Spalio mėnesio priminimai

Sveikatai…
Šiuolaikinė medicina jau patvirtino česnako savybę efektyviai gydyti ir stiprinti žmogaus organizmo atsparumą infekcinėms ligoms. Todėl jau po pirmųjų rudens darganų atsiprašome daržo karaliaus česnako ir mėginame juo vaduotis nuo mus užklupusių peršalimų, infekcijos. Yra sakoma, kad jau po kelių minučių česnako kramtymo burnoje žūva esančios bakterijos.
Česnakai, anot tyrinėtojų, labai naudingi sergantiems hipertonija ir ateroskleroze, jų siūloma valgyti nuo skrandžio ir žarnyno infekcinių ligų, reumato, bronchito, podagros.
Gausėja duomenų, kad česnakai turi ir antinavikinių savybių. Tose šalyse, kur česnako valgoma gana daug, vėžio susirgimai retesni. Gera žinia ir diabetikams: jie irgi gali valgyti česnakus, nes jų sudėtyje yra insulino, mažinančio cukraus kiekį kraujyje.
Tikriausiai pastebėjote, kad farmacijos pramonė gamina daug įvairių preparatų, kurių sudėtyje yra česnakų ekstrakto.
Pripraskime dažniau sutrinto česnako dėti į įvairias žalias salotas, tinka su morkomis, krapais, kitais žalumynais.
O jeigu pasigaminsime česnakinio alie-jaus, turėsime kuo peršalę įtrinti pėdas, krūtinę, nugarą. Ant sutrinto česnako pilame sezamo aliejų (jis neutraliausias, tinka kūnui), palaikome ne mažiau 20 dienų ir galime naudoti. Pavyzdžiui, įtrynę pėdas, užsimauname vilnones kojines, išgeriame karštos žolelių arbatos – ir į šiltą patalą. Ryte tikrai atsikelsime sveikesni.
Jeigu sulaukėte gero česnakų derliaus ir turite kantrybės, štai vienas liaudiškas patarimas, kaip valyti kraujagysles ir mažinti cholesterolį. Mums reikės 0,5 kg česnakų ir 25 citrinų. Česnakus nulupti ir sutrinti plastikine trintuve, parą palaikyti stikliniame inde, išspausti per marlę, sumaišyti su citrinų sultimis ir gautą mišinį palaikyti tris savaites tamsioje ir vėsioje vietoje, bet ne šaldytuve. Rekomenduojama gerti po šaukštą vakare.
Pasak profesionalaus farmacininko Virgilijaus Skirkevičiaus, česnakas – vienas iš stipriausių augalų, padedančių sergantiems sąnarių ligomis. Jis pataria kas vakarą suvalgyti po skiltelę česnako. Tie, kurių kojos nuolat šiltos, turi daug pigmentinių dėmių, yra rusvaplaukiai ir strazdanoti, jį valgyti turėtų kartu su pienu, o visi kiti – su medumi. Tą daryti reikėtų 21 dieną.
Šis farmacininkas ir žolininkas primena, kad žiemą, atšiaurioje aplinkoje į temperatūros pakitimą mes dažnai reaguojame užsidegimu, t. y. uždegimu. Arba paprasčiau – peršalame, nes mums trūksta šilumos. Labai svarbu šiuo metų laiku būti jaukioje, šiltoje aplinkoje, valgyti šiltą maistą, o svarbiausia, būti su savo artimais žmonėmis.
O dėl visų liaudiškų patarimų ir metodų, kaip įprasta sakyti, verta pasitarti su savo gydytoju.
Namams…
Nors šiais laikais atostogų ir vasaros metas tarsi išsiplėtė, gali kiaurus metus lankytis svečiuose šiltuose kraštuose, tačiau dauguma grįžtame iš sodybų, sodų namelių į savo miesto butus, arba apskritai, namuose jau praleidžiame daug daugiau laiko. Todėl tenka apsidairyti ir suskubti juos taip pat paruošti ilgajam žiemos sezonui – pasirūpinti sandariais langais ir durimis, šildymo prietaisais ir kitais dalykais.
Svarbiausia, kad būtų jauku, ypač pereinamuoju laikotarpiu. Todėl neškimės į namus visa, kas dar žydi, paskutiniuosius žiedus ir merkime visur, kur tik galime. Tiks ir gražiai nuauksinta ar nurausvinta klevo šaka… Kaštonų sauja, paberta ant palangės, akį džiugins spalvingos, šiltų spalvų staltiesėlės, pagalvėlių raštai.
Prie nuosavo namo, o gal ir prie daugiabučio, sukurkite kokią rudenišką kompoziciją. Tam tiks ir moliūgas, įvairios gražios šakos, vienas kitas dar nenubarstęs žiedų vienmetis augalas, persodintas į vazonėlį. Pasitelkite savo mažuosius į pagalbą, kartais jie nustebina savo netikėtais sprendimais.
Moterys, jeigu jau pradėjote megzti šiltą šalį, megztuką ar kitą rūbą žiemai, tai neslėpkite nebaigto darbo, o siūlus ir nėrinį pasidėkite po ranka, gražioje pintinėje. Tai tikrai nuteikia puikiai.
Be visų grožybių, nepamirškime patikrinti, kaip laikosi mūsų spintose šiltieji rūbai, dar pravėdinkime paskutiniuose saulės spinduliuose. O svarbiausia, paruošti sezonui avalynę. Neduokdie, gal pavasarį nukišome nesutvarkytus, neišteptus batų tepalu? Būtinai tą padarykime – dabar tepalų, apsaugančių avalynę nuo drėgmės – platus pasirinkimas. O kojas svarbu laikyti šiltai, kaip toje dainoje.
Taigi jau net priminti nereikėtų, kad pats laikas susirasti talpių dėžių vasariniams rūbams, ten juos švarius, išskalbtus ir išlygintus sukrauti ir užkelti kur toliau į antresoles, kad neužimtų vietos spintose. Maudymosi kostiumėlį verta pasilikti – baseinui tikrai turėtų atsirasti laiko ir rudenį, ir žiemą.
Sodui, daržui, gėlynui…
Ne vienam rūpi, ar dar verta sodinti braškes, ar jau pavėlavome? Specialistai ramina, ruduo dar šiltas, todėl pirmomis spalio dienomis puikiausiai tą galima padaryti. Braškių daigų galima įsigyti pačių įvairiausių – nuo ankstyvųjų iki vėlyvųjų. Jeigu norite derliumi džiaugtis kuo ilgiau, rinkitės ne vienos, o kelių veislių ir skirtingo ankstyvumo ar vėlyvumo braškių daigus. Svarbu, kad spėtų įsišaknyti iki šalčių.
Jeigu dar liko nenupjauti bijūnų kerai, dabar jau tikrai laikas tuo pasirūpinti. Tik primename, nereikia skubėti to daryti tik nužydėjus bijūnams. Jeigu iš kero išskinsite ilgais kotais daug žiedų, krūmelis taip pat susilpnės, gali net žūti. Geriau išskinti žiedynus, surinkti žiedlapius. O dabar jau nukirpkime stiebus su visais nudžiūvusiais lapais.
Nėra atsparios šalčiams ir gražuolės hortenzijos. Pumpurus kitiems metams jos krauna ankstyvą rudenį ir stiprios šalnos gali juos pražudyti. Be to, jie dažnai apšąla ir nuo pavasarinių šalnų. Neteisingai išgenėję taip pat nesulauksime žiedų. Lauke žiemojančių hortenzijų peržydėję žiedynai paliekami ant krūmo iki pavasario ir taip jas apsaugo nuo šalčio. Užpilkime stiebus žemėmis, lapais. O pavasarį pernykščius žiedynus išpjausime, palikdami vienmečius stiebus.
Jurginai jurginai…juos pirmuosius pakanda šalnos. O kaip svarbu per žiemą išlaikyti sveikus jų šakniagumbius. Geriausia laikyti 3 – 6 laipsnių šilumoje, 60 – 75 proc. drėgnumo švarioje patalpoje. Prieš tai būtina patalpą dezinfekuoti.
Senųjų veislių stiprūs, kompaktiški šakniagumbiai išsilaiko ir gana paprastomis sąlygomis. Deja, daugelio naujų veislių, kurių žiedynai ypač gražūs, įdomių formų ir spalvų, yra lepūs, blogai žiemoja. Todėl svarbu, kad šakniagumbiai būtų subrendę. Todėl auginti verta šiltesnėje dirvoje, ne po medžiais.
Iškastų kerų nedžiovinkime, o įneškime į vėsią patalpą, o tik po to ruoškime juos žiemoti. Kerus tuomet smulkinkime, gerai nuplaukime, dėkime į plastmasines dėžutes su tarpeliais orui patekti. Dėžutes pusvalandžiui pamerkime į 0,1 proc. kalio permanganato tirpalą. Apdžiūvusias dėžutes statome rūsyje vieną ant kitos.
O kiek dar darbų ir darbelių sode spalio mėnesį! Dienos trumpėja nenumaldomai, tai tik spėkime suktis.
O be visų kitų darbų, nepamirškime, kad dar laukia rūpestis – sutvarkyti artimųjų kapus. Tik nesistenkime  paversti jų darželiais ar alpinariumais, o palikime tiesiog paprastai ir saikingai papuoštą šią šventą ramybės ir amžinojo poilsio vietą. Žvakės švieselė ir mūsų malda – geriausia dovana Išėjusiems… Sėkmės!

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *