„Kas svarbiau: pinigai ar žmogus?“

„Kas svarbiau: pinigai ar žmogus?“ – savo Facebook’o paskyroje po susitikimo su medikais Prienų ligoninėje klausė Seimo narė Rasa Budbergytė.

Seimo narių J.Sabatausko, R.Budbergytės ir J.Oleko bei Prienų r. savivaldybės mero A.Vaicekausko nuomonės sutapo – rajoninės ligoninės reikalingos.

Manau, kad atsakymo toli ieškoti nereikėtų. Daugelis nedvejodami atsakytų, kad žmogus. Jiems gal nepritartų tik kai kurie sveikatos sistemos reformatoriai, vis garsiau kalbantys apie „juodąjį sąrašą“, iškėlę Damoklo kardą virš keliolikos rajoninių ligoninių.
Būtent apie gydymo paslaugų poreikį rajonuose, paslaugų prieinamumą, organizavimą bei finansavimo problemas ir buvo kalbama Prienų ligoninėje vykusios diskusijos metu. Joje dalyvavo Seimo socialdemokratų frakcijos nariai Rasa Budbergytė, Juozas Olekas, Julius Sabatauskas ir Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas. Medikams atstovavo Kaišiadorių, Pakruojo, Prienų ir Vilkaviškio rajoninių ligoninių direktoriai Edita Skarakodienė, Vygantas Sudaris, Jūratė Milaknienė ir Linas Blažaitis.
Seimo nariams rūpėjo išgirsti, kaip patys ligoninių vadovai įsivaizduoja savo įstaigų ateitį, kokie yra jų lūkesčiai ir kur slypi pasėto nerimo priežastys. O to nerimo ir neteisingų vertinimų, Lietuvos rajoninių ligoninių asociacijos valdybos pirmininko, pakruojiškio V. Sudario nuomone, pasėta daug. Pasak V. Sudario, didžiausia problema slypi tame, kad nėra išgryninta II ir III lygių sveikatos priežiūros sistema ir sureguliuoti ligonių srautai. Asociacijos valdybos pirmininkas atkreipė dėmesį į tai, kad didžioji dalis lėšų nukeliauja ten, kur didesni paslaugų įkainiai, o jie didesni, žinoma, III lygio gydymo įstaigose. Medikams tiesiog nesuprantama situacija, kai trečio lygio specialistų konsultacijos kažkodėl apmokamos daugiau nei trečdaliu brangiau negu antro lygio, nors darbas atliekamas toks pats, tų pačių specialistų ir plačia apimtimi. Keista, kad išėjęs iš trečio lygio įstaigos darbuotojas, teikdamas tą paslaugą kitoje ligoninėje, jau negauna didesnių lėšų.
V. Sudario, o taip pat ir jo kolegų nuomone, peršama mintis, kad ligoniai „balsuoja kojomis“ ir nenori gultis į rajonines ligonines, yra neteisinga. Neteisinga visų pirma dėl to, kad rajoninėms ligoninėms yra nustatytos kvotos, kurių negalima viršyti.
Be to, vykdant ankstesnius reformos etapus, ne viena rajoninė ligoninė liko be akušerijos – ginekologijos, chirurgijos, neurologijos ir kitų skyrių. Taigi savaime sumažėjo ir teikiamų paslaugų spektras.

Kaišiadorių, Pakruojo, Vilkaviškio ir Prienų rajoninių ligoninių vadovai E.Skaradovienė, V.Sudaris, L.Blažaitis ir J.Milaknienė kalbėjo ir apie vėluojančius atsiskaitymus iš Teritorinių ligonių kasų už planines paslaugas, neaiškius apmokėjimo ir neapmokėjimo kriterijus už viršplanines paslaugas.

Diskusijos dalyviai medikai skeptiškai vertina ir ministerijos siūlymus, kad kai kurios rajoninės ligoninės liktų tik slaugos įstaigomis, nes atseit šitų paslaugų itin trūksta.
– Rajone poreikio tapti didelėmis slaugos ligoninėmis tikrai nėra. Slaugos lovų trūkumas – didmiesčių problema. O rajone mes tikrai tenkiname slaugos lovų poreikį. Turime dar ir laisvų vietų, galim priimti ir kauniečius, ir vilniečius, tik jie pas mus nevažiuos. Slaugomųjų artimiesiems patogiau juos įkurdinti šalia esančiose slaugos įstaigose, o ne už keliasdešimties kilometrų, – sakė Kaišiadorių ligoninės vadovė E. Skarakodienė.
Jai pritarė ir kolegos. Tai lemia ir socialinės priežastys. Esant didelei bedarbystei kaimuose, vaikai linkę savo neįgalius ar priežiūros reikalaujančius tėvus slaugyti patys, nes ne vienam iš jų tėvo ar motinos slaugos pašalpa yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Tad kam dirbtinai didinti tai, ko nereikia?
Kita vertus, jeigu po reformos rajoninės ligoninės taptų tik slaugos ligoninėmis, kaip to siekiama, iš ligonių būtų atimta teisė gauti būtiniausias gydymo paslaugas. Prienų rajono savivaldybės mero A. Vaicekausko manymu, ne kiekvienas kaimo žmogus yra pajėgus nuvažiuoti iki Kauno ar Vilniaus. Merui pritarė ir medikai.
Vilkaviškio ligoninės direktoriaus L. Blažaičio teigimu, dauguma jų pacientų yra rimti ligoniai.
– Tad kas atsitiktų, jeigu rajoninėse ligoninėse neliktų reanimacijos? – klausė L. Blažaitis, savo retorinį klausimą paremdamas konkrečiais skaičiais.
Pernai vilkaviškiečių ligoninės savomis lėšomis išlaikomame reanimacijos skyriuje operatyvi pagalba buvo suteikta 600 žmonių. Ar visi jie būtų spėję pasiekti Kauną? Mediko nuomone, tikrai ne visi. Juo labiau, kad ir greitosios pagalbos automobilio kartais tenka ilgai laukti.
Be to, kaip pasakojo Prienų ligoninės vadovė J. Milaknienė, neretai sudėtingesnio gydymo paslaugų reikalaujančio paciento perkėlimas į Kauno ligonines tampa dideliu iššūkiu, ypač jeigu jis – vyresnio amžiaus ir, kauniškių terminu, yra „neperspektyvus“. Jai pritarė ir kolegos, dalindamiesi tiesiog protu nesuvokiama liūdna patirtimi apie tai, kiek turi įdėti pastangų, kiek kartų skambinti, kol gauna sutikimą priimti pacientą. Taigi ligonių pervežimai jau tapo dideliu „galvos skausmu“ keliomis prasmėmis.

Pokalbyje dalyvavo ir Prienų ligoninės direktorės pavaduotojai Loreta Šiugždinienė ir Vaidotas Karvelis.

Rajoninių ligoninių vadovams taip pat nesuprantama, kodėl iš jų gydymo įstaigų norima atimti mažuosius pacientus, t. y. naikinti vaikų skyrius ar vaikams skirtas lovas, kurios labai reikalingos. Juo labiau, kad rajoninės ligoninės, kaip sakė E. Skarakodienė, dalyvaudamos krizių valdymo programose, finansuojamose iš savivaldybių biudžetų, dar teikia ir papildomas paslaugas vaikams. Sakoma, kad idėja priskirti vaikus gydyti šeimos gydytojams yra pasiskolinta iš skandinavų, tačiau ar mes taip gyvename, kaip skandinavai, ir ar viską turime griauti, ką esame sukūrę? Medikams, ypač pediatrams, tokios užmačios kelia daug abejonių.
Šį kartą daugiau klausęsi, nei patys kalbėję, Seimo nariai pritarė diskusijos dalyvių nuomonei, kad rajoninės ligoninės turi išlikti. Išlikti su jose teikiamomis slaugos, terapijos, pediatrijos, chirurgijos, skubios pagalbos, reanimacijos ir konsultacinėmis paslaugomis, reikalingomis rajonų gyventojams. Būtent šią žinią iš Prienų išsivežė Seimo nariai. Ar ji bus svarbi ir kitiems parlamentarams priimant sprendimus, parodys laikas.
Ramutė Šimukauskaitė

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *