„Kunigo“ šaltinis – populiarus, bet šaukiasi pagalbos

Su Vytautu Šeškevičiumi, važiuodami į „Atminties taką“, stabtelėjome prie „Kunigo“ šaltinio. Šalikelėje stovėjo pora automobilių ir žmonės, nulipę laiptais, ne tik gaivinosi tyru šaltinio vandenėliu, bet ir pylėsi į nemažus „kanistrus“. Teko girdėti, kad kai kurie prieniškiai nuolat važinėja ir gabenasi šaltinio vandenį į namus. Reikia manyti, kad šią karštą vasarą ne vienas džiaugėsi galimybe atsigaivinti iš šaltinio versmės.
Pasigėrėjome gražia rodykle į šaltinį, kuria pasirūpino buvusi Prienų miškų urėdija. Rodyklės autorius – Jonas Černevičius.
Šaltinio teritorija tvarkinga, miškininkai rūpinasi aplinka šalia laiptų: iškerta krūmus, išpjauna žolynus.
Apie „Kunigo“ šaltinį aš sužinojau prieš pusę šimtmečio, kai pavasario potvynis apsėmė Alksniakiemio girininkijos šulinėlį – šaltinį, esantį prie pat Nemuno. Tada a.a. eigulys Bernardas Pranskevičius patarė nešti vandenį iš „Kunigo“ šaltinio, trykštančio iš Nemuno kranto, maždaug už puskilometrio nuo girininkijos sodybos Prienų link. Visą pavasarį gėrėme tyrą ir gardų šio šaltinio vandenį.
Tvirtinant Nemuno krantą, šaltinio versmė buvo įsprausta į vamzdį. Jau apie 40 metų, kai skaidrus šaltinio vandenėlis teka į Nemuną. Nuo Turistų gatvės prie jo prieiti buvo neįmanoma, nes nukastas šlaitas apžėlė neįžengiamais brūzgynais. Pasiekti jį buvo galima tik iš Nemuno pusės.
2006 m. vasario 15 d. „Gyvenimo“ laikraštyje buvo išspausdintas mano straipsnis „Atgaivinkime „Kunigo“ šaltinį“. Jame aprašiau pavadinimo atsiradimo istoriją ir kviečiau jį tvarkyti: iškirsti krūmus, padaryti paprasčiausus laiptelius, pastatyti nukreipiamąją rodyklę.
Į straipsnį „Gyvenime“ sureagavo tik miškininkai. Valentino Armono iniciatyva nuo to laiko kasmet išpjaunami krūmų sąžalynai. Tačiau nusileisti gana stačiu šlaitu prie šaltinio buvo nepatogu. 2011 m. pavasarį dėl to kreipiausi į Birštono miesto tvarkymo tarnybą. Tarnybos direktorius Algirdas Kederys tuomet sakė, kad padaryti laiptelius nedidelė problema, bet reikia projektėlio. Tačiau projektėlio Birštono architektai nepadarė. Nepadėjo ir Lietuvai pagražinti draugijos Birštono skyriaus rašytinis prašymas.
Buvęs merės pavaduotojas Juozas Aleksandravičius, kuris yra gražintojų valdybos narys, ėmėsi iniciatyvos. Jo prašymu, tuometinė Prienų miškų urėdija, kaip visada, geranoriškai padėjo – atvežė drebulinių pusrąsčių. Gražintojų ir miškininkų talka, (prie jos prisidėjo Jonas Aleksandravičius ir Alksniakiemio bendruomenės narys Linas Žurauskas), laiptus ir turėklus padarė per vieną dieną (2014 m. gegužės 21 -ąją).
Dėl intensyvaus naudojimo (nemanau, kad kas nors laiptus būtų gadinęs piktybiškai), dalis laiptelių iškrypo ir juos būtina suremontuoti. Manau, kad Birštono miesto tvarkymo tarnyba, kuri rūpestingai prižiūri „Atminties taką“, galėtų prižiūrėti ir laiptus į „Kunigo“ šaltinį. Šaltinis trykšta ir žiemą. Nusileisti prie jo nekokybiškais laiptais būtų pavojinga, gali atsitikti ir nelaimė, todėl sutvarkyti reikia kuo skubiau. Dar šį rudenį. Ateityje būtų galima pagražinti ir neestetišką vamzdį (apmūryti akmelėliais, ar kaip kitaip).
Būtų puiku, kad atsirastų nors ir nedidelis informacinis stendas apie šaltinį. Gal tuo galėtų pasirūpinti Nemuno kilpų regioninis parkas?
Teresė Murauskaitė

Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos vyr. specialistės Ramutės Milušauskienės komentaras:

– Straipsnyje „Kunigo“ šaltinis rašoma apie šio šaltinio aplinkos sutvarkymo darbus bėgant metams. Visada džiaugiamės, kai atsiranda, kas tokius darbus nudirba, nes niekas neskiria lėšų objektų tvarkymui. Šaltinio laiptų padarymas buvo Birštono gražintojų draugijos iniciatyva, o kas juos prižiūrės ir remontuos, tuo metu niekas negalvojo. Praėjo ketveri metai, šaltinis tapo dar populiaresnis, nes atsirado rodyklė, nurodanti, kokia vieta tai yra, gal todėl ir laiptai neatlaikė. Dėl laiptų remonto kreipiausi į Prienų urėdiją. Vyriausiasis miškininkas Tadas Zubavičius informavo, kad laiptus suremontuos Išlaužo girininkija, kuriai vadovauja Valentinas Armonas. Alksniakiemio miškas kaip tik priklauso šiai girininkijai.
Stendo pastatyti Nemuno kilpų regioninio parko direkcija neturi galimybių, nes surinktos lėšos už lankytojo bilietukus yra skiriamos tvarkyti gamtos paveldo objektams, infrastruktūros priežiūrai, esamų stendų prie kultūros paveldo objektų pakeitimui, o minėtas šaltinis nėra nei kultūros paveldo objektas, nei gamtos paminklas. Atvykstantys į parko teritoriją lankytojai naudojasi sukurta infrastruktūra, tačiau lankytojo bilietų nuperka vos už kelis eurus per metus. Už vienkartinius nupirktus lankytojo bilietus esam dėkingi žygių organizatoriams, nes be jų pagalbos negalėtume nuveikti jokių tvarkymo darbų parko teritorijoje. Jeigu vietiniai gyventojai ar besinaudojantieji šaltiniu nupirktų reikiamą kiekį lankytojų bilietų, tuomet gautas lėšas galėtume skirti stendo pastatymui. Nupirkti lankytojo bilietą nebūtina atvykti į direkciją, tai galima padaryti SMS žinute numeriu 1860, įrašius NKRP. Lankytojo bilieto kaina – 1,35 Eur (1 Eur – bilietas ir 0,35 Eur – aptarnavimo mokestis).

Rubrikoje Teisė žinoti. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *