Nauji faktai iš Silvanavičių šeimos gyvenimo (I)

Pirmieji Silvanavičių namai
Profesionaliame 2007 m. Birštono turizmo informacijos centro leidinyje „Dailininko Nikodemo Silvanavičiaus pėdomis“ rašoma apie dailininko gyvenamąjį namą, statytą 1882 m. ir išlikusį iki šių dienų.
Tačiau Nikodemo Silvanavičiaus gyvenime Birštone buvo trys namai. 1878 m. minimas vienas namas su gražia mansarda, kuris 1906 m. liepą sudegė, Birštone kilus dideliam gaisrui. Matome šio namo nuotrauką – atvirutę iš kolekcininko Almanto Miliausko kolekcijos. Dailininkas buvo kartu ir mėgėjas fotografas, tad pats ir pasigamino šias atvirutes. Ant jos rusų kalba užrašyta: „1905 m. rugpjūčio 12 d. Vienas Iš Jūsų pažįstamų siunčia širdingus linkėjimus nuo Nemuno krantų ir nuoširdžiai gailisi, kad negali kartu su Jumis gėrėtis šiuo ypatingu grožiu ir mėnesienos vakarais.“ Paraše raidės N ir S persipynusios, tai lyg ir rodytų dailininko parašą… Kam buvo siunčiama, taip ir neaišku: bičiuliui ar mielai moteriai?
XIX amžiaus antros pusės gydytojai Birštono kurorte buvo žinomi, kaip Vilniaus inteligentijos elito dalis, opozicionieriai carizmui, susiję su giminaičiais kovojusiais už abiejų istorinių tautų laisvę. Tai – Aleksandras Tomas Koreiva, Anicetas Renjeras, Romanas Pšybilskis, Stanislovas Kostka – Vikžemskis, Benediktas Balinskis, Povilas Antanas Savickis, Erminas Andriokis, vietinis gydytojas iš Nemajūnų, totorius Jonas Sabaliauskas. Jie nešė į Birštoną modernią, europietišką kurortologiją, laisvės idėjas. Ypatingu profesiniu kompetentingumu ir visu meniniu veiklumu pasižymėjo Vladislavas Zahorskis (1858 – 1927). Tai – žymus Lietuvos gydytojas ir istorikas, kurortologas, fotografas. Vilniaus miesto istorijos tyrinėtojas, Lenkų mokslo bičiulių draugijos narys. Vladislavas Zahorskis Birštone dirbo nuo 1894 iki 1899 m. Žinoma, jis negalėjo nebendrauti su Nikodemu Silvanavičiumi, nes abu buvo fotografai. Reikėtų Varšuvos archyvuose patyrinėti abiejų susirašinėjimą, kuris suteiktų daug įdomios medžiagos apie dailininką. V.Zahorskis yra palikęs apie 10 Birštono XIX a. pabaigoje darytų nuotraukų. Jos yra Varšuvoje, Lenkijos Nacionalinėje bibliotekoje.
1896 m. Vladislovas Zahorskis Varšuvoje (Lietuvoje tuo metu buvo leidžiami leidiniai tik rusų kalba – V.K.) lenkų kalba išleido leidinį „Birsztany. Zaklad wod mineralnych solankowych“, Warszawa, 1996) (Birštonas – mineralinių druskingų vandenų sudėtis). Kurorto gydytojas pateikė birštoniškių, nuomavusių namus, charakteristikas: „Privatūs asmenys turi namus parke arba šalia jo. Pas Orvydienę gyvena 9 gyventojai keturiuose kambariuose. Klebonijoje du namai, 16 kambarių. Daktaras Adomas Bartusevičius turi 3 namus su 34 kambariais. Profesorius N.Silvanavičius turi dvi labai gražias ir patogias vilas su 36 kambariais (Ten pat, p.7). Toliau išvardijami kiti Birštono didieji butų nuomininkai ir pabrėžiama, kad 79 namuose buvo nuomojami 256 kambariai. To, naujojo N.Silvanavičiaus 1882 metais pastatyto namo istorija išdėstyta minėtame Birštono TIC leidinyje, tai galima susirasti ir internete (http://www.sraigunas.lt/wp-content/uploads/2017/03/Dailininko-N.Silvanaviciaus-pedomis.pdf).

Trečiojo Nikodemo Silvanavičiaus namo dalies griovimas
Šis namas neabejotinai buvo pastatytas (apie sudegusio namo atstatymą nerasta jokių žinių) dar esant gyvam N.Silvanavičiui. Medinis namas atlaikė apie 50 metų ir buvo iš dalies griaunamas 1937 m. Tais metais komisija, susidedanti iš Alytaus apskrities inžinieriaus S.Taškūno, apskrities gydytojo S.Sukarevičiaus ir Birštono policijos viršininko, apžiūrėjo sodybą parko teritorijoje šalia dabar išlikusio. Konstatavo, kad namas priklauso dailininko sūnui Juozui Silvanavičiui, namą nuomoja Žilionienė. Pamatai: betono, medžio sienos, betono grindys. Stogas – gontų, supuvęs. Kaminų ir krosnies nėra (LCVA, f.1567, ap.3, b.1840, p.163). „Kadangi trobesys yra susenėjęs, sveikatos atžvilgiu nebetinka gyventi, griuvimo ir gaisro pavojumi grąso, tai buvo iki tų metų spalio 1 d. balkonas ir pastotė turėjo būti nugriauta (Ten pat). 1937 m. spalio mėn. 26 dieną Juozas Silvanavičius susenėjusį balkoną ir stogą nugriovė. Ar kas ten toliau buvo statoma, ar namo liekanos buvo prijungtos šalia dar esančio, būtina aiškintis?
Bus daugiau
Vytautas Kuzmickas, istorikas

Rubrikoje Vakar, šiandien, rytoj.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *