,,Juk visiems mums vieną vardą davė Lietuva“

Šiais laikais emigracija iš Lietuvos įvardijama, kaip viena didžiausių problemų šalyje. Viešoje erdvėje dažnai teigiama, kad emigracijos mastai kasmet vis didėja, o apie emigravusius piliečius ne retai sudaroma neigiama nuomonė. Žiniasklaida dažnai piešia tokį lietuvio emigranto paveikslą: nemokantis kalbėti svetima kalba, bet nekalbantis gimtąja lietuvių, pamiršęs savo kilmę ir tradicijas bei bandantis dirbtinai prisitaikyti prie svetimos kultūros. Tačiau ar iš tikrųjų emigravę Lietuvos piliečiai pamiršo M. Daukšos postilės tiesas, kurios skelbė, kad jokia tauta negali gyvuoti be gimtosios kalbos, žemės ir papročių. Taigi, norėdami išsiaiškinti, ar svarbus emigrantams tautiškumas, po pasaulį išsibarsčiusių kraštiečių klausėme: ar puoselėjate lietuvybę, gyvendami užsienyje?

 

Kęstutis, Vokietija:
– Kadangi šiuolaikinėje visuomenėje patriotizmas yra retai sutinkama sąvoka, manau, kad visa tai, kas skatina mūsų kultūros išsaugojimą, turėtų propaguoti kiekvienas lietuvis. Aš žaviuosi Lietuvos kultūra, jos istorija, todėl man svarbios ir lietuviškos tradicijos. Sunku greitai prisiminti visas tautines tradicijas, kurių laikausi, gyvendamas užsienyje. Turbūt lengviausia trumpai papasakoti apie didžiąsias metų šventes: Kūčias, Kalėdas, Velykas. Šias šventes čia, Vokietijoje, švenčiu taip, kaip anksčiau švęsdavau Lietuvoje. Trumpai tariant, nepamirštu gimtojo krašto ir iš šeimos atsivežtų tradicijų dėka visada turiu mažą dalį tėvynės, kad ir kur bebūčiau.

Inesa, Grenlandija:
– Jau kurį laiką gyvenu ir dirbu Grenlandijoje. Bendraudama su klientais dažnai girdžiu klausimus, iš kur esu kilusi. Žinoma, aš visada su džiaugsmu pabrėžiu lietuvišką kilmę, taip pat pasiteirauju, ar jie kada nors yra buvę Lietuvoje. Mėgstu kalbėti apie savo gimtąjį kraštą ir jį reklamuoti, kaip vietą, kurią verta aplankyti dėl gamtos grožio ir skanaus maisto. Jau daugiau nei 6 metus negyvenu Lietuvoje, todėl, dirbdama su žmonėmis iš skirtingų šalių, mėgstu jiems surengti lietuvišką vakarienę, ant kurios stalo būna mūsų krašto gaminiai: rūkyti produktai, sūris, bulvių plokštainis ir kt. Jei turiu truputį daugiau laisvo laiko, savo draugus ir kolegas palepinu lietuvišku skruzdėlynu. Tai savotiškas mano lietuvybės puoselėjimo būdas – supažindinti kitataučius su Lietuvos kultūra, gastronomija ir truputėliu istorijos.
Labiau asmeniškas tautiškumo išsaugojimo būdas – tai Lietuvos Respublikos himno giedojimas liepos 6 dieną. Idėja, kad lietuviai gieda himną visame pasaulyje vienu metu, yra tiesiog nuostabi, todėl stengiuosi palaikyti šią tradiciją, kad ir kur bebūčiau. Beje, ši nuotrauka iš tikrųjų daryta būtent liepos 6 dieną, prieš tautiškos giesmės giedojimą.

Ieva, Norvegija:
– Dažnai per įvairias lietuviškas šventes susitinkame su kitais lietuviais, tą dieną kartu vakarieniaujame ar kur nors važiuojame. Per Jonines visada kuriame laužą, per Velykas leidžiame laiką kartu su Norvegijoje gyvenančiais giminaičiais, pasidengiame šventinį stalą, išvakarėse dažom kiaušinius, o šv. Velykų rytą juos mušam, žiūrim, kurio stipresnis. Taip pat lietuvybę puoselėju, gamindama lietuviškus patiekalus bei dalindamasi receptais su kitais. Nors gyvenu užsienyje, moku vietinę kalbą, tačiau pasirinkau mokslus tėvynėje nuotoliniu būdu.

Evelina, Škotija:
– Esu čia jau daugiau, kaip 6 metus, bet dėl tam tikrų priežasčių niekada negrįžtu per šventes į Lietuvą. Kadangi didžiąsias metų šventes sutinku užsienyje, visada stengiuosi jas švęsti taip, kaip švęsdavau namuose (Lietuvoje) su šeima. Per šv. Kūčias visada stengiuosi, kad ant stalo būtų 12 patiekalų, taip pat laikomės pasninko.

Aušra, Norvegija:
– Gyvendami Norvegijoje laikomės lietuviškų tradicijų, tačiau tikrai ne visų. Dažniausiai tradicijų laikomės per didžiąsias šventes. Pavyzdžiui, per šv. Kūčias niekada nevalgome mėsos, laikomės pasninko. Ant stalo visada turime Kalėdaitį, kuris būna padėtas ant servetėlės, po kuria tradiciškai paklojame saujelę šieno.

Parengė Rimantė Jančauskaitė

Rubrikoje Pasaulis iš arti. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *