Praėjusį šeštadienį Prienuose iškilmingai paminėta „Žiburio“ gimnazijos 100 metų veiklos sukaktis į gimtąjį miestą iš visų Lietuvos kampelių sukvietė daugybę buvusių mokinių, mokytojų, svečių. Visus 2018 metus gimnazija reikšmingomis iniciatyvomis ir prasmingais renginiais pasitiko šį jubiliejų: mokyklos kieme pastatytas koplytstulpis, skirtas šiai datai ir gimnazijos įkūrėjui P. Martišiui atminti; ant gimnazijos sienos atidengta atminimo lenta mokytojams ir mokiniams, žuvusiems už Lietuvos laisvę; įrengtos gimnazijos erdvės žymiems „Žiburio“ auklėtiniams; vyko gimnazijos laidų susitikimas, parodos, sportinės varžybos.
Šimtametė istorija – knygoje
Kelių iškilmingo renginio valandų nepakako pristatyti ilgai gimnazijos istorijai, tačiau tuos momentus, kurie buvo praleisti programoje, išsamiai atspindi prieš pat iškilmes dienos šviesą išvydusi gausiai iliustruota, dokumentais papildyta knyga „Prienų „Žiburio“ gimnazijai 100“, ją padėjo išleisti jubiliejinių metų renginių, edukacinių erdvių generalinis rėmėjas Naglis Jaruševičius.
Knygos sudarytojos mokytojos Nijolė Šervenikaitė ir Vilija Juodsnukienė pasistengė puslapis po puslapio pasakoti šimtametę gimnazijos istoriją – su didele pagarba praeičiai, be pagražinimų ir nutylėjimų, nepaisant politinių santvarkų, neaplenkiant skaudžiausių laikotarpių. Tai knyga – apie ėjimą į šviesą, kunigo, švietėjo ir sodininko P. Martišiaus ekopedagogiką ir gimnazijos fenomeną, kuris stebina ir kelia klausimus iki šiol.
„Aš sodinau, o Dievas davė augimą…“ (P. Martišius)
„Ką gimnazija reiškė Prienų krašto žmonėms prieš šimtą metų, prieš penkiasdešimt? Ką reiškia dabar?“- ko gero, šie knygos pratarmėje įrašyti klausimai itin aktualiai nuskambėjo ir daugeliui jubiliejiniame minėjime dalyvavusių žiburiečių, kurie negalėjo pasirinkti gyvenamojo meto, kuriems, skirtingai, nei P. Martišiaus išugdytam jaunuolynui, teko mokytis tarp pelų atsirinkti tai, kas gyvenime vertinga…
Vienas iš tokių mokinių buvo prienietis Valentinas Kabašinskas. Susirinkusiems jis papasakojo istoriją apie anuometinį Prienų vidurinės mokyklos šeštoką, kuris vieno pastato palėpėje tarp apdulkėjusių knygų surado seną, niekam nereikalingą knygą „Vidurinių mokyklų programa“. Tetulytė jam paaiškino, kad prieškariu pagal šią programą mokėsi mokiniai medinėje gimnazijoje, kuri sudegė. Vaikas vartė puslapius ir stebėjosi, kaip tas, kas parašyta, skiriasi nuo to, ko jis pats buvo mokomas…
Šios istorijos epilogas: V. Kabašinskas šią dešimtmečius saugotą ir brangintą knygelę padovanojo „Žiburio“ gimnazijai, vildamasis, kad ji atras deramą vietą jos muziejuje. Knygos vertę iškelia ir tai, kad joje yra paties P. Martišiaus autografas.
Žmogaus ir kunigo, kuris paskirtas vadovauti „Žiburio“ draugijos įkurtai, 1918 m. birželio 4 d. darbą pradėjusiai privačiai katalikiškai Prienų progimnazijai, turėjo pralaužti ledus, pakeisti visuomenės pažiūras, įveikti nemažai sunkumų, kad Prienuose būtų surinktos lėšos ir pastatytas atskiras pastatas gimnazijai, o gimnazistai joje būtų auklėjami katalikiška doros ir lietuvybės dvasia.
Nepriklausoma valstybė dar tik kūrėsi, o „Žiburio“ draugija Užnemunėje jau buvo įsteigusi gana tankų katalikiškų mokyklų tinklą ir tarp beraščių dirbo švietimo darbą. Švietimo ministerija įsteigta kartu su pirmąja Lietuvos vyriausybe 1918 m. lapkričio 11 d., pradžios mokyklų įstatymas įsigaliojo 1922 m., o vidurinių ir aukštesniųjų mokyklų – 1925 m. Tuo tarpu Prienų „Žiburio“ gimnazija tų pačių metų pavasarį jau išleido pirmąją abiturientų laidą.
Taigi ilgamečio gimnazijos direktoriaus P. Martišiaus žodžiai „Aš sodinau, o Dievas augino“, ko gero, buvo ištarti turint omenyje ne vien jo sukurtą sodą, didžiausią medelyną Lietuvoje, prie kurio puoselėjimo prisidėjo ir gimnazistai, bet ir pačią gimnaziją…
Iki sovietų okupacijos gimnazija išleido 16 abiturientų laidų. Gimnazija buvo Prienų miestelio ir apylinkių kultūros židinys, telkiantis įvairiatautę bendruomenę. Vėliau ji buvo suvalstybinta, medelynas nacionalizuotas, o kunigas P. Martišius atleistas iš direktoriaus pareigų. Po karo „Žiburio“ gimnazijos vardas ilgam buvo ištrintas, jos veiklą tęsusi vidurinė mokykla senąjį 
pavadinimą susigrąžino 1991 m., o gimnazijos statusą atgavo 1995 m.
„Mes visi kartu kūrėme ir kuriame gimnaziją“
Šiuos žodžius ištarė scenoje pagerbti P. Martišiaus senosios gimnazijos tradicijų tęsėjai, buvę šiuolaikinės mokyklos direktoriai Juozas Padvelskis (vadovavo gimnazijai 18 metų) ir Aidas Aldakauskas (vadovavo trejus metus) bei dabartinė gimnazijos vadovė Irma Kačinauskienė. Jie buvo dėkingi likimui už gimnazijoje išgyventą veržlų, naujovių ir iššūkių kupiną istorijos laikmetį.
Į šventę iš „broliškų“ „Žiburiui“, 1918 m. įsteigtų, pirmą šimtmetį skaičiuojančių Seinų bei Jurbarko mokyklų atvykę atstovai – Irena Gasparavičiūtė, Teresė Gaučienė ir Alvydas Januškevičius – su sveiku pavydu džiaugėsi, kad Prienų „Žiburio“ gimnazija taip ilgai saugo savo statusą ir vardą. Seinuose „Žiburio“ gimnazija veikė trejus metus, o atkurta buvo tik 2005 m. Identiškame „Žiburiui“ pastate veikiančiai Jurbarko gimnazijai suteiktas A.Giedraičio vardas.
Programoje – savo šaknų paieškos
Šventės organizatoriai pakvietė stebėti 100 minučių programą – su senomis fotografijomis, unikaliais kino kadrais, amžininkų prisiminimais, citatomis iš dokumentų, dramos ir šokio etiudais. Vaizdui scenoje daugiau prasmės suteikė atitinkamo laikmečio dainos, atliekamos „Žiburio“ gimnazijos „auksinio“ choro ir vadovės Romos Ruočkienės.
Tai buvo įtraukianti virtuali kelionė laiku, ieškant gimnazijos ištakų ir savo pačių šaknų… Kartu su knygos sudarytojomis svarstant: „Kas esame mes – pasėliai tarp erškėčių ar sėklos, kritusios į našią žemę ir davusios derlių?“ Oponuojant buvusių mokytojų ir mokinių mintims iš ekrano. Kartu su kitais esančiais salėje išgyvenant bendrystei kviečiančius jausmus… Įdomiausia, kad tą patį pajuto ir vyresnės kartos, ir dabartiniai abiturientai bei svečiai…
Gimnazija – antrieji namai
Pirmąkart Prienuose besilankiusi, minėjime dalyvavusi, su pirmųjų laidų gimnazistais ir jaunimu bendravusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė neatsitiktinai pabrėžė, kad gimnazija – tai ne vien pastatas, o vieninga žmonių bendruomenė. Ji teigė šventėje pajutusi skirtingas kartas buriančią gimnazijos dvasią, tai, kaip jie didžiuojasi būdami žiburiečiais, kaip juos traukia aplankyti savo buvusią mokyklą. Tai, anot ministrės, pats didžiausias įvertinimas mokyklai.
Pakako mokytojų žodžio, ir į kvietimą ruoštis šventinio minėjimo programai atsiliepė daugybė buvusių mokinių. Antrojoje renginio dalyje solinius muzikinius sveikinimus gimnazijai dovanojo, į chorą savo balsais įsiliejo, vaidino ir šoko įvairių laidų abiturientai. Kiti žiburiečiai, šiandien dauguma jų – verslininkai, džiaugėsi galėję finansiškai prisidėti prie jubiliejinių renginių ir iniciatyvų. Verta pacituoti populiaraus radijo laidų ir renginių vedėjo K.Ramoškos žodžius: „Buvom ir esam šeima. Gera būti jos nariu.“
„Man didelė privilegija lankytis gimnazijoje tokia Jums svarbia proga, dalyvauti jubiliejiniame renginyje,“ – savo sveikinimo kalboje pabrėžė ir svečias Fons Joosten iš Olandijos, paramos ir labdaros fondo „Žiburio“ draugai“ įkūrėjas ir vadovas. Šis fondas susikūrė iš atsitiktinės, bet lemtingos olandų šeimos pažinties Vilniuje su „Žiburio“ gimnazijos mokiniais ir mokytojais bei iš didelio noro jiems padėti apsirūpinti kompiuteriais, inventoriumi bei mokymo priemonėmis.
Kitais metais fondas minės 20 metų veiklos sukaktį, ir nors tai tik atkarpa šimtametėje gimnazijos istorijoje, F.Joosten teigimu, šis laikmetis buvo nepaprastai įdomus, prasmingas ir daug ko išmokęs jį patį. Į atjaunėjusią gimnaziją olandų filantropas kasmet sugrįžta su paskaitomis gimnazistams.
Sveikinimus iš P.Martišiaus gimtosios Sudargo žemės atvežęs kunigo ir gimnazijos direktoriaus sūnėnas Jonas Prūsaitis su žmona Irena „Žiburio“ bendruomenei dėkojo už nuostabią šventę. Prūsaičiai į Prienus atvyko trečią kartą, tačiau tarsi į nuosavus namus. „Būkit žiburiu Prienams, Lietuvai, pasauliui. Pasižiūrėjusi į jūsų jaunimą, jų svajones ir siekius, tvirtai tikiu, kad taip ir bus,“ – linkėjo I. Prūsaitienė.
Gimnazijos bendruomenę neeiline proga sveikino LR Seimo narys Andrius Palionis su žmona Kristina, Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, Švietimo skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas, tėvų ir rėmėjų atstovai, kiti svečiai. Padėkota gimnazijos vadovams, esamiems ir buvusiems mokytojams, filmo ir knygos kūrėjams, šventinio vakaro organizatoriams ir programos dalyviams. Šimtui metų į priekį palinkėta, kad gimnazija ir toliau keistų miesto veidą, darytų jį gražesnį, turtingesnį ir jaunesnį.
Dalė Lazauskienė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“