Sekmadienį Skausmo kalnelio trisdešimtmetį Prienų krašto šauliai paminėjo pėsčiųjų žygiu, įveikę 21,5 km nuotolį nuo Veiverių iki Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo, keliautojo Mato Šalčiaus tėviškės Čiudiškiuose.
Jau dešimtą valandą prie Skausmo kalnelio rinkosi pirmieji žygeiviai, kurių daugumą sudarė jaunieji šauliai ne tik iš mūsų krašto, bet ir Ukmergės, Šalčininkų, Kauno, Šakių, Marijampolės, Vilniaus, Alytaus… Žygio iniciatorius, Jiezno seniūnijos seniūnas Algis Bartusevičius neslėpė džiaugsmo – užsiregistravo per 300 dalyvių! Prie šaulių prisijungė ir bendruomenių žmonių, šeimų su vaikais. Iškilmingai išsirikiavę, išklausę žygio programos, kartu su visais paminėję Skausmo kalnelio 30 -metį, iškeliavome į žygį.
Pirmas etapas: Veiveriai – Juodbūdis. Žvyrkeliu eiti nebuvo patogu, bet linksmai beklegant, besigrožint rudenėjančia gamta nepajutome, kaip su smagia muzika, bulviniais blynais mus pasitiko svetinga Juodbūdžio kaimo bendruomenė. Pasistiprinę, pailsėję keliavome Pajiesio link. Pakeliui žvilgsnis užkliuvo už rodyklės, vedančios į partizano Juozo Lukšos Daumanto gimtinę. Čia trumpam stabtelėjome. Už Jiesios upelio pasukome į kairę, kur matėsi graži sodyba. Prie keliuko rymo koplytėlė su Šv. Marijos skulptūrėle ir užrašu : „Čia buvo Marijonos ir Simano Milušauskų sodyba“. Kaip sužinojome, jų dukra Albina Milušauskaitė (1927 – 2008) buvo partizanų ryšininkė „Tulpė“. Turėjom garbės susipažinti su jos dukra Zita, naujai atstatytos sodybos šeimininkais, pasivaišinti vienu iš pagrindinių partizanų patiekalų: duona su taukais, arbata. Jauniesiems šauliams uždegus žvakeles prie koplytėlės, Pajiesio bendruomenės nariams suskandavus „ačiū“, pasukome į Klebiškio mišką ir keliuku nužingsniavome į glūdumoje esančias partizanų kapinaites, kurioms Juozas Kasputis buvo iškalęs naują kryžių. Pastatytą kryžių pašventino Išlaužo klebonas Vilius Sikorskas, prie kapų sušvito žvakelės, nuaidėjo trijų šūvių salvė…
Pusė žygio kelio jau įveikta. Už poros kilometrų Klebiškio kaimo kryžkelėje mūsų jau laukė Šilavoto seniūnijos Klebiškio kaimo bendruomenė su raudonskruosčiais obuoliais ir vaišėmis. Nuotaika puiki, jos nesugadino ir staiga prapliupęs lietutis. Užkandom, padėkojom, atsisveikinom ir pirmyn. Liko įveikti paskutinę kelionės atkarpą. Spalvingas kelelis per Šiauliškius su besiganančiais baltais, juodais žirgais, kalnelis, nuokalnė ir Čiudiškiai. Tai garsiojo keliautojo Mato Šalčiaus tėviškė, kurioje laukė Išlaužo bendruomenė. Burnoje tirpo obuolių pyragas, eilutė driekėsi prie Prienų šaulių išvirtos košės. Iškilminga rikiuotė, žygio dalyvių pažymėjimų įteikimas ir namo.
Bekeliaujant pakalbinau „paradui vadovavusį“ A. Bartusevičių. Smalsu buvo išgirsti, kaip kilo mintis surengti žygį?
– Jiezne organizuojame daug renginių ir juose visuomet maloniai sutinka dalyvauti Prienų 206 kuopos šauliai, vadovaujami kuopos vado pavaduotojo Sigito Žalio. Savo buvimu jie ne tik papuošia mūsų šventes, bet ir talkina, kur reikia. Norėdamas atsidėkoti, prieš ketverius metus Jiezno seniūnijoje surengiau žygį, aplankant keturis piliakalnius. Patiko, ir po kiek laiko vėl panorome keliauti. Šis žygis – jau septintas. Maršrutus, lankytinas vietas aptariame kartu su Žaliu. Mūsų tikslas, kad žygiai driektųsi per kelias seniūnijas, aplankytume žymesnes vietas, susitiktume su vietos bendruomenėmis. Beveik visur jau keliavome, beliko pasižvalgyti po Balbieriškio, Naujosios Ūtos seniūnijas. Žygius rengiame dukart metuose – pavasarį ir rudenį, – pasakojo šį pavasarį ir šauliu tapęs Jiezno seniūnas.
– Susipažinau ir su keliais žygyje dalyvavusiais svečiais. Abu kilę iš mūsų krašto. Linas Kavaliauskas – Ukmergės 1002 -osios šaulių kuopos vadas yra prieniškis. Į žygį atvyko ne tik su žmona Vilma, taip pat prieniške, dukra Raminta, bet būriu žygeivių. Šalčininkų 11-tos kuopos vadas viršila Eimantas Tamulynas – iš Pilotiškių. Jis atsivežė 30 šauliukų.
Onutė Valkauskienė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“