Išeitis pieno ūkiams: geriau gauti mažiau?

„Šiandien superkamas pienas pigesnis už vandenį, todėl pieno ūkių šeimininkams kyla klausimas, būti ar nebūti, – kalbėjo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis, pradėdamas asociacijos Tarybos narių pasitarimą, – vartotojas parduotuvėje mato pieno kainą, kurios sudėtyje didžiausia dalis (36 proc.) tenka prekybininkui, o ūkininkui – vos 23 proc. Valstybė niekaip negali sutvarkyti šios maisto grandinės nuo fermos iki stalo, nors pripažįsta, jog tai yra viešas interesas“.
LPGA tarybos posėdyje, vykusiame Aleksandro Stulginskio universitete, asociacijos kvietimu dalyvavo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai: viceministrė Ausma Miškinienė, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) Gyvūnų ir gyvūnų pro-duktų apskaitos departamento direktorė Daiva Beinorienė, Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktoriaus pavaduotoja Alma Valskytė, ŽŪM ES paramos skyriaus vedėjas Karolis Anužis ir kiti.

Milijoniniai pieno gamintojų nuostoliai
LPGA prezidentui J. Vilioniui oponavo kooperatinės pieninės „Pienas LT“ atstovas Naglis Narauskas, pareikšdamas, jog jo skaičiavimais šalies pieno gamintojų pajamos priėmus „Pieno įstatymą“ padidėjo dvidešimčia milijonų eurų. Pasitarimo auditorijoje kilus triukšmui, LPGA tarybos narį pataisė kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ direktorius Vytautas Lekešys. Remiantis oficialia statistika, tik per aštuonis šių metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pieno gamintojai prarado 16 mln. Eur. Tą lėmė ne tik pieno perdirbimo bendrovių savininkų diktatas, bet ir vadinamasis „Pieno įstatymas“, suskirstęs pieno gamintojus į dešimtį grupių, atvėręs galimybę pasipelnyti pieno žaliavos supirkėjams, į užribį nustūmęs kaimo gyvastį palaikančius nedidelių pieno ūkių šeimininkus.
„Priimkime įstatymą, kad pienas yra baltas ir už jį privalu mokėti vieną kainą“, – neištvėrė Biržų r. ūkininkė Vaidutė Stankevičienė.
LPGA tarybos posėdyje kibirkščiavimo buvo apstu. Žodžių į vatą nevyniojo ir LPGA preziden-tas, ir jo kolegos Tarybos nariai – stambių pieno ūkių, bendrovių ir kooperatyvų vadovai. Kuo didesnis ūkis, tuo didesni nuostoliai. Ir viskas teisėta. Mažiausios Europoje pieno supirkimo kainos šalies politikų nestebina. „Šnobelio“ premijos verta lietuviška pieno supirkimo pagal bazinius rodiklius skaičiuoklė. Pieno supirkėjai pakiša ūkininkams pasirašyti sutartis, kuriose nurodoma „bazinė“ kaina, kurios jokiose oficialiose ataskaitose neteko regėti, ir neprivalomi (konfidencialūs) priedai už lojalumą, pieno kiekį, sudėtį, kokybę. Kaimynai lenkai mūsiškiams pasiūlo didesnę kainą ir be jokių diskriminacinių grupių. Lietuvos Konkurencijos taryba tokioms manipuliacijoms seniai akla ir kurčia.

Karvę užauginti – ne kiaulę
Pagrindinį pranešimą „Dėl situacijos Lietuvos ir ES pieno rinkose“ padarė LPGA prezidentas Jonas Vilionis. Jis pastebėjo, jog šalies pieno gamybos sektoriaus konkurencingumą silpnina prasta materialinė bazė: iš 44 tūkst. pieno ūkių tik 30 proc. turi žaliavos aušinimo įrangą. Tai atsitikę dėl apyvartinių lėšų stokos: kaina už pieną dažnai nepadengia jo gamybos kaštų, tai stabdo investicijas modernizuojant ūkį. Kita nacionalinė nelaimė – pieno žaliavos importas iš Latvijos ir Estijos – beveik ketvirtadalis Lietuvos pieninėse perdirbamo kiekio. Vėliau tuo besiverčiantys pieno perdirbėjai skundžiasi privalantys 60 proc. produkcijos eksportuoti, nes Lietuvos rinka jiems per maža. „Neįsivežkite svetimo pieno, paremkite savo šalies ūkininkus, nebus problemų realizuojant produkciją“, – kalbėjo J. Vilionis. Jo nuomone, karvę užauginti užtrunka pora metų, kiaulę – apie pusmetį. Pastarųjų metų kainų politika baigia sunaikinti pieno ūkius. Plėnimis nuėjo vieno ministro pažadas šalyje laikyti milijoną karvių ir per metus pagaminti tris milijonus tonų pieno. Sektorius traukiasi, netoli diena, kai lietuviškas pienas liks tik prisiminimuose. Paskui linus, kiaules į nebūtį pasitrauks ir karves laikantieji ūkiai. Pavyzdžiui, 2001 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 219 595 ūkininkai (karvių laikytojai), jų ūkiuose laikyta 435 337 karvės. Šių metų sausio 1 d. liko 41 354 karvių laikytojai ir 272 101 karvės. Tačiau tai dar ne viskas. ŽŪIKVC duomenimis, vien per aštuonis šių metų mėnesius (nuo sausio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.) likviduota (parduota, paskersta) 18 711 telyčių, 51 016 karvių ir 40 139 buliai, eksportuota 63 199 buliai ir 26 557 telyčios.
LPGA tarybos nariai Albinas Šneideris, V. Stankevičienė, Andriejus Štombergas, Alvydas Miliūnas ir kiti kėlė klausimus dėl valstybės paramos nukentėjusiems nuo praėjusių metų rudens potvynių ir šiųmetės sausros. Asociacijos „Kooperacijos kelias“ ir kooperatyvo „Pieno gėlė“ vadovas Jonas Kuzminskas pastebėjo, jog kitų šalių vyriausybės parėmė nuo sausros nukentėjusius ūkininkus. Pavyzdžiui, suomiams buvo išmokėta 80 mln. Eur, švedams – 70 mln. Eur, vokiečiams – 1 mlrd. Eur.
„Pieno gamintojams šiųmetė sausra, sumažėjusi gamyba ir nukritusios kainos atnešė šešiolikos milijonų eurų nuostolį, – priminė LPGA vadovas J. Vilionis, ragindamas kolegas, – jeigu mes tylėsime, paramos iš valstybės nesulauksime“.
Žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė pastebėjo, jog situacija šalies pieno gamybos sektoriuje yra liūdna ir turi tendenciją tapti permanentine. Viceministrės nuomone, šiųmetės sausros padariniai bus juntami dar ilgai. Nuostoliai bus suskaičiuoti, vėliau ieškoma lėšų valstybės rezerve. „Iš visų ūkininkų girdžiu, jog derliaus nuostoliai siekia 30 proc., – kalbėjo ŽŪM viceministrė, – tačiau į Vyriausybę kreipdamiesi turime pateikti argumentuotą nuostolių skaičiuotę“.
Pasak A. Miškinienės, tikėtis deramos valstybės paramos nėra realu, tačiau geriau gauti mažiau, negu negauti visiškai.
Rengdamasis LPGA Tarybos posėdžiui, J. Vilionis asociacijos vardu nusiuntė ŽŪM vadovybei keletą klausimų, pavyzdžiui, kodėl buvo sumažinta pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną 2018 m., kokios galimybės padidinti susietąją paramą už pienines karves iki 150 Eur, kokia bendra lėšų suma numatyta Lietuvos Kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sričiai „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“? Taip pat klausiama dėl „Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo“ pakeitimo ir kt.
Neguodžiančiai į LPGA tarybos narių klausimus atsakė ŽŪM viceministrė A. Miškinienė. Jos teigimu, pereinamojo laikotarpio parama 2018 m. numatyta 14 Eur/t parduoto pieno (2015 m. buvo 15,3 Eur/t), 99 proc. paramos jau išmokėta. Ši parama skiriama tiems pieno gamintojams, kurie 2006 – 2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą 2006 – 2007 kvotos metams pieno gamybos kvotą. Yra nustatyta, kad ši parama mažiausiai po 5 proc. turi mažėti.
Galimybės padidinti susietą paramą už pienines karves iki 150 Eur, pasak ŽŪM viceministrės, labai menkos, šiais metais numatyta išmokėti 107,32 Eur. Negalima tikėtis ir didesnio nei 50 proc. paramos intensyvumo vystant gyvulininkystės projektus. To, pasak A. Miškinienės, neleidžia ES reglamentas.
Į kitus LPGA tarybos narių klausimus atsakė ŽŪIKVC Gyvūnų ir gyvūnų produktų apskaitos departamento direktorė D. Beinorienė, Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktoriaus pavaduotoja A. Valskytė, ŽŪM ES paramos skyriaus vedėjas K. Anužis ir kiti.

Stabiliai dirba 269 pieno ūkiai
„Šalyje mažėja karvių skaičius, iš gamybos traukiasi pieno ūkiai“, – jau nuskambėjusią žinią patvirtino ŽŪIKVC atstovė Daiva Beinorienė.
Pavyzdžiui, per laikotarpį nuo 2015 m. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. labiausiai sumažėjo 1 – 2 karvių ūkių (nuo 35 558 iki 24 151) ir 3 – 5 karvių ūkių (nuo 9 514 iki 6 825). Mažai kito 6 – 10 karvių ūkių (nuo 4 071 iki 3 272) ir 11-20 karvių ūkių (nuo 2 180 iki 1 929). Stabilų ūkio dydį išlaikė 101 ir daugiau karvių laikantys 269 ūkiai.
Neigiama tendencija šalies pieno ūkiuose atsispindi galvijų kaita. Pavyzdžiui, per aštuonis šių metų mėnesius importuota 12 072 galvijai (5011 bulių, 3341 telyčia ir 3720 karvių), tačiau eksportuota 95 733 galvijai (63199 buliai, 26557 telyčios ir 5977 karvės). Pasak D. Beinorienės, neigiamą pieno ūkių balansą provokuoja netoliaregiška beveik septynių dešimčių pieno supirkėjų ir penkių didžiųjų pieno perdirbimo įmonių verslo politika. Mažėjant kainoms, mažėja ir superkamo pieno kiekis. Pavyzdžiui, 2015 m. per aštuonis mėnesius buvo supirkta 963,6 tūkst. t pieno, 2016 m. – 949,8 tūkst. t, 2017 m. – 935,8 tūkst. t, 2018 m. – 912,6 tūkst. t. Per 2017 m. rugpjūčio mėn. šalies pieno perdirbimo įmonės supirko 145,6 tūkst. t pieno, vidutiniškai buvo mokama 244,9 Eur/t, 2018 m. rugpjūtį supirkta 133,4 tūkst. t pieno, vidutinė kaina – 222,8 Eur/t. LPGA tarybos nariai pranešėjai D. Beinorienei priminė, jog dėl vadinamojo Pieno įstatymo tokių kainų pieno gamintojai negavo, nes po kainų „selekcijos“ į dešimtį kategorijų iki 15 karvių laikytojams buvo mokama beveik trečdaliu mažesnės.
ŽŪIKVC atstovė D. Beinorienė priminė ūkininkams aktualią paramą, atsietąsias ir kitas išmokas. Pavyzdžiui, už 2006 – 2007 kvotos metais parduoto pieno toną 2008-2010 m. buvo mokama 25,20 Eur, 2013 m. – 18,83 Eur, 2018 m. – 14 Eur, už pieninę karvę 2015 m. – 80 Eur, 2018 m. – 107,32 Eur.
Pastaraisiais metais, pasak D. Beinorienės, kito ne tik paramos gavėjų skaičius, bet ir jiems išmokamos paramos sumos. Pavyzdžiui, 2015 m. 42 890 pieno ūkių savininkų išmokėta 93 mln. Eur, 2018 m. paramos gavėjų likę 26 535, jiems bus išmokėta 41 mln. Eur. LPGA tarybos nariams minėta parama entuziazmo nekėlė: pagal galiojančią nerašytą tvarką gavusiesiems paramos pieno gamintojams supirkėjai atitinkamu procentu sumažina pieno žaliavos kainas.

Kainos nemotyvuoja pieno gamybos verslo
Sulaukusi LPGA tarybos narių pastebėjimų, jog ŽŪM kas mėnesį skelbiamos pieno supirkimo kainos neatitinka tikrovės, ypač teiginiai, kad stambiesiems ūkiams mokama „europinė“ kaina, ŽŪIKVC atstovė D. Beinorienė patarė pieno gamintojams ieškoti derybinio sutarimo su pieno supirkėjais ir perdirbėjais.
„Lietuvos valstybės tarnybos visiškai nekontroliuoja situacijos, kai šalies vartotojams tiekiama produkcija, pagaminta iš įvežtinės pieno žaliavos, o eksportui – iš lietuviškos, – tvirtino LPGA prezidentas J. Vilionis, – faktiškai skriaudžiami ir ūkininkai, ir vartotojai, nė vienoje ES šalyje nėra panašios situacijos.“
„Kurkime palankų investicinį klimatą, mobilizuokime smulkių, vidutinių ir stambių pieno ūkių pastangas siekti konkurencingo verslo“, – kalbėjo ŽŪM viceministrė A. Miškinienė. Ji padėkojo LPGA prezidentui J. Vilioniui už drąsią ir argumentuotą laikyseną nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Viceministrė siūlė diskutuoti dėl būsimos paramos gyvulininkystės ir augalininkystės ūkiams, išmokų dydžių ir pan.
J. Vilioniui užsiminus apie ankstesnių ŽŪM vadovų „palaimintą“ tiesioginių išmokų moduliaciją (sumažinimą), renginio svečias K. Anužis pastebėjo, jog su ES parama lietuviai kartais elgiasi neatsakingai ir pablogina savo padėtį. Kaip pavyzdį K. Anužis išmokų perskirstymą iš pirmo „ramsčio“ (tiesioginės išmokos) į antrąjį (kaimo plėtra), nors to nerekomenduoja ES teisės aktai.
LPGA tarybos nariai ŽŪM atstovų teiravosi dėl praėjusiais metais keletą mėnesių darbo grupių rengto Pienininkystės strategijos projekto. „Atėjusi į ministeriją ir perėmusi šią darbų sritį jokių protokolų apie rengtą strategiją neradau, – kalbėjo viceministrė A. Miškinienė, – spalio pradžioje numatoma kviesti skirtingo dydžio pieno ūkių atstovus konstruktyviai diskusijai. Su prekybininkais, kaip to pageidauja pienininkystės sektoriaus atstovai, ministerijoje taip pat bus vėliau diskutuojama“.
NMA atstovė Alma Valskytė susirinkusiesiems pristatė pieno gamintojų paraiškų, gautų 2017 – 2018 m. pagal veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ ir „Parama smulkiesiems ūkiams“ lyginamąją analizę. Iš gyvulininkystės sektoriui skirtos 841 paraiškos (investicijoms į žemės ūkio valdas) patvirtintos 653, kurių bendra suma siekia 33,5 mln. Eur (išmokėta 11,5 mln. Eur). Jaunųjų ūkininkų įsikūrimui gyvulininkystės sektoriuje gautos 158 paraiškos, patvirtintos 139 bendrai 5,3 mln. Eur sumai. Numatyta solidi parama ir smulkiems ūkiams.
LPGA tarybos narių ir ŽŪM atstovų dialogas buvo aštrokas, bet santūrus. Diskusijose pieno ūkių šeimininkai patyrė išbandę ne visas galimas priemones sektoriui stabilizuoti, gretoms stiprinti, ryšiams su verslo partneriais civilizuoti. „Pieno įstatymą“ teks toliau tobulinti. Viceministrė A. Miškinienė subtiliai priminė, jog nuomonės ir argumentai turi skirtingą dimensiją.
Apibendrindamas LPGA tarybos narių ir svečių išsakytas mintis asociacijos vadovas J. Vilionis pranešė, jog dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos ateities Briuselyje rengiama Baltijos šalių žemdirbių protesto akcija. Nacionalinės problemos tampa aiškesnės bendrame kontekste.

Justinas ADOMAITIS