Pagarbos ir atminties valanda

Visoje Lietuvoje ir Prienuose penktadienį vyko Pilietiškumo valanda Lietuvos žydų genocido atminimo dienai ir 75 -osioms Vilniaus geto likvidavimo metinėms paminėti. Į netradicinę pamoką buvusios Prienuose žydų sinagogos kieme susirinko Prienų miesto, Balbieriškio mokyklų mokiniai, lydimi mokytojų, atvyko Balbieriškio Tolerancijos centro vadovas Rymantas Sidaravičius, jo kraštietis, rajono savivaldybės vicemeras Algis Marcinkevičius, kiti, neabejingi tautos istorijos praeičiai.

Pamoką pradėjo Neringos ir Artūro duetas, nuskambėjo žydų daina jidiš kalba apie taiką, angelus, viltį.
Susirinkusieji turėjo galimybę apžvelgti Tarptautinio litvakų fotografijos centro vadovo Richard Antony Shofield darbų parodą apie buvusias sinagogas, primenančias šalyje kadaise buvusią didelę ir įvairią žydų bendruomenę. Anglų fotodokumentalistas, jau kurį laiką gyvenantis Lietuvoje, lydimas bendraminčių, 2017 metų rugpjūtį apvažiavo visą Lietuvą ir išmaniuoju telefonu užfiksavo šiuos išskirtinius pastatus.
Atviriau žvelgti į istoriją ragino netradicinę pamoką vedusi Zita Kuzminskienė. Ji priminė, kaip 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus getas, kai vaikai, seneliai, vyrai, moterys buvo išvežti į koncentracijos stovyklas. Asmeniškiau pajusti tragedijos mastą padėjo žiburiečių bei jų mokytojos Vilijos Juodsnukienės perskaityti jauno žydo Icchoko Rudaševskio liudijimai iš knygos „Vilniaus geto dienoraštis“. Dienoraštis buvo rastas 1944 metų liepą žydų geto teritorijoje. Keturiolikmetis berniukas rašė pieštuku, rašalu. Užrašus sudaro trys dalys – nuo 1941 metų birželio pabaigos iki 1942 metų kovo 23 dienos; įtraukti vieši pranešimai apie žydų mokytoją ir gydytoją; trečioji teksto dalis nuo 1942 rugsėjo 12 dienos iki 1943 metų balandžio 7 dienos rašyta rašalu, nuosekliai žymint datas. Jaunasis žydas rašo: „Pirmoji diena gete. Jaučiuosi kaip dėžėje… žydai ėmė tarpusavyje draskytis dėl medžio gabalo… žmonės plėšte plėšia kąsnį iš burnos… jei negalėčiau skaityti knygų, numirčiau iš liūdesio… nekenčiu geto žydų su mundurais… žydai patys padeda vokiečiams organizuoti siaubingas žudynes… miškuose yra žmonių, kurie gali užstoti žydą… drąsa ir viltis – nė menkiausio nusivylimo, regiu prieš aikštėje ketvirtadieninius ūkininkų turgelius ir pasiūlė juos organizuoti keletą kartų per savaitę, taip pat padrąsinti ir kitus ūkininkus prekiauti savo produkcija. Meras pritarė šiai minčiai ir pridūrė, jog vietos savivaldos lygiu svarstoma ir daugiau skatinimo būdų. Viena iš idėjų – verslo inkubatorius, kur būtų teikiamos viešosios paslaugos ir pagalba pradedantiesiems ar jauniems ūkininkams, verslininkams, siekiantiems įsitvirtinti rinkoje, sustiprėti, spręsti konkrečias problemas.
Oponuodama besiskundžiantiems dėmesio stygiumi naujosios asociacijos atstovams ūkininkė Gita Astrauskienė pasidžiaugė, kad gyvenime sutinka tik gerus žmones ir didžiuojasi būdama būtent Prienų rajono ūkininke. Jos teigimu, nors ir yra smulki ūkininkė, niekada nesijaučia atskirta, Savivaldybės, Žemės ūkio skyriaus bei kitų tarnybų durys visada atviros, specialistai maloniai bendrauja, suteikia visą reikalingą informaciją.
Susitikime kalbėjo ir Prienų rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, tarnybų atstovai. Visi jie akcentavo bendro darbo svarbą. 
Savivaldybė ir Žemės ūkio skyrius dalį problemų yra pajėgūs išspręsti, tik reikia visada kreiptis, tačiau yra tokių klausimų, kurie sprendžiami nacionalinės ar Europos Sąjungos politikos lygmeniu. Bet ir tokioje situacijoje, pasak mero, reikia kartu ieškoti bendrų sprendimo kelių, kreiptis su pasiūlymais į Vyriausybę. Ši mintis buvo iškelta ir ūkininko J. Pažėros, kalbant apie per didelius mokesčius ūkininkams už komunalines atliekas.
Taigi akivaizdu, kad diskusija gali duoti daugiau naudos nei kalbėjimasis per spaudą ar nuoskaudų vieni kitiems laikymas. Todėl meras siūlė ūkininkų organizacijų atstovams reguliariai rengti susitikimus, kad būtų galima aptarti abipuses problemas ir lūkesčius bei siekti bendrų tikslų, o ne pasiduoti vedžiojamiems politikų. Politikai ateina ir nueina, o ūkininkai lieka savam kieme, savo vietoje…
Parengė Ramutė Šimukauskaitė