, kiekvienas atskirai „iš savo varpinės“.
Prisistatę Nacionalinės žemės tarnybos atstovai buvo linkę pirmiausia išklausyti, su kokiomis žemės problemomis susiduria, kokių lūkesčių turi vietiniai žmonės. Apie jas papasakojo pirmiausia ūkininkų skundus išgirstantis Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius. Jo teigimu, atgijus žemės rinkai, tikrintojams pajudinus trihektarius ir pradėjus į Laisvos valstybinės žemės fondą grąžinti nenaudojamą, apleistą, dokumentaliai nesutvarkytą asmeninio ūkio žemę, tarp ūkininkų ir kaimynų atsirado daug nesusikalbėjimo, pykčio, konkurencijos dėl likusios laisvos žemės nuomos, užimtų plotų. Ginčai persikelia į teismus, žmonės gadina sveikatą ir santykius. Nepasitikėjimo šešėlis krenta ir ant žemėtvarkininkų. Kaimo žmonės siekia išgyventi, todėl žemė dirbama intensyviai. Susipriešinimas randasi tuomet, kai ilgą laiką deklaravę žemę jos naudotojai staiga sužino, jog šiuos slypus paslapčia jau deklaravo kitas asmuo, arba dar geriau – pamato natūroje, su matininkų žinia, kito ūkininko naudai gerokai „pasislinkusias“ dirbamo sklypo ribas. M.Butkevičius atkreipė dėmesį ir į kitą situaciją, kurią Ūkininkų sąjunga stebi, renka duomenis ir juos viešina aukščiausiu lygiu. Tuo metu, kai ūkininkai „užsimušdami“ ieško laisvos žemės, dar likę neįteisintų asmeninio naudojimo sklypų, Prienų rajonas garsėja kaip antras šalyje pagal į jį iš kitur atkeltų žemės išvadų skaičių. Kalbama, kad daugiausia išvadų susirinko buvęs vietos žemėtvarkos tarnybos specialistas.
Ūkininkų sąjungos pirmininkas M.Butkevičius pažymėjo, jog trintis tarp ūkininkų be reikalo nevyksta, nepatenkintiems piliečiams vien formalių atsakymų nepakanka, todėl būtinas įsigilinimas į jų reikalų esmę. Jo nuomone, galimiems piktnaudžiavimams, įtarinėjimams kelią gali užkirsti Žemės tarnybos atvirumas ir bendradarbiavimas su visuomenininkais, iniciatyva ir geranoriškumas sprendžiant nukentėjusių žmonių problemas.
NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vedėja Vilma Aleknavičienė pastebėjo, kad dalis problemų kyla dėl pačių žmonių pasyvumo. Pasak jos, tarnyba jau kelerius metus ragina piliečius suskubti ir pasitikrinti, ar jiems paskirtų trihektarių dokumentai yra sutvarkyti. Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, palaikydamas vedėją, sakė, jog dalis žmonių užsispyrusiai netvarko dokumentų, nors baigiasi terminai, motyvuodami tai pinigų ar laiko stoka, o paskui kaltina kitus.
Meras neslėpė, jog įvairių įtampų kyla, todėl reikia glaudesnio bendradarbiavimo, kad būtų ištaisytos matininkų paliktos klaidos, sutvarkyti nuosavybės dokumentai, ir žemės reforma būtų baigta be didesnių emocijų.
A.Vaicekauskas apgailestavo, kad savo laiku mieste nebuvo palikta laisvos valstybinės žemės sklypų, kurių šiuo metu taip trūksta potencialiems investuotojams.
Birštono savivaldybės administracijos direktorius Valentinas Vincas Revuckas kalbėjo apie problemas, su kuriomis miesto vadovai ir specialistai susiduria kurorte, atlikdami savivaldybės kompetencijai priskirtus darbus žemės grąžinimo klausimais. Šių metų NŽT duomenimis, Birštono miesto teritorijoje nuosavybės teisės atkurtos 95,3 proc. savininkų (palyginti Druskininkuose – 96,93 proc.,). Administracijos direktorius pripažino, kad šis procesas lėtai stumiasi į priekį, dar mažiausiai 20 pretendentų nėra atgavę nuosavybės. Už kurorte turėtą žemę įsipareigota suformuoti privačius sklypus. Jau yra numatyti du kvartalai – viename 65, kitame – 59 sklypai. Ten, kur dar galėtų atsirasti nauji sklypai, kyla nesutarimų su miškininkais ar aplinkosaugininkais, nes ilgą laiką nenaudota žemė apaugo mišku arba ji yra per arti saugomos teritorijos – Škėvonių gūbrio. Mieste yra ir neprivatizuotų objektų, tačiau būtinas susitarimas su Turto banku bei NŽT, ar bus leista išnuomoti po jais esančią žemę, bet atsakymo tenka laukti ilgai.
V.V.Revuckas pripažino, kad savivaldybė neretai tampa „iešmininke“ ir nepelnytai sulaukia pykčio iš tų savininkų, kuriems už mieste turėtą žemę grąžinamos piniginės kompensacijos. Administracijos direktoriaus įsitikinimu, galiojanti žemės vertinimo metodika turėtų būti peržiūrėta, nes 670 eurų kompensacija už kurorte turėtą 6 arų sklypą yra juokingai maža suma, kuomet jo rinkos kaina siekia 10 – 15 tūkst. eurų. NŽT direktoriaus L.Čiako nuomone, indeksuoti žemės vertės kainas šiuo metu būtų socialiai neteisinga kitų žemės savininkų, jau atsiėmusių kompensacijas minimalia verte, atžvilgiu. Be to, valstybės galimybės ne beribės.
Birštono savivaldybės atstovas taipogi pageidavo glaudesnio kontakto su Nacionaline žemės tarnyba ginčytiniems klausimams spręsti.
Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Laimonas Čiakas informavo, kad žemės reformą kaimiškose vietovėse tikimasi baigti dar šiemet, o miestuose – kitąmet.
Praėjusią savaitę viešai skelbtais Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) duomenimis, kaimo vietovėse iki šių metų spalio mėnesio nuosavybės teisės yra atkurtos 782,99 tūkst. šalies piliečių į 4,017 mln. ha žemės, miško ir vandens telkinių. Tai sudaro 99,82 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto. 46 Lietuvos rajonuose nuosavybės teisės piliečiams atkurtos daugiau kaip 99,9 proc., išskyrus pavienius atvejus, kur negalima atkurti nuosavybės teisių dėl pačių piliečių neveikimo. Nuosavybės teisės į miestuose turėtą žemę yra atkurtos 88,16 proc. piliečių į 91,32 proc. jų prašymuose nurodyto žemės ploto, skelbiama, kad reformą sėkmingai įgyvendino Klaipėdos ir Marijampolės miestai.
Prienų rajone, Vilmos Aleknavičienės žiniomis, belikusios 47 neįteisintos išvados. NŽT statistika skelbia, jog Prienų r.savivaldybėje žemės nuosavybė sugrąžinta 96, 08 proc. pretendentų.
Susirinkime dalyvavusio Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininko Vido Juodsnukio nuomone, per drąsu teigti, kad žemės reforma jau baigta. Tarnyba turėjo imtis iniciatyvos ir duoti žmonėms daugiau laiko įteisinti žemę. Nors prieš kelerius metus viename žemėtvarkininkų susitikime su žemdirbių organizacijų atstovais buvo kalbėta apie būtinybę inventorizuoti likusią laisvą valstybinę žemę, Prienų rajone to nebuvo padaryta. „Žemė tampa vis vertingesnė – nesudarykime sąlygų jai pereiti į grobikų rankas,“ – išsakė nuogąstavimus V.Juodsnukis, iš NŽT atstovų pageidaudamas daugiau viešumo. Jo manymu, skaidrumą padėtų užtikrinti visuomeninių organizacijų, kitų socialinių partnerių dalyvavimas svarstant rengiamus žemės tvarkymo projektus.
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas paskatino diskusiją apie tai, kaip valstybė galėtų sudaryti sąlygas jaunimui konkuruoti žemės ūkyje. Anot V.Juodsnukio, jau pasigirdo žinių apie pradėtą stambaus ūkio pardavimą Lietuvoje. Mažėjant ES paramai, tokių atvejų daugės. Siekiant, kad žemė nepereitų į užsienio kapitalo rankas, valstybė turėtų būti suinteresuota šių ūkių žemes įsigyti, o vėliau išnuomoti aktyviems, su svetur uždirbtais pinigais į gimtą kraštą sugrįžtantiems jauniems žmonėms. Toks modelis sėkmingai taikomas Vokietijoje, Rumunijoje, taip pat Latvijoje, kur jaučiama tendencija stiprinti šeimos ūkius.
NŽT atstovai, išklausę susirinkimo dalyvius, pripažino, kad būtina gerinti komunikaciją tarp tarnybos specialistų, visuomenininkų ir kitų suinteresuotų asmenų. L.Čiako nuomone, kartą per ketvirtį galėtų būti kviečiami bendri susitikimai, kuriuose būtų aptariamos kylančios žemės tvarkymo problemos, supažindinama su teisės aktais. Ypač jautriai reikėtų reaguoti į nepatenkintų piliečių skundus, padėti jiems išspręsti problemas. Jeigu tai pagal įstatymus neįmanoma – argumentuotai ir įtikinamai pagrįsti neigiamus atsakymus, pasiūlyti galimas išeitis iš susidariusių situacijų, kad žmonėms netektų kreiptis į teismus. L.Čiako tvirtinimu, šio tarpininkavimo galėtų imtis ir centrinis NŽT padalinys. Svarbiausia, kad žmonės, norintys atgauti turėtą ar paveldėtą žemę, turintys įvairių nusiskundimų, drąsiai ir aktyviai kreiptųsi dėl pagalbos. Akivaizdu, kad susitikimų labai reikia, lieka tik vienas retorinis klausimas – kas taps jų organizatoriais.
NŽT Teritorinių skyrių veiklos vertinimo ir korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas Dovydas Petraška piliečius skatina kreiptis ir tais atvejais, jei asmuo mano turįs žinių arba pagrįstų įtarimų apie valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens padarytas, daromas ar ketinamas daryti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tam tikslui visą parą veikia „karštosios linijos“ telefonas Vilniuje (8 5) 266 3333 (taip pat ir poilsio dienomis). Galima siųsti pranešimus elektroniniu paštu pranesk@stt.lt, faksu (8 5) 266 3307 arba palikti pranešimą STT interneto svetainėje www.stt.lt.
„Gyvenimo“ informacija