Šaltupio bardų festivalis skaičiuoja aštuntą rudenį

Praėjusį savaitgalį „Šaltupio“ kaimo turizmo sodybos klojimo scenoje netoli Išlaužo nuskambėjo aštuntasis bardų dainų festivalis „Esu ruduo“.

Festivalio organizatorius ir dalyvius savo atvykimu pagerbė meras Alvydas Vaicekauskas.

Šis kamerinis renginys savo apimtimis ir užmojais nepalyginamas, pavyzdžiui, su Kulautuvoje kasmet šurmuliuojančia „Akacijų alėja“, bet, festivalio meno vadovo Gintauto Kirkilos – Klarko teigimu, „Šaltupyje“ sklandanti aura nenusakoma. Visi čia atvykstantys greitai atsikrato oficialumo ir tampa tarsi viena didele šeima – ne tik klausosi programos, bet ir tarpusavyje bendrauja, gerai leidžia laiką. Šią jaukią ir svetingą atmosferą savo sodyboje sukūrė mėgstantys meną sodybos šeimininkai Gintarė ir Raimondas Puišiai. Kiekvieną pavasarį jų sodyboje rengiami klojimo teatro festivaliai, rudenį sukviečiami bardai, eksponuojamos jau pripažintų fotomenininkų bei studentų darbų parodos.

K.Petryla savo dainas skyrė gimtadienį šventusiai žmonai.

Jaukių renginių mecenatai ir šį rudenį atvėrė sceną kuriantiems kelių kartų atlikėjams, kurių lyriškos dainos apie jausmus, gyvenimo prasmę ir laikinumą tikrai surado kelią į klausytojų širdis. Klarkas sako neturintis apibrėžimo, kas yra tikrasis bardas. Tačiau iš tų, kurie pasirodė „Šaltupyje“, ko gero, daugumą visgi galima priskirti prie bardų, jų skiriamasis bruožas – dainuojamoji poezija, pagal žinomų autorių ar pačių parašytas eiles sukurtos dainos.
Klarko, kuris pradėjo festivalį savo buvusio mokytojo Valdo Žilėno kūryba, pristatyti nereikia – jis jau trisdešimt metų scenoje. Pasirodymai jam – darbas, žinoma, malonus. Vis dėlto ir patyręs scenos „vilkas“ prisipažįsta, jog pats senokai neprisėdo, kad sukurtų naują dainą – neranda sau tinkamų tekstų. Tačiau pastaruoju metu, ypač gimus anūkui, jaučia, jog įkvėpimas sugrįžta…

I.Lapienius – nuolatinis festivalio dalyvis, kuris išaugo „Šaltupio“ scenoje.

„…vakaras temsta, sėdžiu aš vienas prie stalo su lempa, … šalia atšalęs puodelis kavos, popieriaus lapas dar tuščias, o mintys banalios sukas galvoj…“ Tokią dažno kūrėjo būseną, bemiegėmis naktimis beieškant harmoningo teksto ir melodijos ryšio, savo kūrybos dainoje atskleidė nuoširdumu pakerėjęs ir ilgai žiūrovų plojimų nepaleistas nuo scenos raseiniškis Kastytis Petryla – asociacijos „Bardų klubas“ prezidentas, projekto „Bardų žygis per Lietuvą“ autorius ir šio projekto vadovas, be to, ir puikus akustinių gitarų meistras.
Neliko abejingų ir Marinos Sobolevos, Vlado Karpavičiaus, kuris pasirodė duetu su Rūta Tuliene, dainoms. Pripažintų kūrėjų įkandin seka septyniolikmetis Ignas Lapienius. Su gitara jis nesiskiria nuo vienuolikos metų, galima sakyti, ir užaugo „Šaltupio“ scenoje. Jaunuolis, šiuo metu dažniausiai koncertuojantis su paties įkurta grupe „Lapė“, klausytojus papirko atvirai išsakytais jausmais.

Bardų festivalio „Esu ruduo“ organizatorė – Puišių šeima.

„Stebiuosi, kiek daug talentingo jaunimo aplinkui. Bet kur paskui jis dingsta?“ – diskusijai be pabaigos paskatino Klarko pasvarstymai… Reikia tikėtis, kad Ignui taip nenutiks, ir kūryba taps jo viso gyvenimo dalimi.
Prienams atstovavęs Romualdas Zapasnykas be reikalo jaudinosi scenoje – debiutuojantį atlikėją palaikė ir bendradarbiai, ir klausytojai. Prie festivalio „Esu ruduo“ dalyvių mielai sutiko prisidėti ir kiti dainuojamosios poezijos atlikėjai: Jonas Bagdonas, Arvydas Beiga, Arūnas Danielius.
Pertraukėlių metu susirinkusieji galėjo apžiūrėti Kauno taikomosios dailės mokyklos fotografijos specialybės mokinių darbų parodą, kurią pristatė kuratorius Robertas Misiukonis, pasinerti į Dovilės rytietiškų šokių studijos atlikėjų sukeltą hipnozę.
Festivalyje kartu su žmona Audrone apsilankęs Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas negailėjo pagyrimo žodžių festivalio sumanytojui Raimondui Puišiui, dėkojo jam už aktyvumą, energiją ir rodomas iniciatyvas. O renginio šeimininkai davė suprasti, kad liks patenkinti, jeigu kiekvienas iš bardų festivalio išsineš bent po dalelę geros nuotaikos užtaiso, su kuriuo bus lengviau išgyventi vis labiau rudenėjančias dienas…
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *